|
Nr. |
|
41 |
 |
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: abhideja |
|
Tema: Praktika - DE |
|
|
|
|
|
|
|
|
42 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: abhideja |
|
Tema: Praktika - DIEVYBIŲ GARBINIMAS |
|
|
|
Dievybė nesiskiria nuo Kṛṣṇos
Dievybės yra pats Kṛṣṇa. Kṛṣṇa yra asmenybė. Tokia yra visų Vedų išvada. Todėl Kṛṣṇa turi pavidalą. Šis pavidalas yra nirguṇa - nematerialus, tačiau tai nereiškia, kad jis yra beformis. Mes negalime suvokti Kṛṣṇos pavidalo dėl savo materializmo, todėl esame linkę galvoti, kad Dievas yra beformis. Tačiau tai nėra Kṛṣṇos trūkumas, tai yra mūsų trūkumas, kad mes galvojame apie Dievą tokiu būdu. Kṛṣṇa, kaip asmenybė yra neribotas. Jis turi begales pavidalų, kurie pasireiškia kaip jo avatāros, tačiau visos jos yra dvasinės. Realizuotos asmenybės mato šiuos pavidalus ir garbina juos. Tačiau neofitams ir materialistams tie pavidalai yra neprieinami.
Bhaktivinoda Ṭhākura knygoje “Jaiva Dharma” pateikia tokį pokalbį:
“Devidasa: Viešpaties Dievybės pavidalas yra statula, padaryta žmonių. Kaipgi tokios pavidalas gali būti amžinas? |
|
|
|
|
43 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: abhideja |
|
Tema: Praktika - ŚRĪMATĪ TULASĪ DEVĪ |
|
|
|
Tulasī yra visos atsidavimo tarnybos veiklos esmė. Jos lapai, žiedai, žievė, šakos, kamienas ir jos šešėlis yra visiškai dvasiniai. Tas kuris užsitepa žemės nuo Tulasī medelio šaknų ant savo kūno ir garbina Dievybę, gauna rezultatą tarsi būtų garbinęs kas dieną 100 dienų.
Tas kuris prisiartina prie namo ar sodo, kur auga Tulasī medelis jis išsivaduoja nuo visų nuodėmingų reakcijų, įskaitant ir brahmano nužudymą.
Viešpats Kṛṣṇa laimingai gyvena namuose ar mieste ar miške, kur yra Tulasī devi.
Viešpats Kṛṣṇa ir pusdieviai gyvena tuose namuose, kur yra žemė nuo Tulasī medelio.
Tas, kuris garbina Viešpatį Kṛṣṇą Tulasī lapeliais, išvaduoja savo protėvius nuo gimimų ir mirčių karalystės.
Tas, kuris įdeda į savo burną ar ant savo galvos uždeda Tulasī, pasiūlytų Kṛṣṇai lapelį, pasiekia Viešpaties Kṛṣṇos buveinę. |
|
|
|
|
44 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: abhideja |
|
Tema: Praktika - Šventės ir Ekadasi |
|
|
|
Vaišnavų kalendorius grindžiamas mėnulio fazėmis, kurios vadinamos Tithi. Standartinis mėnulio mėnuo turi 30 dienų, todėl yra po penkiolika tithi pilnėjančiam mėnuliui ir dylančiam mėnuliui. Mėnuo prasideda nuo pirmos dylančio mėnulio dienos. Mėnesio vidurį sudaro jaunatis, tada pilnatis yra paskutinė mėnesio diena. Pilnatis vadinama purnima, jaunatis amavasja. Dylančio mėnulio periodas vadinamas krišna pakša, o pilnėjančio mėnulio - gaura pakša Visos kitos fazės-tithi yra :
pratipat, dvitiya, tritiya, čaturti, pancami, šašti, saptami, aštami, navami, dašami, ekadaši, dvadaši, trayodaši, čaturdaši. Todėl norėdami įvardinti mėnesio dieną sakome krišna ekadaši arba gaura čaturdaši, etc. |
|
|
|
|
45 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: abhideja |
|
Tema: Etiketas - ETIKA IR DORA |
|
|
|
Žodis etika (lot. ethica < gr. ethos) reiškia paprotys, įprotis, būdas. Tai žmonių elgesio normų visuma arba mokslas tiriantis moralę.
Etika yra viena iš filosofijos disciplinų, tyrinėjančių, kas yra gėris ir blogis, teisinga ir neteisinga. Terminas etika taip pat naudojamas bet kokiai sistemai ar teorijai apie moralines vertybes ar principus.
Moralė (pranc. morale < lot. moralis - dorovinis) reiškia dorovė, žmonių elgesį reguliuojančios normos ir principai, viena visuomeninės sąmonės formų.
Moralė nustato, kas yra gerai daryti, o kas blogai. Tai ji nustato remdamasi ne vieno individo, o visos visuomenės interesais.
Etikos tiriami objektai: Moralė;Gėris ir blogis;Žmonių lygybė; |
|
|
|
|
