AUKŠČIAUSIAS VIEŠPATS IR JO BUVEINĖ

Trumpai apie temą

Dvasinis pasaulis

Visa Kṛṣṇos kūrinija skirstoma į keturias sritis:

1. Devī dhāma, kur viešpatauja materialios gamtos dėsniai.

2. Maheśa dhāma, tai sritis anapus materialios visatos, kur driekiasi brahmajyoti spindesys, kuris yra impersonalistų ir māyāvādžių siekiamas tikslas. Šioje buveinėje gyvena Viešpats Śiva su savo palydovais ir žmona.

3. Hari dhāma - nesuskaičiuojama gausybė dvasinių Vaikunṇṭhos planetų, skleidžiančių beribį spindesį. Tose buveinėse gyvena Viešpats Nārāyaṇa su savo atsidavusiais.

4. Goloka Vṛndāvanas (arba Kṛṣṇaloka) – dvasinė planeta, kurioje gyvena Kṛṣṇa – Svayam Bhagavān – Aukščiausias Dievo Asmuo su savo mylimais palydovais.

Dvasinis pasaulis sudaro tris ketvirtadalius visos reiškinijos. Ir tik vieną ketvirtadalį sudaro materiali reiškinija. Tai reiškia, kad iš visų Kṛṣṇos funkcijų, materiali energija (māyā śakti) yra tik viena. Kitos funkcijos (sandhinī, saṁvit ir hlādinī) yra dvasinės. Jos visos turi savo įtakos sritis Kṛṣṇos kūrinijoje.

Maheśa dhāmoje – dvasiniame spindesyje, kuriame nėra jokių dvasinių objektų vyrauja sat – amžinybės aspektas, kurį sukuria Kṛṣṇos sandhinī śakti (egzistencijos galia).

Hari dhāmoje – Vaikuṇṭhos pasauliuose vyrauja cit – žinojimo aspektas, kurį sukuria Viešpaties saṁvit śakti (žinojimo, suvokimo galia).

Goloka Vṛndāvane – Kṛṣṇos asmeninėje planetoje – vyrauja ānanda – palaimos aspektas, kurį sukuria Viešpaties Kṛṣṇos hlādinī śakti (malonumo galia).

Kṛṣṇos pavidalai

Aukščiausias Dievo Asmuo egzistuoja trimis savo pagrindiniais pavidalais –

1. svayaṁ-rūpa – Jo asmeniniai pavidalai (Jis Pats),
2. tad-ekātma-rūpa – Jo įvairūs pavidalai (Jo ekspansijos) ir
3. āveśa-rūpa – pavidalai, į kuriuos Jis įžengia savo galiomis (Jo įgalintos inkarnacijos).

Pirminė Viešpaties forma (svayaṁ-rūpa) pasireiškia dviem pavidalais –

1. svayaṁ-rūpa ir
2. svayaṁ-prakāśa.

Savo pirminiu pavidalu kaip svayaṁ-rūpa Kṛṣṇa regimas Vṛndāvane kaip piemenukas. Jis yra Nanda Mahārājo ir Yaśoda devī sūnus.

Svayaṁ prakāśa – Jo pirminio pavidalo (svayaṁ rūpos) asmeniniai pasireiškimai Gokuloje, Mathuroje ir Dvārakoje. Kṛṣṇos prakāśa (pasireiškimai) yra dviejų tipų –

1. prābhava – kai Kṛṣṇa išskleidžia save į daugelį tapačių kopijų, pvz. rāsos šokio metu ar vesdamas 16108 Dvārakos karalienes;
2. vaibhava – kai Kṛṣṇos savybės arba nuotaika truputį skiriasi. Vaibhava prakāśos pavyzdys - Balarāma, kuris visais atžvilgiais prilygsta Kṛṣṇai, tačiau Jo kūno spalva balta, o taip pat jis turi tarno nuotaiką. Kiti pavyzdžiai yra dvirankis ir keturrankis Kṛṣṇa, Vāsudevos sūnus.

Kai Kṛṣṇos kūnas pasireiškia truputį kitaip, o jo savybės truputį skiriasi savo transcendentine emocija ir pavidalu, tai vadinama tad-ekātma. Tad-ekātma-rūpa skirstoma į

1. vilāsa - žaidimų ekspansijas ir
2. svāṁśa - asmenines ekspansijas.“

Vilāsa pavidalai yra dalinami į dvi kategorijas –

1.      prābhava ir

2.      vaibhava.

Prābhava-vilāsa yra vadinamos pagrindinės keturlypės ekspansijos (ādi cartur vyūha):

1)      Vāsudeva – sąmonės Dievybė. Tai paties Kṛṣṇos ekspansija;

2)      Saṅkarṣaṇa – ego Dievybė. Tai Balarāmos ekspansija;

3)      Pradyumna – intelekto Dievybė. Tai Kṛṣṇos sūnaus ekspansija;

4)      Aniruddha – proto Dievybė. Tai Pradyumnos sūnaus, Kṛṣṇos anūko ekspansija.

Visos šios prābhava-vilāsa ekspansijos kyla iš Balarāmos ir yra nesuskaičiuojamų antrinių keturlypių pavidalų šaltiniai.

Iš keturlypės prābhava-vilāsos išsiskleidžia dvidešimt keturi vaibhava-vilāsos pavidalai.

Taip pirminiai keturlypiai pavidalai vėl skleidžiasi į antrines keturlypes ekspansijas (kitus Vāsudevą, Saṅkarṣaṇą, Pradyumną ir Aniruddhą), kurių buveinės pasklidusios dvasiniame pasaulyje visomis kryptimis. Kiekvienas antrinės catur-vyūhos pavidalas skleidžiasi į kitas tris ekspansijas, o jos vadinamos skirtingai pagal ginklų išsidėstymą rankose.

Vāsudevos ekspansijos yra Keśava, Nārāyaṇa ir Mādhava.

Saṅkarṣaṇos ekspansijos yra Govinda, Viṣṇu ir Madhusūdana.

Pradyumnos ekspansijos yra Trivikrama, Vāmana ir Śrīdhara.

Aniruddhos ekspansijos yra Hṛṣīkeśa, Padmanābha ir Dāmodara.

Jie yra dvylikos mėnesių Dievybės. Jų vardai kartojami žymint kūną tilakos ženklais.

Vāsudeva, Saṅkarṣaṇa, Pradyumna ir Aniruddha išskleidžia papildomas aštuonias žaidimų ekspansijas ir taip viso gauname 24 Kṛṣṇos vaibhava-prakāśa pavidalus.

Kṛṣṇos savybės

Svayam-rūpa Kṛṣṇa turi 64 nuostabias savybes, iš kurių

50 iš dalies būdingos dorybingoms sąlygotoms sieloms,

55 iš dalies būdingos didiesiems pusdieviams, įgalintiems Viešpaties tarnams,

60 iš dalies būdingos Viešpaties ekspansijoms ir inkarnacijoms.

Išskirtinės Kṛṣṇos savybės, kurių neturi jokia kita Kṛṣṇos ekspansija yra:

1. līlā-mādhurī - Jis atlieka pačius nuostabiausius ir įvairiausius žaidimus,
2. prema-mādhurī - Jį supa nepaprastai mylintys Jį atsidavusieji,
3. veṇu mādhurī - Jis sužavi visus tris pasaulius savo fleitos garsais,
4. rūpa-mādhurī - neprilygstamas Jo transcendentinio kūno grožis žavi ir stulbina visas judančias ir nejudančias būtybes trijuose pasauliuose.

Kṛṣṇos apreikšti ir neapreikšti žaidimai

Visi Kṛṣṇos žaidimai materialiame pasaulyje skirstomi į

1.      prakaṭa līlā – apreikštus ir

2.      aprakaṭa līlā - neapreikštus.

Savo apreikštuose žaidimuose Viešpats keliauja iš Gokulos į Mathurą ir į Dvāraką. Kai Kṛṣṇa iškeliauja į Mathurą, Jis nepalieka Vṛndāvano, tiesiog Jo žaidimai ten tampa neapreikšti (aprakaṭa), o Vṛndāvano gyventojai, nors ir patirdami nepakeliamą išsiskyrimo su Kṛṣṇa jausmą, nuolat mato sphūrti – vizijas su Kṛṣṇa.

Dvasiniame pasaulyje nėra neapreikštų žaidimų. Tačiau materialaus pasaulio gyventojams šie žaidimai visuomet neapreikšti.

Neapreikštuose žaidimuose ir dvasiniame pasaulyje Viešpats amžinai gyvena Gokuloje, Mathuroje ir Dvārakoje vienu metu.

Plačiau apie temą

Kṛṣṇos kūrinijos suskirstymas

Visa Kṛṣṇos kūrinija skirstoma į keturias sritis:

1. Devī dhāma, kur viešpatauja materialios gamtos dėsniai.

2. Maheśa dhāma, tai sritis anapus materialios visatos, kur driekiasi brahmajyoti spindesys, kuris yra impersonalistų ir māyāvādžių siekiamas tikslas. Šioje buveinėje gyvena Viešpats Śiva su savo palydovais ir žmona.

3. Hari dhāma - nesuskaičiuojama gausybė dvasinių planetų, skleidžiančių beribį spindesį. Tose buveinėse gyvena Viešpats Nārāyaṇa su savo atsidavusiais.

4. Goloka Vṛndāvanas (arba Kṛṣṇaloka) – dvasinė planeta, kurioje gyvena Kṛṣṇa – Svayam Bhagavān – Aukščiausias Dievo Asmuo su savo mylimais palydovais. Šis Goloka Vṛndāvanas yra didesnis už visas kitas Vaikuṇṭhos planetas ir yra Absoliutaus tobulumo buveinė.

Dvasinis pasaulis sudaro tris ketvirtadalius visos reiškinijos. Ir tik vieną ketvirtadalį sudaro materiali reiškinija. To nedera suprasti kiekybiškai. Materialus pasaulis kiekybiškai yra mažytis užterštos sąmonės debesėlis begaliniame dvasiniame danguje. Vienas ketvirtadalis reiškia, kad iš visų Kṛṣṇos funkcijų, materiali energija (māyā śakti) yra tik viena. Kitos funkcijos (sandhinī, saṁvit ir hlādinī) yra dvasinės. Jos visos turi savo įtakos sritis Kṛṣṇos kūrinijoje.

Devī dhāmoje – materialiame pasaulyje – vyrauja materialūs aistros, dorybės bei neišmanymo aspektai. Materialus pasaulis susideda iš nesuskaičiuojamos gausybės visatų (brahmāṇḍa), iš kurių kiekviena turi savo Brahmą – Visatos kūrėją. Mūsų visata, Vedų teigimu, pati mažiausia.

Maheśa dhāmoje – dvasiniame spindesyje, kuriame nėra jokių dvasinių objektų vyrauja sat – amžinybės aspektas, kurį sukuria Kṛṣṇos sandhinī śakti (egzistencijos galia).

Hari dhāmoje – Vaikuṇṭhos pasauliuose, planetose, kur nėra kančios, vyrauja cit – žinojimo aspektas, kurį sukuria Viešpaties saṁvit śakti (žinojimo, suvokimo galia). Čia gyvenančios išvaduotos sielos suvokia savo tikrąją padėtį ir savo santykį su Aukščiausiuoju.

Goloka Vṛndāvane – Kṛṣṇos asmeninėje planetoje – vyrauja ānanda – palaimos aspektas, kurį sukuria Viešpaties Kṛṣṇos hlādinī śakti (malonumo galia).

Dvasinis pasaulis

Vaikuṇṭhų aprašymas pateiktas „Caitanya Caritāmṛtoje“ Madhya 21 skyriuje:

„Śrī Caitanya Mahāprabhu tęsė: “Visi transcendentiniai Viešpaties pavidalai yra išsidėstę dvasiniame danguje. Jie valdo dvasinės buveinės planetas, tačiau niekas negali suskaičiuoti, kiek yra šių planetų.

Kiekvienos Vaikuṇṭhos planetos dydis aprašomas kaip 8 mylios padaugintos iš šimto ir po to iš tūkstančio, po to iš dešimt tūkstančių ir iš šimto tūkstančių ir iš dešimt milijonų. Kitaip tariant, kiekviena Vaikuṇṭhos planeta yra anapus mūsų išmatavimo galimybių.

Kiekviena Vaikuṇṭhos planeta yra labai didelė ir kiekviena sudaryta iš dvasinės palaimos. Visi jų gyventojai yra Aukščiausio Viešpaties palydovai ir visi turi turtus, prilygstančius Viešpačiui. Tokia yra jų padėtis.

Kadangi visos Vaikuṇṭhos planetos yra tam tikrose dvasinio dangaus vietose, kas gi gali išmatuoti dvasinį dangų?

Dvasinio dangaus pavidalas lyginamas su lotosu. Pats aukščiausias šios gėlės taškas yra vadinamas vainiku ir jame yra paties Kṛṣṇos buveinė. Šio lotoso žiedlapiai susideda iš daugybės Vaikuṇṭhos planetų.

Kiekviena Vaikuṇṭhos planeta yra kupina dvasinės palaimos, turtų ir erdvės, ir kiekvienoje gyvena Viešpaties ekspansija. Jei Viešpats Brahmā ir Viešpats Śiva negali išmatuoti dvasinio dangaus ir Vaikuṇṭhos planetų ilgio ir pločio, tai kaip paprastos gyvos būtybės gali net bandyti jas įsivaizduoti?“

Šventos vietos – dvasinės buveinės

„Padma Purāṇoje“ teigiama, kad gyventi Mathuroje yra geriau nei Vaikuṇṭhoje, kadangi viena diena praleista Mathuroje pažadina atsidavimą Viešpačiui Hari. Indijoje stovi septyni šventi miestai, kuriuose gyvendamas žmogus gauna išsivadavimą. Tai Ayodhyā, Mathurā, Varanasi, Haridvar, Kanci, Ujjain, Dvāraka. Iš šių septynių miestų, Mathurā yra geriausia, nes ji yra labiausiai išaukštinta Vaikuṇṭhos dalis.

Nors žemiška Mathurā yra nedidelė, ji yra labai nuostabi: ji išsiplečia ir susitraukia pagal Kṛṣṇos žaidimus. Viešpats Brahmā savo akimis matė, kad daugybė visatų sutelpa šioje Vṛndāvano žemėje.

Goloka Vṛndāvano suskirstymas

Goloka Vṛndāvano aprašymas pateikiamas „Brahma Saṁhitoje“ ir „Brahma Vaivarta Purāṇoje“, 4 giesmėje, 4 skyriuje.

1) Dvārakā

2) Mathurā

3) Gokula

Visos šios buveinės materialiame pasaulyje turi savo atspindžius, kurie visiškai nesiskiria nuo jų atitikmenų dvasiniame pasaulyje. Tokiu būdu Gokula Vṛndāvanas Žemėje yra tas pats Goloka Vṛndāvanas dvasiniame pasaulyje. Mūsų ribotas materialus protas neleidžia suprasti, kad ši virš 30 mylių skersmens teritorija yra didesnė už visas materialias visatas. Sakoma, kad ši dvasinė karalystė yra lotoso formos, apreikštos Kṛṣṇos begalybės aspekto - Balarāmos arba Ananta Śeṣos). Tokiu būdu visa Vṛndāvano žemė yra transcendentinė - ji yra gyva būtybė - pats Balarāma. Ir ši žemė elgiasi taip, kad papildytų Viešpaties žaidimus.

„Brahma Saṁhitā“ aprašo, kad Goloka Vṛndāvana yra aukščiau Devī dhāmos, Maheśa dhāmos ir Hari dhāmos, tačiau dvasiniame pasaulyje nėra tokių sąvokų kaip aukščiau arba žemiau.

Materialios erdvės matavimai nepritaikomi transcendencijoje. Kadangi dvasinis pasaulis sudarytas iš amžinybės, suvokimo ir palaimos, šie trys elementai sukuria savo atskaitos sistemas. Aukščiausia ar sunkiausiai pasiekiama buveine čia laikysime egzistenciją, kurioje būtis, suvokimas ir palaima yra absoliutūs (100 proc.), arba kitaip - Aukščiausia Siela ir individualios sielos čia patiria visišką gyvenimo pilnatvę. Kitos buveinės viena nuo kitos skiriasi šių trijų elementų kiekiu ir proporcija.

„Brahma Saṁhita“, 5.29 aprašo Viešpaties buveinę:

cintāmaṇi-prakara-sadmasu kalpa-vṛkṣa-
lakṣāvṛteṣu surabhir abhipālayantam
lakṣmī-sahasra-śata-sambhrama-sevyamānaṁ
govindam ādi-puruṣaṁ tam ahaṁ bhajāmi

Aš garbinu Govindą, pirmapradį Viešpatį, pirmąjį kūrėją, kuris gano karves, išpildančias visus troškimus, buveinėse, pripildytose dvasinių brangakmenių ir supamoje troškimų medžių. Jam nuolatos su potraukiu ir pagarba tarnauja šimtai ir tūkstančiai lakṣmī bei gopių.

„Brahma Saṁhita“, 5.56 aprašo Goloką dar smulkiau:

śriyaḥ kāntāḥ kāntaḥ parama-puruṣaḥ kalpa-taravo
drumā bhūmiś cintāmaṇi-gaṇa-mayi toyam amṛtam
kathā gānaṁ nāṭyaṁ gamanam api vaṁśī priya-sakhi
cid-ānandaṁ jyotiḥ param api tad āsvādyam api ca
sa yatra kṣīrābdhiḥ sravati surabhībhyaś ca su-mahān
nimeṣārdhākhyo vā vrajati na hi yatrāpi samayaḥ
bhaje śvetadvīpaṁ tam aham iha golokam iti yaṁ
vidantas te santaḥ kṣiti-virala-cārāḥ katipaye

„Aš garbinu šį transcendentinį sostą vardu Śvetadvīpa, kur mylinčios sutuoktinės – Lakṣmī savo tyra nesutepta esme stengiasi su meile pasitarnauti Aukščiausiam Viešpačiui Kṛṣṇai - savo vieninteliam mylimajam; kur kiekvienas medis yra transcendentinis troškimų medis; kur dirva grįsta filosofiniu akmeniu; kur visas vanduo yra nektaras; kiekvienas žodis - daina; kiekvienas judesys yra šokis; fleita yra geriausias draugas; kur spindesys - pilnas transcendentinės palaimos, o aukščiausios dvasinės būtybės turi savo skonį ir pajėgia suteikti pasitenkinimą Jam; kur begalė karvių duoda transcendentinius pieno vandenynus; kur transcendentinio laiko egzistencija amžina, laiko, kuris visuomet yra dabartis, be praeities ir ateities ir todėl neturi savybės prabėgti net trumpiausią akimirką. Ši vieta žinoma kaip Goloka tik keletui save suvokusių sielų šiame pasaulyje.“

Rāsos šokio metu ant Yamunos upės kranto šoko milijardai gopių. Kaip gi galėjo atsitikti toks stebuklas? Jį galima paaiškinti tik Goloka Vṛndāvano begaline prigimtimi.

Goloka Vṛndāvanas aprašoma „Brahma Saṁhitoje“ (5.2):

sahasra-patra-kamalaṁ
gokulākhyaṁ mahat padam
tat-karṇikāraṁ tad-dhāma
tad-anantāṁśa-sambhavam

Amžinoji Kṛṣṇos vieta - nuostabioji Gokula yra tarsi lotoso žiedas, išaugęs iš Kṛṣṇos beribės galios aspekto dalies. Šio lotoso vainikas, turintis tūkstančius žiedlapių, yra tikroji Kṛṣṇos buveinė.

karṇikāraṁ mahad yantraṁ
ṣaṭ-koṇaṁ vajra-kīlakam
ṣaḍ-aṅga-ṣaṭ-padī-sthānaṁ
prakṛtyā puruṣeṇa ca
premānanda-mahānanda-
rasenāvasthitaṁ hi yat
jyotī-rūpeṇa manunā
kāma-bījena saṅgatam

Šio transcendentinio lotoso vainikas yra karalystė, kurioje gyvena Kṛṣṇa. Ji yra šešiakampio formos - vieta, kurioje egzistuoja Absoliuto valdantysis ir pavaldusis aspektai. Kṛṣṇos, transcendentinio visų energijų šaltinio, savaime švytinti figūra stovi centre tarsi deimantas. Šventas vardas, susidedantis iš 18 transcendentinių skiemenų pasireiškia kaip šešios šios šešiakampės figūros briaunos. („Brahma Saṁhita“ 5.3)

(šventas vardas, susidedantis iš aštuoniolikos skiemenų yra gopāla mantra)

tat-kiñjalkaṁ tad-aṁśānāṁ
tat-patrāṇi śriyām api

Šios amžinos Gokulos karalystės vainikas yra šešiakampė Kṛṣṇos buveinė. Jos lapeliai yra gopių buveinės. Gopės, Kṛṣṇos dalelytės, prilygsta Jam savo esme ir su didžiausia meile Jam atsiduoda. Lapeliai nuostabiai šviečia tarsi daugybė sienų. Šio lotoso išsidriekę žiedlapiai yra dhāma panaši į sodą, kurioje gyvena Śrī Rādhika - didžiausia Kṛṣṇos numylėtinė. („Brahma Saṁhita“ 5.4)

catur-asraṁ tat-paritaḥ
śvetadvīpākhyam adbhutam
catur-asraṁ catur-mūrteś
catur-dhāma catuṣ-kṛtam

caturbhiḥ puruṣārthaiś ca
caturbhir hetubhir vṛtam
śūlair daśabhir ānaddham
ūrdhvādho dig-vidikṣv api

aṣṭabhir nidhibhir juṣṭam
aṣṭabhiḥ siddhibhis tathā
manu-rūpaiś ca daśabhir
dik-pālaiḥ parito vṛtam

śyāmair gauraiś ca raktaiś ca
śuklaiś ca pārṣadarṣabhaiḥ
śobhitaṁ śaktibhis tābhir
adbhutābhiḥ samantataḥ

„Gokulos prieigas supa paslaptinga keturkampė Śvetadvīpos sala. Śvetadvīpa iš visų pusių padalinta į keturias dalis. Kiekvienoje iš šių keturių dalių atskirai gyvena Vāsudeva, Saṅkarṣaṇa, Pradyumna ir Aniruddha. Šios keturios skirtingos dalys atsirado iš keturių žmonių visuomenės poreikių: dorybės, turtų, aistros ir išsivadavimo, o taip pat iš keturių Vedų: Ṛg, Sāma, Yajur ir Atharva, kurios mantros pagalba padeda įgyvendinti šiuos pasaulietinius žmonių poreikius. Dešimt trišakių saugo dešimtį krypčių tarp jų - zenitą ir nadyrą. Aštuonios kryptys papuoštos aštuoniais brangakmeniais: Mahāpadma, Padma, Śaṅkha, Makara, Kacchapa, Mukunda, Kunda ir Nīla. Sargai mantros pavidalu sergėja visas dešimt krypčių. Visomis kryptimis spindi žydros, geltonos, raudonos ir baltos spalvos palydovai, bei įvairios energijos vadinamos Vimala, etc.“ („Brahma Saṁhita“ 5.5)

Kṛṣṇos pavidalų kategorijos

Dvasinis pasaulis būtų tuščias, jei jame nebūtų Kṛṣṇos. Todėl įvairūs Kṛṣṇos pavidalai ir sudaro dvasinio pasaulio įvairovės esmę. Atsidavusieji Kṛṣṇos tarnai, kurie turi jiems būdingą santykį su Dievu pakliūna į Kṛṣṇos buveinę, kurioje Viešpats turi specifišką pavidalą ir specifinius santykius su savo bhaktais. Visi šie Kṛṣṇos pavidalai amžini ir neturi jokio iliuzijos ar nepilnavertiškumo bruožo.

„Caitanya Caritāmṛta“, Madhya 20.165 sako:

svayaṁ-rūpa, tad-ekātma-rūpa, āveśa—nāma

prathamei tina-rūpe rahena bhagavān

Aukščiausias Dievo Asmuo egzistuoja trimis savo pagrindiniais pavidalais –

1. svayaṁ-rūpa – Jo asmeniniai pavidalai (Jis Pats),

2. tad-ekātma-rūpa – Jo skirtingi pavidalai (Jo ekspansijos) ir

3. āveśa-rūpa – pavidalai, į kuriuos Jis įžengia savo galiomis (Jo įgalintos inkarnacijos).

Śrīla Rūpa Gosvāmī aprašė svayaṁ-rūpa „Laghu-bhāgavatāmṛtoje“, Pūrva-khaṇḍa 12 posme: ananyāpekṣi yad rūpaṁ svayaṁ-rūpaḥ sa ucyate – „Aukščiausio Dievo Asmens pavidalas, kuris nepriklauso nuo kitų pavidalų, yra vadinamas svayaṁ-rūpa - pirminiu pavidalu.“

tad-ekātma-rūpa pavidalai taip pat aprašyti „Laghu-bhāgavatāmṛtoje“, Pūrva-khaṇḍa, 14 posme:

yad rūpaṁ tad-abhedena svarūpeṇa virājate
ākṛtyādibhir anyādṛk sa tad-ekātma-rūpakaḥ

„tad-ekātmā-rūpa pavidalai egzistuoja kartu su svayaṁ-rūpa pavidalu ir nesiskiria nuo jo. Tuo pačiu metu jų kūniškos savybės ir specifinė veikla atrodo skirtingai.“ Tad-ekātmā-rūpa pavidalai dalinami į dvi kategorijas – svāṁśa ir vilāsa. Jie aprašyti žemiau.

Viešpaties Kṛṣṇos āveśa pavidalai šitaip aprašyti „Laghu-bhāgavatāmṛtoje“, Pūrva-khaṇḍa 18 posme:

jñāna-śakty-ādi-kalayā yatrāviṣṭo janārdanaḥ
ta āveśā nigadyante jīvā eva mahattamāḥ

„Gyvoji būtybė, kuri yra Viešpaties specifiškai įgalinta žiniomis ar galia, techniškai vadinama āveśa-rūpa.“ Kaip teigia „Caitanya-caritāmṛta“, Antya 7.11: kṛṣṇa-śakti vinā nahe tāra pravartana – “Jei atsidavęs nėra Viešpaties tam įgalintas, jis negali pamokslauti švento Viešpaties vardo visame pasaulyje.“ Tokia yra žodžių āveśa-rūpa prasmė.

Savo asmeninius pavidalus Kṛṣṇa apreiškia tik Goloka Vṛndāvane: Gokuloje, Mathuroje ir Dvārakoje.

Visose kitose Vaikuṇṭhos planetose pasireiškia nesuskaičiuojama daugybė Nārāyaṇos keturrankių pavidalų.

Kṛṣṇos asmeniniai pavidalai Goloka Vṛndāvane – svayaṁ rūpa

„Caitanya Caritāmṛta“, Madhya 20.166 sako:

„Pirminė Viešpaties forma (svayaṁ-rūpa) pasireiškia dviem pavidalais –

1. svayaṁ-rūpa ir

2. svayaṁ-prakāśa.

Savo pirminiu pavidalu kaip svayaṁ-rūpa Kṛṣṇa regimas Vṛndāvane kaip piemenukas.“

Svayaṁ rūpa –tai Pats Kṛṣṇa, kuris yra visų ekspansijų ir inkarnacijų šaltinis.

Svayaṁ prakāśa – Jo pirminio pavidalo (svayaṁ rūpos) asmeniniai pasireiškimai Gokuloje, Mathuroje ir Dvārakoje. Apie juos „Caitanya Caritāmṛta“, Madhya 20.167 sako:

„Savo pirminiu pavidalu Kṛṣṇa apsireiškia dviem savybėmis –

1. prābhava[1] ir

2. vaibhava[2].

Apie prābhava prakāśą pasakyta („Caitanya Caritāmṛta“, Madhya 20.168-170):

„Jis išskleidžia savo vieną pirminį pavidalą į daugelį tapačių formų, kaip pasielgė rāsos šokio metu.“

„Kai Viešpats vedė 16108 Dvārakos karalienes, Jis išskleidė save į daugelį pavidalų. Šie skleidiniai ir skleidiniai rāsos šokio metu apreikštuose raštuose vadinami prābhava-prakāśa.“

„Viešpaties Kṛṣṇos prābhava-prakāśa skleidiniai nepanašūs į išminčiaus Saubhari skleidinius. Jei jie būtų panašūs, Nārada nebūtų taip nustebęs, juos pamatęs.

„Tai nuostabu, kad Viešpats Śrī Kṛṣṇa, kuris nuo nieko nepriklauso, išskleidė Save į šešiolika tūkstančių panašių pavidalų, kad galėtų vesti šešiolika tūkstančių karalienių jų pačių rūmuose.“ Tai Nārada Munio žodžiai iš Śrīmad-Bhāgavatam 10.69.2.

Apie vaibhava-prakāśą pasakyta („Caitanya Caritāmṛta“, Madhya 20.171-182)

„Jei vienas pavidalas ar savybė pasireiškia truputį skirtingai, priklausomai nuo emocijų, jis vadinamas vaibhava-prakāśa.“

„Kai Viešpats išskleidžia Save į nesuskaičiuojamus pavidalus, nėra skirtumo tarp jų, tačiau dėl skirtingų savybių, kūno spalvos ar atributų, jų vardai yra skirtingi.“

„Įvairiuose Vedų raštuose pateikiamos taisyklės ir reguliuojami principai, skirti garbinti šiuos skirtingus pavidalus. Kai bhaktai apsivalo, laikydamiesi šių taisyklių ir principų, jie garbina Tave, Aukščiausią Dievo Asmenį. Nors tu pasireiški daugeliu pavidalų, Tu esi vienas.“ („Śrīmad-Bhāgavatam“ 10.40.7). Vedose yra teigiama, kad vienas tampa daugeliu (eko bahu syām). Aukščiausias Dievo Asmuo išskleidžia Save į įvairius pavidalus - viṣṇu-tattva, jīva-tattva ir śakti-tattva.

„Pirmasis Kṛṣṇos vaibhava savybių pasireiškimas yra Śrī Balarāmajī. Śrī Balarāma ir Kṛṣṇa turi skirtingas kūno savybes, tačiau visais kitais atžvilgiais Śrī Balarāma lygus Kṛṣṇai.

„Vaibhava-prakāša pavyzdys yra ir Devakī sūnus Kṛṣṇa. Jis kartais turi dvi rankas, o kartais keturias.“

Kai Viešpats Kṛṣṇa gimė, Jis pasirodė keturrankio Viṣṇu pavidalu. Tuomet Devakī ir Vasudeva meldėsi Jam ir paprašė įgyti dvirankį pavidalą. Viešpats tuoj pat įgijo dvirankį pavidalą ir liepė nunešti Jį į Gokulą, kitoje Yamunos upės pusėje.

„Kai Viešpats yra dvirankis, Jis vadinamas vaibhava-prakāśa, o kai Jis yra keturrankis, Jis vadinamas prābhava-prakāśa.“

„Pirminiu pavidalu Viešpats rengiasi kaip piemenukas ir Save laiko piemenuku. Kai Jis apsireiškia kaip Vāsudeva, Vasudevos ir Devakī sūnus, Jis rengiasi ir suvokia save kaip kṣatriją - karį.“

Lyginant karvedžio Vāsudevos, ir piemenuko Kṛṣṇos, Nandos Mahārajo sūnaus, grožį, vertybes, saldumą ir intelektualinius žaidimus, galima pamatyti, kad Kṛṣṇos atributai yra malonesni.

„Iš tiesų, Vāsudeva, matydamas Govindos saldumą, tuojau susijaudina ir Jame kyla transcendentinis godumas mėgautis šiuo saldumu.“

udgīrṇādbhuta-mādhurī-parimalasyābhīra-līlasya me
dvaitaṁ hanta samīkṣayan muhur asau citrīyate cāraṇaḥ
cetaḥ keli-kutūhalottaralitaṁ satyaṁ sakhe māmakaṁ
yasya prekṣya svarūpatāṁ vraja-vadhū-sārūpyam anvicchati

„Mano brangus drauge, šis scenos aktorius panašus į kitą Mano paties pavidalą. Tarsi paveikslas, Jis vaizduoja Mano žaidimus kaip piemenukas, perpildytas nuostabiai patrauklaus saldumo ir kvapo, tokio brangaus Vrajos mergelėms. Kai matau tokį vaizdą, Mano širdis didžiai susijaudina. Aš ilgiuosi šių žaidimų ir trokštu įgyti panašų į Vrajos mergelių pavidalą.“ (Šis posmas iš „Lalita-mādhavos“ (4.19). Jį pasakė Vāsudeva Dvārakoje.)

„Kartą Vāsudevą sužavėjo Kṛṣṇos pavidalas, kai Jis Mathuroje pamatė Gandharvų šokį. Kitas kartas atsitiko Dvārakoje, kai Vāsudeva nustebo, pamatęs Kṛṣṇos atvaizdą.“

aparikalita-pūrvaḥ kaś camatkāra-kārī
sphuratu mama garīyān eṣa mādhurya-pūraḥ
ayam aham api hanta prekṣya yaṁ lubdha-cetāḥ
sarabhasam upabhoktuṁ kāmaye rādhikeva

„Kas gali parodyti didesnį saldumą nei Mano, kurio niekas iki šiol nepatyrė ir kuris visiems sukelia nuostabą? Vaje, tai Aš pats. Mano sutrikęs protas, regėdamas šį grožį, karštai trokšta mėgautis juo, kaip Śrīmatī Rādhārāṇī.“ (Šį posmą taip pat pasakė Vāsudeva Dvārakoje, o jį užrašė Śrīla Rūpa Gosvāmis „Lalita-mādhavoje“ 8.34).

2. Tad ekātma rūpa – (Šio vieno pavidalai)

Viešpats yra vienas, bet Jis tampa daugeliu, kad galėtų mėgautis rasa – santykiais. Kṛṣṇa nesimėgauja daiktais. Jo netraukia ir dvasinio pasaulio lobiai, o ką jau kalbėti apie materialaus pasaulio turtus. Jo vienintelis džiaugsmo šaltinis – meilės santykiai su savo bhaktais. Todėl Jis vienas įgyja daugybę formų, kad patenkintų visų atsidavusių jausmus. Įvairūs Jo pavidalai amžinai apreikšti dvasinio pasaulio planetose - Vaikuṇṭhose (Paravyoma – dvasinis dangus) ir laikinai apreiškiami materialiame pasaulyje (jagad).

„Caitanya Caritāmṛta“, Madhya 20.183 kalba apie tad ekātma rūpa pavidalus:

„Kuomet Kṛṣṇos kūnas pasireiškia truputį kitaip, o jo savybės truputį skiriasi savo transcendentine emocija ir pavidalu, tai vadinama tad-ekātma[3].“

„Tad-ekātma-rūpa skirstoma į

1. vilāsa - žaidimų ekspansijas ir

2. svāṁśa - asmenines ekspansijas[4].“

Viešpaties vilāsa ekspansijos aprašomos „Laghu-bhāgavatāmṛtos“ 1.15-16: „Kai Viešpats savo nesuvokiamomis galiomis apreiškia savo gausius pavidalus, turinčius skirtingas savybes, šie pavidalai vadinami vilāsa-vigraha. Taip Viešpats Govinda apreiškia Viešpatį Nārāyaṇą, dvasinio dangaus šeimininką, o iš Viešpaties Nārāyaṇos pasirodo Viešpats Vāsudeva.“

Viešpaties svāṁśa ekspansijos aprašomos „Laghu-bhāgavatāmṛtos“ 1.17: „Šie pavidalai apreiškia kitus pavidalus, turinčius mažiau galios. Jie vadinami svāṁśa-rūpa. Šių pavidalų pavyzdžiai yra Viešpats Saṅkarṣaṇa, Viešpats Matsya, ir visi pavidalai kylantys iš jų, jie visi turi savo buveines dvasiniame danguje.“

„Caitanya Caritāmṛta“, Madhya 20.185 toliau sako:

„Vilāsa pavidalai yra dalinami į dvi kategorijas –

1. prābhava ir

2. vaibhava.

Jų žaidimai yra neišmatuojamai įvairūs.“

prābhava-vilāsa

„Pagrindinės keturlypės ekspansijos vadinamos

1) Vāsudeva – sąmonės Dievybė. Tai paties Kṛṣṇos ekspansija)

2) Saṅkarṣaṇa – ego Dievybė. Tai Balarāmos ekspansija;

3) Pradyumna – intelekto Dievybė. Tai Kṛṣṇos sūnaus ekspansija;

4) Aniruddha – proto Dievybė. Tai Pradyumnos sūnaus, Kṛṣṇos anūko ekspansija.

Jos yra vadinamos prābhava-vilāsa.“

„Pirmoji catur vyuhos, keturlypių pavidalų ekspansija yra unikali. Niekas negali Joms prilygti. Šie keturlypiai pavidalai yra nesuskaičiuojamų keturlypių pavidalų šaltinis. Šie keturi Viešpaties Kṛṣṇos prābhava žaidimų pavidalai amžinai gyvena Dvārakoje ir Mathuroje.“ („Caitanya Caritāmṛta“, Madhya 20.186-190)

Paravyomos, dvasinio dangaus viršuje, yra Goloka Vṛndāvanas, kuris dalinamas į tris dalis. Dvi dalys, Mathurā ir Dvārakā, yra Kṛṣṇos prābhava-vilāsa formų buveinės. Balarāma, Kṛṣṇos vaibhava-prakāśa, amžinai gyvena Gokuloje. Visos šios prābhava-vilāsa ekspansijos kyla iš Balarāmos.

vaibhava-vilāsa

Iš keturlypės prābhava-vilāsos išsiskleidžia dvidešimt keturi vaibhava-vilāsos pavidalai. Kiekvienas iš jų laiko padma, śaṅkha, gadā, cakra - lotosą, kriauklę, vėzdą ir diską savo keturiose rankose skirtingais būdais. Aukščiausia dvasinio dangaus planeta yra Goloka Vṛndāvanas, o žemiau šios planetos yra pats dvasinis dangus. Šiame dvasiniame danguje Pats Kṛṣṇa yra keturrankis ir vadinamas Nārāyaṇa. Taip pirminės keturlypės formos vėl skleidžiasi į antrines keturlypes ekspansijas (kitus Vāsudevą, Saṅkarṣaṇą, Pradyumną ir Aniruddhą), kurių buveinės pasklidusios dvasiniame pasaulyje visomis kryptimis.

„Kiekvienas catur-vyūhos pavidalas (antrinė keturlypė ekspansija), skleidžiasi į kitas tris ekspansijas, o jos vadinamos skirtingai pagal ginklų išsidėstymą rankose. Vāsudevos ekspansijos yra Keśava, Nārāyaṇa ir Mādhava.“

„Saṅkarṣaṇos ekspansijos yra Govinda, Viṣṇu ir Madhusūdana. Šis Govinda skiriasi nuo pirminio Govindos, nes Jis nėra Nanda Mahārājo sūnus.“

„Pradyumnos ekspansijos yra Trivikrama, Vāmana ir Śrīdhara. Aniruddhos ekspansijos yra Hṛṣīkeśa, Padmanābha ir Dāmodara.“ („Caitanya Caritāmṛta“, Madhya 20.195-197)

Jie yra dvylikos mėnesių Dievybės. Jų vardai kartojami žymint kūną tilakos ženklais.

„Vāsudeva, Saṅkarṣaṇa, Pradyumna ir Aniruddha išskleidžia papildomas aštuonias žaidimų ekspansijas.“

„Iš šių aštuonių ekspansijų du yra Vāsudevos žaidimų pavidalai. Jų vardai yra Adhokṣaja ir Puruṣottama. Du Saṅkarṣaṇos žaidimų pavidalai yra Upendra ir Acyuta.“

„Pradyumnos žaidimų pavidalai yra Nṛsiṁha ir Janārdana, o Aniruddhos žaidimų pavidalai yra Hari ir Kṛṣṇa.“

Kiekviena antrinės catur vyuhos Dievybė skleidžia save dar į tris pavidalus, o po to dar į du, ir taip bendras Dievybių skaičius tampa 24 (4+12+8) . Šios Dievybės po tris pasklinda aštuoniomis kryptimis. Čia pateikiamas jų sąrašas:

Vāsudeva: 1) Keśava; 2) Nārāyaṇa; 3) Mādhava;

Papildomai: a) Adhokṣaja b) Puruṣottama

Saṅkarṣaṇa: 4) Govinda; 5) Viṣṇu; 6) Madhusūdana;

Papildomai: c) Upendra d) Acyuta

Pradyumna: 7) Trivikrama; 8) Vāmana; 9) Śrīdhara;

Papildomai: e) Nṛsiṁha f) Janārdana

Aniruddha: 10) Hṛṣīkeśa; 11) Padmanābha; 12) Dāmodara;

Papildomai: g) Hari h) Kṛṣṇa

 

Šie 24 pavidalai užpildo visą dvasinį pasaulį (paravyomą), visas Vaikuṇṭhos planetas.

Pagrindinė (ādi) catur vyuha atėjo taip pat ir kartu su Caitanya Mahāprabhu prieš penkis šimtus metų:

Vāsudeva atėjo kaip pats Caitanya;

Saṅkarṣaṇa atėjo kaip Caitanyos brolis Viśvarūpa;

Pradyumna kaip Raghunandana Prabhu;

Aniruddha kaip Vakreśvara Paṇḍitas.

Apibendrinimas

Śrīla Bhaktivinoda Ṭhākura pateikė tokį paaiškinimą, padedantį suprasti skirtumą tarp svayaṁ-rūpa, tad-ekātma-rūpa, āveśa, prābhava ir vaibhava. Pradžioje Kṛṣṇa turi tris kūniškas savybes: svayaṁ-rūpa – piemenukas Vṛndāvane; (2) tad-ekātma-rūpa, kuri dalinama į svāṁṣaka ir vilāsa; (3) āveśa-rūpa. Svāṁśaka, arba asmeninės galios ekspansijos yra (1) Kāraṇodakaśāyī, Garbhodakaśāyī, Kṣīrodakaśāyī ir (2) tokios inkarnacijos kaip žuvis, vėžlys, šernas ir Nṛsiṁha. Vilāsa-rūpa turi prābhava poaibį, į kurį pakliūna Vāsudeva, Saṅkarṣaṇa, Pradyumna ir Aniruddha. Čia taip pat yra ir vaibhava poaibis, kuriam priklauso dvidešimt keturi pavidalai, tarp jų antriniai Vāsudeva, Saṅkarṣaṇa, Pradyumna ir Aniruddha. Kiekvieną iš jų atitinka trys pavidalai, todėl iš viso yra dvylika pavidalų. Šie dvylika pavidalų yra dvylikos metų mėnesių o taip pat dvylikos tilaka ženklų, žymimų ant kūno, dievybės. Kiekvienas iš keturių Dievo Asmenų išsiskleidžia į kitus du pavidalus, todėl yra dar aštuoni pavidalai, vadinami Puruṣottama, Acyuta ir t.t. Keturi pagrindiniai pavidalai (Vāsudeva, ir t.t.), dvylika mėnesių dievybių (Keśava ir t.t.), o taip pat aštuoni papildomi pavidalai (Puruṣottama ir t.t.) iš viso sudaro dvidešimt keturis pavidalus. Šie pavidalai vadinami skirtingai pagal ginklų išsidėstymą keturiose jų rankose.

Viešpats neturi sąlygotų sielų trūkumų

Visos Viešpaties inkarnacijos yra amžinos, kupinos žinojimo ir neturi 18 trūkumų, kuriuos išvardina “Viṣṇu Yāmala tantra”:

1) iliuzija; 2) nuovargis; 3) klaidos;

4) vulgarumas; 5) materiali aistra; 6) nerimas;

7) išdidumas; 8) pavydas; 9) prievarta;

10) nešlovė; 11) išsekimas; 12) neteisybė;

13) pyktis; 14) troškimai; 15) priklausomybė;

16) siekimas viešpatauti; 17) priešybių matymas; 18) apgaudinėjimas.

64 Viešpaties sąvybės

Visos Viešpaties ekspansijos yra pilnos anugrahaḥ - malonės. „Bhakti rasāmṛta sindhu“ aprašo 64 savybes, kurios pilnai pasireiškia Kṛṣṇos asmenyje:

„Tokios yra Śrī Kṛṣṇos, aukščiausio herojaus savybės. Jis yra: 1) gražaus kūno sudėjimo, 2) pažymėtas visais palankiais ženklais, 3) teikiantis ypatingą malonumą, 4) spindintis, 5) stiprus, 6) visada jaunas,

7) puikus lingvistas, 8) teisingas, 9) maloniai kalbantis, 10) iškalbingas, 11) labai išprusęs, 12) labai protingas, 13) genijus,

14) artistiškas, 15) ypatingai gudrus, 16) ekspertas, 17) dėkingas, 18) labai tvirtai apsisprendęs, 19) nuovokiai sprendžia apie laiką ir aplinkybes, 20) regi ir kalba remdamasis śāstromis, 21) tyras, 22) susitvardęs,

23) nepalaužiamas, 24) pakantus, 25) atlaidus, 26) rimtas, 27) patenkintas vidujai, 28) išlaikantis pusiausvyrą, 29) dosnus, 30) religingas, 31) herojiškas, 32) užjaučiantis, 33) pagarbus kitiems,

34) mandagus, 35) liberalus, 36) drovus, 37) atsidavusiųjų sielų globėjas, 38) laimingas, 39) gera linkintis savo bhaktams, 40) valdomas premos, 41) suteikiantis palankumą visiems,

42) galingiausias, 43) įžymiausias, 44) populiariausias, 45) šališkas atsidavusiems, 46) labai patrauklus moterims, 47) visų garbinamas, 48) visų turtingiausias,

49) labiausiai visų gerbiamas, 50) aukščiausias kontroliuotojas. Šios penkiasdešimt savybių pasireiškia neribotu laipsniu tarsi beribiame vandenyne Bhagavāno Śrī Hari asmenyje. Šios savybės mažyčiu kiekiu gali pasireišti ir sąlygotų sielų charakteryje.

Kitos penkios Kṛṣṇos savybės kažkiek pasireiškia Brahmos, Śivos ir kitus pusdievių asmenyse, bet nebūdingos paprastoms sieloms:

51) nekintantis, 52) visažinantis, 53) visuomet gaivus ir naujas, 54) Jis yra koncentruota egzistencijos, žinojimo ir palaimos forma, 55) Jam tarnauja visos mistinės galios.

Šias penkiasdešimt penkias savybės iš dalies turi pusdieviai. Lakṣmīpati Nārāyaṇa turi papildomas penkias Kṛṣṇos savybes:

56) Jo galios nesuvokiamos, 57) iš Jo kūno atsiranda nesuskaičiuojamos visatos, 58) Jis yra visų inkarnacijų šaltinis, 59) Jis suteikia išsivadavimą tiems, kuriuos nužudo, 60) Jis vilioja net ātmārāmas (išsivadavusios sielos, patenkintos vidujai).

Šių papildomų penkių savybių neturi nei Brahmā, nei Śiva, bet jos tobuliausiu būdu pasireiškia Kṛṣṇos asmenyje. Be šių šešiasdešimties savybių Śrī Kṛṣṇa turi ypatingas keturias savybes:

61) Jis atlieka pačius nuostabiausius ir įvairiausius žaidimus, 62) Jį supa nepaprastai Jį mylintys atsidavusieji, 63) Jis sužavi visus tris pasaulius savo fleitos garsais, 64) Neprilygstamas Jo transcendentinio kūno grožis žavi ir stulbina visas judančias ir nejudančias būtybes trijuose pasauliuose.

Šios Šrī Kṛṣṇos keturios savybės: līlā-mādhurī, prema-mādhurī, veṇu mādhurī ir rūpa-mādhurī būdingos tik Jam vienam. Jų neturi jokie kiti Jo žaidimų pavidalai.

Kitos šešiasdešimt savybių nuostabiai ir pilnai atsiskleidžia Śrī Nārāyaṇos, įkūnytos transcendencijos Asmenyje.

Penkiasdešimt penkias pirmąsias savybes iš dalies turi Viešpats Śiva, Brahma ir kiti pusdieviai.

O pirmosios penkiasdešimt savybių gali labai ribotai pasireikšti visose jīvose.

Pusdievių padėtis

Tokie pusdieviai kaip Śiva, Brahmā, Sūrya, Gaṇeśa ar Indra turi dalį Bhagavāno savybių, kad galėtų tvarkyti visatos reikalus. Jie gavo tam tikrą šių Bhagavāno turtų kiekį, todėl iš dalies laikomi Viešpaties inkarnacijomis. Konstitucinė visų šių devatų prigimtis yra ta, kad jie visi yra Bhagavāno tarnai, ir gausybė jīvų įgijo bhagavad-bhakti jų malonės dėka. Kadangi jie žymiai labiau kvalifikuoti nei kitos jīvos, juos taip pat laiko jīvų garbinamomis dievybėmis, atsižvelgiant į jīvos kvalifikaciją ir sąmonės lygį. Todėl jų garbinimas (pūja) laikomas antraeilėmis bhagavad-bhakti taisyklėmis. Jie visuomet garbinami kaip jīvų dvasiniai mokytojai, nes gali suteikti joms tyrą Kṛṣṇa-bhakti. Śiva Mahādeva, visų pusdievių valdovas taip tobulai atsidavęs Kṛṣṇai, kad net prilyginamas bhagavat-tattvai. Todėl śāstros dažnai vadina jį Bhagavānu, o māyāvādžiai garbina jį kaip aukščiausią brahma-tattvą.

Apreikšti ir neapreikšti Kṛṣṇos žaidimai

Kṛṣṇos asmeninis pavidalas ir Jo piemenuko žaidimai yra žymiai patrauklesni už Kṛṣṇos Vāsudevos žaidimus Mathuroje ir Dvārakoje.

Kṛṣṇa išskleidžia save į tokią daugybę skirtingų pavidalų tam, kad kiekvienas pagal savo širdies troškimą galėtų garbinti Viešpatį jam artimiausiu pavidalu ir tinkamiausia nuotaika.

Visi Kṛṣṇos žaidimai materialiame pasaulyje skirstomi į apreikštus (prakaṭa līlā) ir neapreikštus (aprakaṭa līlā). Dvasiniame pasaulyje nėra neapreikštų žaidimų. Savo apreikštuose žaidimuose Viešpats keliauja iš Gokulos į Mathurą ir į Dvāraką. Savo neapreikštuose žaidimuose ir dvasiniame pasaulyje Viešpats amžinai gyvena šiose trijose vietose. Goloka Vṛndāvane visi Kṛṣṇos žaidimai vyksta vienu metu Gokuloje, Mathuroje ir Dvārakoje.

Gokuloje Kṛṣṇa turi savo amžiną motiną - Yaśodā devī. Nors Jis negimstantis, vis dėlto motina Yaśodā laiko Jį savo sūnumi.

„Viṣṇu Yāmala Tantra“ aprašo, kad Kṛṣṇa, Nanda Mahārājo sūnus, niekuomet nepalieka Vṛndāvano. Yadukumāra Kṛṣṇa, gyvenantis Dvārakoje ir Mathuroje, yra keturrankis Vāsudeva, o Vṛndāvane Kṛṣṇa visuomet dvirankis. Todėl Kṛṣṇos pavidalai skiriasi netgi Goloka Vṛndāvane.

Mathuroje pasireiškia Kṛṣṇos Vāsudevos ir Saṅkarṣaṇos ekspansijos, o Dvārakoje prie jų prisideda Pradyumnos bei Aniruddhos ekspansijos.

KLAUSIMAI:

1.      Kokios keturios buveinės yra Viešpaties kūrinijoje?

2.      Kodėl materialus pasaulis laikomas ketvirtadaliu Kṛṣṇos kūrinijos?

3.      Kaip vadinami kiti trys ketvirtadaliai? Kuriose buveinėse jie vyrauja?

4.      Kokia Kṛṣṇalokos padėtis ir jos santykis su Vaikuṇṭhos planetomis?

5.      Į kokias tris dalis suskirstyta Goloka Vṛndāvana?

6.      Papasakokite apie įvairius Kṛṣṇos pavidalus dvasinėse planetose.

7.      Į kokias tris grupes skirstomi Kṛṣṇos pavidalai?

8.      Į kokias grupes skirstomi Kṛṣṇos svayam rūpos pavidalai? Pateikite jų pavyzdžių.

9.      Į kokias grupes skirstomi tad-ekātma pavidalai? Pateikite jų pavyzdžių?

10.  Kiek Viešpaties pavidalų apgyvendina Vaikuṇṭhos planetas?

11.  Kokie ādi catur vyūhos pavidalų vardai?

12.  Kokie dvylikos mėnesių Dievybių vardai?

13.  Kiek išskirtinių savybių turi Kṛṣṇa?

14.  Kiek iš jų būdinga gyvoms būtybėms, pusdieviams ir Nārāyaṇos pavidalams?

15.  Kokios yra išskirtinės tik svayam-rūpa Kṛṣṇos savybės?

16.  Į kokias dvi kategorijas skiriami Kṛṣṇos žaidimai?