Vartotojas

 

Slaptažodis

 
Pamišote slaptažodi? Registracija  
   

Kursų mokomoji medžiaga
Nr.
1
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: įvadas
 
Tema: Kas yra filosofija ir kodėl žmonėms jos reikia?
 
Filosofija yra iš graikų kalbos kilęs žodis, reiškiantis „išminties meilę“. Teorinė filosofija šiuo atveju atspindi žinių siekimą, o iš to kylantis sąmoningas gėrio troškimas vadinamas praktine filosofija.
Vedinėje kultūroje žodžio „filosofija“ geriausias atitikmuo yra „jñāna“ (pažinimas). Žodžiu jñāna vadinamos ne žinios kaip nuosavybė, bet pažinimo procesas.
Bendrai pripažinti filosofijos šaltiniai yra šie:
nuostaba,abejojimas,pasmerkties suvokimas.
Gauḍīya Vaiṣṇavų požiūriu, pagrindinė priežastis, kodėl jaučiame poreikį filosofijai – atskirtumas nuo Kṛṣṇos.
„Bhagavad-gītoje“ Kṛṣṇa kalba apie keturias priežastis, dėl kurių žmonės pradeda ieškoti Dievo arba Būties:
 
 
2
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: įvadas
 
Tema: Religija ir religingumas
 
Žodis "religio" yra veiksmažodinis lotynų kalbos ve­dinys. Iš kokio veiksmažodžio jis išvestas, vis tik nėra ­aišku. Šiuo klausimu turime tris senovės etimologinius bandymus, kurių kalbotyra lig šiol nėra nei patvirti­nusi, nei paneigusi, būtent: Cicerono, Lactantijaus ir Au­gustino.
Ciceronas žodį "religio" kildina iš veiksmažodžio "reeligere", perskaityti, apsvarstyti, paisyti. Ciceronas teigia, kad žmonės, kurie visa, kas priklauso dievų gar­binimui, rūpestingai svarsto ir tarsi vis iš naujo skaito, yra pavadinti religininkais.
Lactantijus sako, kad žodis "religio" kyląs iš "religare": surišti, pririšti, apvynioti, pa­kinkyti. Kaip rodanti pirmųjų dviejų vertinių prasmė, religija esanti žmogaus ryšys su Dievu.
Augustinas "religio" kildina iš veiksmažodžio "reeligere": išrauti, išravėti, iš naujo rinktis.
 
 
3
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: įvadas
 
Tema: Tikėjimas ir abejonės
 
Žodis Veda kilęs iš sanskrito veiksmažodžio vid – pažinti. Veda reiškia žinios. Vedos yra Dievo duota instrukcija žmonėms, kaip gyventi šiame pasaulyje ir išsivaduoti.
Vedų literatūra vadinama astika - tai, kas turi būti priimama tikėjimu. Vedų autorius yra Dievas, jos apsireiškė per tyrų išminčių protus, tad dalykai, išdėstyti Vedose, nebūtinai bus suprantami sąlygotai sielai.
Iš tiesų Vedos davė įžadą kalbėti tik apie Kṛṣṇą, bet dažnai daro tai paslėptu būdu, kad žmonės, nekvalifikuoti tyrai atsidavimo tarnystei, nenusiviltų Vedomis.
Kad suprastų, kas yra tiesa, Kṛṣṇos sąmonės pasekėjai protingai laikosi patikrinimų bei atsvaros sistemos, kuri vadinama guru, sādhu ir śāstra. Tai yra, reikia priimti bona fide dvasinį mokytoją, kurio žodžius turi patvirtinti didžių šventų asmenybių nuomonė ir apreikštieji šventraščiai.
 
 
4
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: įvadas
 
Tema: Pažinimo lygiai ir būdai
 
5 jñānos kategorijos
indriyārtha jñāna – pažinimas, kurio tikslas – jutimų tenkinimas.
naitika jñāna – moralinis pažinimas.
īśvara jñāna – Aukščiausio kontroliuotojo, Dievo pažinimas.
brahma jñāna – impersonalaus Vienio arba Būties pažinimas.
śuddha jñāna – tyras pažinimas.
 
 
5
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: pramana
 
Tema: Vedos - Vedų literatura
 
Indijos tradicija mini tris svarbiausius pažinimo šaltinius:
1. pratyakṣa pramana – tiesioginė arba jutiminė patirtis (empirizmas). Pratyakṣa išvertus iš sanskrito reikštų tai, kas yra prieš akis.
2. anumana pramana – išvada (išvedimas). Pažodžiui reiškia – žinias, kurios seka iš paskos. Mes matome ryšius tarp įvairių objektų ir pagal požymius nusprendžiame, kad turi egzistuoti arba tam tikras objektas, arba ryšys tarp tam tikrų objektų. Turimos žinios sudaro pagrindą atsirasti kitoms, bet netiesiogiai, išvedimo būdu.
3. śabda pramana – reiškia autoritetų balsas.
 
 
Rodyti po: 20 50 100 500 << < 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 > >>  viso: 68 vnt.