Vartotojas
 

Slaptažodis

  
Pamišote slaptažodi? Registracija  
   
     
 
Bhakti Yogos pagrindai, sambandha
  
Temos mokomoji medžiaga
  KRIŠNA - AUKŠČIAUSIAS DIEVO ASMUO: AVATAROS

KṚṢṆA - AUKŠČIAUSIAS DIEVO ASMUO: AVATĀROS

Trumpai apie temą

Avatāra reiškia tas, kuris nužengia. Viešpats nužengia į materialų pasaulį dėka Savo nepriežastinės malonės.

Viešpaties nužengimo tikslai:

  1. išlaisvinti doruosius,
  2. sunaikinti piktadarius,
  3. atkurti religijos principus.

Visos Aukščiausiojo avatāros ateina savo pirminiu dvasiniu pavidalu ir neįgyja materialaus kūno. Jie turi visas Dievo galias ir nepavaldūs materialiai iliuzijai.

Visos Viešpaties inkarnacijos yra aprašytos šventraščiuose, todėl niekas negali vadintis avatāra, jei jo vardas nepaminėtas śāstrose.

Viešpats Kṛṣṇa vadinamas avatārī – „tas, iš kurio kyla visos inkarnacijos“. Jis vienintelis turi tokį titulą, nes iš Jo kyla visos ekspansijos.

Yra šešių tipų Kṛṣṇos avatāros:

  1. Viṣṇu inkarnacijos (puruṣa-avatāros),
  2. žaidimų inkarnacijos (līla-avatāros),
  3. inkarnacijos, kurios kontroliuoja gamtos gunas (guṇa-avatāros),
  4. Manu inkarnacijos (manvantara-avatāros),
  5. inkarnacijos skirtingoms epochoms (yuga avatāros)
  6. įgalintų gyvų būtybių inkarnacijos (śaktyāveśa-avatāros)

Puruṣa avatāromis vadinami trys Viṣṇu:

1.      Mahā Viṣṇu – sukuria visuminę materialią energiją, vadinamą mahat-tattva. Jis guli priežasčių vandenyne, todėl vadinamas Kāraṇodakaśāyī Viṣṇu ir iš Jo kūno porų Jam iškvepiant išeina visos visatos. Jam įkvepiant visos visatos grįžta į Jo transcendentinį kūną ir materialus pasaulis kurį laiką būna neapreikštas.

2.      Garbhodakaśāyī Viṣṇu – įžengia į kiekvieną visatą, užpildo ją iki pusės Savo prakaitu ir atsigula ant jo. Iš Jo bambos išauga kosminis lotosas, kuriame gimsta Brahmā, šios visatos įvairovės kūrėjas.

3.      Kṣīrodakaśāyī Viṣṇu ilsisi pieno vandenyne. Kiekvienoje visatoje Jis žinomas kaip Paramātmā - visa persmelkianti Supersiela. Jis yra visur, kiekvienos gyvos būtybės širdyje ir netgi atomuose.

Guṇa avatāros, valdančios materialios gamtos savybes yra šios:

1) Viṣṇu – valdo sattva guṇą – dorybę;

2) Brahmā – valdo raja guṇą – aistrą;

3) Śiva – valdo tama guṇą – neišmanymą.

Yuga avatāros – tai avatāros ateinančios kiekvieną epochą.

Satya yugoje Viešpats yra baltas (śukla). Pavyzdys - Nara Nārāyaṇa Ṛṣi. Šiame amžiuje meditacija yra Viešpaties garbinimo būdas.

Treta yugoje Viešpats pasirodo raudonos spalvos (rakta varṇaḥ). Pavyzdys Rāmacandra. Šiame amžiuje aukų atnašavimai yra Viešpaties garbinimo būdas.

Dvāpara yugoje Aukščiausias Dievo Asmuo pasirodo tamsiai mėlynos spalvos (śyāma). Praėjusioje dvāpara yugoje nužengė pats Kṛṣṇa. Šiame amžiuje Viešpats garbinamas šventyklose Dievybės pavidalu.

Kali amžiuje nėra apreikštos Viešpaties avatāros, todėl Jis vadinamas triyuga (ateinantis trijuose amžiuose). Tačiau Kali yugoje yra slapta Viešpaties inkarnacija, kuri ateina kaip tarnas ir moko atsidavimo tarnystės kelio savo asmeniniu pavyzdžiu. Kali yugoje Viešpaties spalva yra auksinė – gaura avatāra. Šiame amžiuje saṅkīrtana – kolektyvinis šventų vardų giedojimas yra Viešpaties garbinimo būdas.

Kṛṣṇa bei Caitanya Mahāprabhu nenužengia kiekvieną catur yugą asmeniškai. Jie ateina tik kartą per Brahmos dieną. Kitomis yugomis nužengia Viešpats Viṣṇu ir įgyja skirtingas spalvas. Taigi kitą Kali yugą Viešpats nužengs kaip Gaura Nārāyaṇa ir mokys kartoti Viešpaties vardus, suteikiančius išsivadavimą.

Manvantara avatāros. Manu yra žmonijos protėviai. Jie valdo žemę, žmonių planetą. Brahmos dienos metu žemėje pasikeičia 14 Manu. Kiekvieno Manu epochoje (manvantaroje) Viešpats ateina padėti tvarkyti žmonijos reikalus. Šios Viešpaties inkarnacijos vadinamos Manvantara avatāromis.

Līlā avatāros – žaidimų inkarnacijos. Jų tikslas patraukti gyvųjų būtybių dėmesį nuostabiais žygiais ar darbais. Šių Viešpaties inkarnacijų yra begalinė daugybė, tačiau dažniausiai minimos dešimt ryškiausių, kurios vadinamos daśāvatāra arba dešimt avatārų. Jayadeva Gosvamis aprašo Jas „Śrī Daśāvatāra Stotroje“:

  1. Matsya, kuris tarsi laivas, įgijo gigantiškos žuvies pavidalą, ir apsaugojo Vedas, panirusias į sūkuringą naikinimo jūrą.
  2. Kūrma, kuris įgijo dieviško vėžlio pavidalą. Didelis Mandaros kalnas, naudojamas plakant pieno vandenyną, rėmėsi į Jo milžinišką nugarą. Nuo didelio kalno svorio ant Jo nugaros atsirado apvali žymė, kuri tapo pačia šlovingiausia.
  3. Varāha. Kai Žemė paniro į Garbhodakos vandenyną visatos dugne, Viešpats šerno pavidalu ištraukė ją, užkabinęs ją savo ilties galiuku.
  4. Nṛsiṁha, kuris įgijo pusiau žmogaus, pusiau liūto pavidalą. Nuostabiai aštriais gražių lotosinių rankų nagais, Jis sudraskė į gabaliukus laibą demono Hiraṇyakaśipu kūną ir išgelbėjo Savo bhaktą Prahlādą Mahārāją.
  5. Vāmana – Viešpats nykštuko brāhmano pavidalu. Savo masyviais žingsniais Jis apgavo karalių Bali, o Gangos vandeniu, kuris ištryško iš Jo lotosinių pėdų nagų, Jis išvadavo visas gyvas būtybes šiame pasaulyje.
  6. Paraśurāma Kurukṣetroje išmaudė žemę kraujo upėse, 21 kartą nužudydamas demoniškų kṣatriyų dinastijas. Taip Jis nuplovė pasaulio nuodėmes.
  7. Rāmacandra Laṇkos mūšyje sunaikino dešimtgalvį demoną Rāvaṇą. Šio žygio visi pusdieviai seniai troško, nes šis siaubūnas juos baisiausiai persekiojo.
  8. Balarāma, plūgo nešėjas. Ant savo spindinčiai balto kūno Jis dėvi audros debesies mėlynumo drabužius. Šių drabužių spalva panaši į tamsiai mėlyną Yamunos upę, kuri labai bijo Balarāmos plūgo kirčių.
  9. Buddha, pasmerkė varganų gyvulių skerdynes, atliekamas pagal aukų atnašavimų taisykles, aprašytas Vedose.
  10. Kalki ant žirgo atrodo tarsi kometa, laikanti siaubą keliantį kardą, kuris sunaikina nuodėmingus barbarus Kali yugos pabaigoje.

Śaktyaveṣa avatāros (kitaip vadinama aveṣa rūpa – arba Viešpaties įgalinta gyva būtybė) paprastai nurodo į asmenybę, Dievo įgalintą tam tikrai veiklai. Jų pavyzdžiai Nārada Muṇis, 4 kumārai, Brahmā ir t.t.

Plačiau apie temą

Visi Kṛṣṇos pasireiškimai skiriami į tris kategorijas:

1. svayaṁ-rūpa - Jo asmeniniai pavidalai Goloka Vṛndāvane.

2. tad-ekātma-rūpa - Jo įvairūs pavidalai Vaikuṇṭhos planetose (Paravyoma) ir materialiame pasaulyje (jagad).

3. āveśa-rūpa - Jo įgalintos asmenybės dažniau vadinamos śaktyaveśa avatāromis. Paprastai tai būna jīvos, kurioms Kṛṣṇa suteikia savo galią atlikti įvairius darbus, ir tuo požiūriu šios jīvos nesiskiria nuo Viešpaties, nes veikia Jo vardu.

Avatāra ir avatārī

„Śrīmad Bhāgavatam“. 1.3.28 komentare Prabhupada sako, kad avatāra reiškia tas, kuris nužengia. Viešpats nužengia į materialų pasaulį dėka Savo nepriežastinės malonės. Visos Viešpaties inkarnacijos, o taip pat Jis pats, nužengia į įvairias šio pasaulio planetas arba įvairias gyvybės formas tam, kad įvykdytų tam tikrą misiją. Kartais nužengia Jis pats, o kartais Jo pilnutinės dalys arba pilnutinių dalių dalys, arba atsietos Jo dalys tiesiogiai ar netiesiogiai Jo įgaliotos.

sṛṣṭi-hetu yei mūrti prapañce avatāre
sei īśvara-mūrti ‘avatāra’ nāma dvare

māyātīta paravyome sabāra avasthāna
viśve avatāri’ dhare ‘avatāra’ nāma

„Viešpaties pavidalas, kuris nužengia į materialų pasaulį tam, kad kurtų, yra vadinamas avatāra arba inkarnacija.
Visos Viešpaties Kṛṣṇos ekspansijos yra iš tiesų dvasinio pasaulio gyventojai. Bet, kai jie nužengia į materialų pasaulį, jie vadinami inkarnacija (avatāra).“ („Caitanya Caritāmṛta“ Madhya 20.264-265)

Visos Aukščiausiojo avatāros ateina savo pirminiu dvasiniu pavidalu ir neįgyja materialaus kūno. Todėl jos nėra sąlygojamos iliuzijos, kuriai pavaldžios visos gyvos būtybės materialiame pasaulyje.

Viešpats Kṛṣṇa taip pat vadinamas avatārī – „tas, iš kurio kyla visos inkarnacijos“. Kṛṣṇa vienintelis turi tokį titulą, nes visi kiti Dievo pavidalai yra tik Jo dalys arba Jo dalių dalys. Tai patvirtina „Śrīmad Bhāgavatam“ 1.3.28:

ete cāṁśa-kalāḥ puṁsaḥ
kṛṣṇas tu bhagavān svayam
indrāri-vyākulaṁ lokaṁ
mṛḍayanti yuge yuge

„Visos anksčiau minėtos inkarnacijos yra Viešpaties pilnutinės dalys arba pilnutinių Jo dalių dalys, tačiau Śrī Kṛṣṇa pats yra pirminis Dievo Asmuo. Visos Jo inkarnacijos nužengia į materialaus pasaulio planetas, kai tik ateistai ten sukuria neramumus. Viešpats įsikūnija tam, kad apgintų teistus.“

yāṅra bhagavattā haite anyera bhagavattā
‘svayaṁ-bhagavān’-śabdera tāhātei sattā

„Tik Aukščiausias Dievo Asmuo, visų kitų Dievybių šaltinis, yra tinkamas vadinti svayam bhagavān, arba pirminiu Viešpačiu.“ („Caitanya Caritāmṛta“ Adi 2.88)

dīpa haite yaiche bahu dīpera jvalana
mūla eka dīpa tāhā kariye gaṇana

taiche saba avatārera kṛṣṇa se kāraṇa
āra eka śloka śuna, kuvyākhyā-khaṇḍana 

„Kai nuo vienos žvakės uždegama daugelis kitų, aš mąstau apie tą pirmąją.

Lygiai taip pat Kṛṣṇa yra pirminė visų priežasčių priežastis ir visų avatārų pradžia.“ („Caitanya Caritāmṛta“ Adi 2.89-90)

vāsudevaḥ saṅkarṣaṇaḥ pradyumno 'niruddho 'haṁ matsyaḥ kūrmo
varāho narasiṁho vāmano rāmo rāmo rāmaḥ kṛṣṇo buddhaḥ kalkir ahaṁ
śatadhāhaṁ sahasradhāham amito 'ham ananto 'haṁ naivaite jāyante naivaite
mriyante naiṣām ajñāna-bandho na muktiḥ sarva eva hy ete pūrṇā ajarā amṛtāḥ paramāḥ paramānandāḥ.

„Aukščiausias Dievo Asmuo tarė: Aš esu Vāsudeva, Saìkarṣaṇa, Pradyumna ir Aniruddha. Aš esu Matsya, Kūrma, Varāha, Narasiṁha, Vāmana, trys Rāmos [Rāmacandra, Paraśurāma ir Balarāma], Kṛṣṇa, Buddha ir Kalki. Neišmatuojamas ir beribis, Aš pasirodau šimtais ir tūkstančiais pavidalų, nei vienas iš jų negimsta ir nemiršta. Šie Mano pavidalai nėra varžomi neišmanymo, ir nesiekia Jie išsivadavimo. Jie visi yra pilnutiniai, nepatiriantys senatvės, nemirtingi, aukščiausi ir palaimingiausi.“ („Catur-Veda-Śikṣā“)

yadā yadā hi dharmasya
glānir bhavati bhārata
abhyutthānam adharmasya
tadātmānaṁ sṛjāmy aham 

„Kai tik religija ima kur nors nykti ir įsivyrauja bedievystė, Aš nužengiu Pats, o Bharatos aini.“ („Bhagavad-gīta“ 4.7) 

paritrāṇāya sādhūnāṁ
vināśāya ca duṣkṛtām
dharma-saṁsthāpanārthāya
sambhavāmi yuge yuge 

„Kad išlaisvinčiau doruosius ir sunaikinčiau piktadarius, o taip pat atkurčiau religijos principus, epocha po epochos Aš apsireiškiu Pats.“ („Bhagavad-gīta“ 4.8)

svayaṁ-bhagavānera karma nahe bhāra-haraṇa
sthiti-kartā viṣṇu karena jagat-pālana

kintu kṛṣṇera yei haya avatāra-kāla
bhāra-haraṇa-kāla tāte ha-ila miśāla

pūrṇa bhagavān avatāre yei kāle
āra saba avatāra tāṅte āsi’ mile

ataeva viṣṇu takhana kṛṣṇera śarīre
viṣṇu-dvāre kare kṛṣṇa asura-saṁhāre

„Nuimti šią naštą nėra Aukščiausio Dievo Asmens darbas. Palaikytojas, Viešpats Viṣṇu yra tas, kuris saugo visatą.
Tačiau laikas pakelti pasaulio naštą susimaišo su laiku, kuomet Viešpats Kṛṣṇa įsikūnija.
Kai tobulas Aukščiausias Dievo Asmuo nužengia, visos kitos Viešpaties inkarnacijos ateina kartu su Juo.
Todėl tuo pat metu Viešpats Viṣṇu yra Viešpaties Kṛṣṇos kūne, o Viešpats Kṛṣṇa žudo demonus per Jį.“ („Caitanya Caritāmṛta“ Adi 4.8-10,13)

avatārā hy asaṅkhyeyā
hareḥ sattva-nidher dvijāḥ
yathāvidāsinaḥ kulyāḥ
sarasaḥ syuḥ sahasraśaḥ

„[Sūta Gosvamis tarė:] O brahmanai, lygiai kaip bangos vandenyne yra nesuskaičiuojamos, tūkstančių tūkstančiai Viešpaties avatārų ateina į šį pasaulį. Niekas negali suskaičiuoti Viešpaties atėjimų ir išėjimų.“ („Śrīmad Bhāgavatam“. 1.3.26)

„Bhagavad-gītoje“ 4.7 Kṛṣṇa sako, kad kai sunyksta religijos principai ir vyrauja bedievystė, nužengia Jis pats. Kad sunaikintų nedorėlius ir apgintų doruosius, kad atstatytų tikruosius religijos principus, Kṛṣṇa epocha po epochos nužengia pats arba atsiunčia savo įgalintą pasiuntinį. Nors Kṛṣṇa kartais nužengia pats, Jo aukščiausioji padėtis nuo to nenukenčia. Jis vis tiek išlieka aukščiausiu visų avatārų šaltiniu. Indijoje dauguma žmonių, remdamiesi Bhāgavatam ir Mahābhārata, teigia, kad Kṛṣṇa yra Viṣṇu avatāra. Jīva Gosvāmis parašė „Tattvą sandarbhą“, kurioje jis analizuoja Vedų tekstus, o ypač „Śrīmad Bhāgavatam“, ir įrodo, kad nors Kṛṣṇa ir ateina į šį pasaulį, pasinaudojęs Viṣṇu kaip tarpine stotele, vis dėlto Jis yra avatārī – visų avatārų (tarp jų ir Viṣṇu) šaltinis.

Kṛṣṇos avatāros materialiame pasaulyje yra 6 rūšių:

avatāra haya kṛṣṇera ṣaḍ-vidha prakāra
puruṣāvatāra eka, līlāvatāra āra 

guṇāvatāra, āra manvantarāvatāra
yugāvatāra, āra śaktyāveśāvatāra

„Yra šešių tipų Kṛṣṇos avatāros: Viṣṇu inkarnacijos (puruṣa-avatāros), žaidimų inkarnacijos (līla-avatāros), inkarnacijos, kurios kontroliuoja gamtos gunas (guṇa-avatāra), Manu inkarnacijos (manvantara-avatāros), inkarnacijos skirtingoms epochoms (yuga avatāros) ir įgalintų gyvų būtybių inkarnacijos (śaktyāveśa-avatāras), („Caitanya Caritāmṛta“ Madhya 20.245-246)

1. Puruṣa avatāros

Jos kuria materialią kūriniją, visas visatas, visus atomus ir gyvąsias būtybes. Puruṣa avatāros žinomos kaip Viṣṇu palaiko šią materialią kūriniją savo valia. Yra 3 puruṣos, kuriuos aprašo „Sātvata tantra“ (Paṭala 1,30):

viṣṇos tu trīṇi rūpāṇi
puruṣākhyāny atho viduḥ
ekaṁ tu mahataḥ sraṣṭṛ
dvitīyaṁ tv aṇḍa-saṁsthitam
tṛtīyaṁ sarva-bhūta-sthaṁ
tāni jñātvā vimucyate

„Tam, kad sukurtų materiją, Viešpaties Kṛṣṇos pilnutinė ekspansija (Saṅkarṣaṇa) įgyja tris Viṣṇu pavidalus. Pirmasis – Mahā Viṣṇu – sukuria visuminę materialią energiją, vadinamą mahat-tattva. Antrasis – Garbhodakaśāyī Viṣṇu – įžengia į kiekvieną visatą ir sukuria joje įvairovę. Trečiasis – Kṣīrodakaśāyī Viṣṇu pasklinda kaip visa persmelkianti Supersiela kiekvienoje visatoje ir vadinamas Paramātmā. Jis yra visur, netgi atomuose. Kiekvienas žinantis šiuos tris Viṣṇu gali išsivaduoti iš materijos pančių.“

Mahā Viṣṇu guli priežasčių vandenyne (kāraṇa udaka). Jam iškvepiant iš Jo odos porų išeina gausybė visatų, o įkvepiant vėl grįžta į Jį. Taip kuriami ir naikinami pasauliai. Kai Mahā Viṣṇu nužvelgia savo žvilgsniu materialią gamtą, Jis apvaisina ją gyvomis būtybėmis ir tuomet gamta pradeda apreikšti savo skirtingas energijas.

Kai visatos sukurtos, tada Viešpats įeina į kiekvieną visatą kaip Garbhodakaśāyī Viṣṇu (gulintis prakaito vandenyne). Su savimi Jis atsineša į visatą visas gyvas būtybes. Viešpats pusę visatos pripildo Savo prakaitu ir gulasi ant Ananta Śeṣos – milžiniškos gyvatės, kuri guli ant garbha vandenų. Iš Viešpaties bambos išauga lotosas, kuriame gimsta pirma gyva visatos būtybė – Brahmā.

Kṣīrodakaśāyī Viṣṇu gyvena Pieno vandenyne esančioje saloje – Śvetadvīpoje. Kaip Supersiela Jis įeina į kiekvieną atomą ir kiekvieną gyvą būtybę bei palaiko visą materiją savo galia.

2. Guṇa avatāros, valdančios materialios gamtos savybes:

1) Viṣṇu – valdo sattva guṇą – dorybę;

2) Brahmā – valdo raja guṇą – aistrą;

3) Śiva – valdo tama guṇą – neišmanymą.

3. Yuga avatāros – tai avatāros, ateinančios kiekvieną epochą

„Śrīmad Bhāgavatam“ 11.5 skyrius kalba apie yuga avatāras.

Satya yugoje Viešpats yra baltas (śukla), keturrankis, suveltomis garbanomis, drabužiais iš medžio žievės, Jis nešioja juodą elnio kailį ir šventą virvelę, maldos karolius, lazdą ir brahmacario puodą vandeniui. Tai Nara Nārāyaṇa Ṛṣi.

Žmonės garbina Dievą asketiška meditacija, vidine bei išorine jausmų kontrole (tapasa). Patys žmonės kupini ramybės (śanti). Aukščiausias Dievo Asmuo garbinamas vardais:

1)      Haṁsa – transcendentalus varnoms ir āśramams.

2)      Suparṇa - kurio sparnai labai gražūs, kuris yra priežasties ir pasekmės idėjų pagrindas, sklandantis subtiliame sielos danguje („Chāndogya Upaniṣad“)

3)      Vaikuṇṭha – Dvasinio pasaulio Viešpats. Taip Jį vadina žmonės, įpratę klaidžioti po šį iliuzijos pasaulį.

4)      Dharma - religijos sergėtojas – taip Jį vadina žmonės, nepajėgūs praktikuoti transcendentinės meditacijos ir todėl linkę pulti iš religijos kelio.

5)      Yogeśvara – mistinio tobulumo meistras, tobulai susitvardęs – taip Jį vadina tie, kurie negali suvaldyti savo proto ir pavaldūs iliuzinėms materialios gamtos gunoms.

6)      Amala – tyras, nepriekaištingas – taip Jį vadina žmonės, linkę į aistros ir neišmanymo guṇas.

7)      Īśvara – Aukščiausias valdytojas – taip Jį vadina žmonės, neturintys galios.

8)      Puruṣa – Aukščiausias besimėgaujantis – taip Jį vadina tie, kurie ieško Jo prieglobsčio.

9)      Avyakta – Neišreikštas – taip Jį vadina tie, kurie suvokia, kad materialus pasaulis laikinas.

10)  Paramātmā – Aukščiausioji siela, glūdinti kiekvienoje gyvoje būtybėje.

Treta yugoje Viešpats pasirodo raudonos spalvos (rakta varṇaḥ). Jis turi 4 rankas, auksinius plaukus ir nešioja trigubą diržą, parodantį iniciaciją į kiekvieną iš 3 Vedų. Kadangi Jis įkūnija garbinimo per aukų atnašavimus, aprašytus Ṛg, Sāma ir Yajur Vedose, žinias, Jo simboliai yra samtis, šaukštas ir kiti aukojimo įrankiai (śruk - įrankis pilti ghī į laužą, śruva - šaukštas pilti ghī į śruk).

Treta yugoje žmonės tvirtai seka religijos principais (dharmiṣṭhā) ir nuoširdžiai suinteresuoti pasiekti Absoliučią Tiesą (brahma-vādinaḥ). Todėl jie šlovina Viešpatį Hari, kuriame yra visi pusdieviai. Viešpats garbinamas ritualais ir aukomis, kurios aprašomos 3 Vedose. Treta yugoje Viešpaties vardai:

1) Viṣṇu - visa persmelkiantis Aukščiausias Viešpats;

2) Yajña - aukos Aukščiausia Asmenybė;

3) Pṛśnigarbha – Pṛśni devī ir Prajāpati Sutapos sūnus;

4) Sarvadeva - Visų Viešpačių Viešpats;

5) Urukrama - tas, kuris atlieka nuostabius žygius;

6) Vṛṣākapi - tas, kuris linkęs suteikti palaiminimus atsimenantiems Viešpatį.

7) Jayanta - visuomet pergalingas;

8) Urugāya - labiausiai šlovinamas.

Dvāpara Yugoje Aukščiausias Dievo Asmuo pasirodo tamsiai mėlynos spalvos (śyāma), vilkėdamas geltonais drabužiais. Viešpaties transcendentinis kūnas šioje inkarnacijoje pažymėtas Śrīvatsos ženklu ir kitais skiriamaisiais ženklais ir jis apreiškia savo asmeninius ginklus.

Žmonės, siekiantys pažinti Dievo Asmenį, kuris yra aukščiausias besitenkinantis, garbina Jį kaip didelį karalių, sekdami tiek Vedų, tiek tantrų nurodymais (mahā-rājopalakṣaṇam).

Dvāpara yugoje Viešpats buvo garbinamas mahā mantra („Śrīmad Bhāgavatam“ 11.5.29-30):

namas te vāsudevāya
namaḥ saṅkarṣaṇāya ca
pradyumnāyāniruddhāya
tubhyaṁ bhagavate namaḥ

nārāyaṇāya ṛṣaye
puruṣāya mahātmane (visų Viṣṇu ekspansijų šaltinis)
viśveśvarāya viśvāya (visatos kūrėjas ir visatos pavidalas)
sarva-bhūtātmane namaḥ (visų gyvų būtybių šaltinis - Supersiela)

Kali yugoje protingi žmonės garbins Dievo Asmenį pastoviai kartojantį Kṛṣṇos vardą, kolektyviai giedodami Viešpaties vardą. Nors Jo spalva nėra juosva, Jis yra pats Kṛṣṇa. Jis yra lydimas savo palydovų, tarnų, ginklų ir artimų pagalbininkų. „Śrīmad Bhāgavatam“ 11.5.32 sako:

kṛṣṇa-varṇaṁ tviṣākṛṣṇaṁ
sāṅgopāṅgāstra-pārṣadam
yajñaiḥ saṅkīrtana-prāyair
yajanti hi su-medhasaḥ

Kali yugoje Viešpats ateina geltona spalva (pīta-varṇa) – Gaurāṅga.

4. Manvantara avatāros

Manu yra žmonijos protėviai. Jie valdo žemę, žmonių planetą. Brahmos dienos metu žemėje pasikeičia 14 Manu. Kiekvieno Manu epochoje (manvantaroje) Viešpats ateina padėti tvarkyti žmonijos reikalus. Šios Viešpaties inkarnacijos vadinama Manvantara avatāra. Viena manvantara trunka apie 72 catur yugas – keturių yugų ciklus. Čia pateikiamas Manu ir manvantara avatārų sąrašas iš „Śrīmad Bhāgavatam“ 8 giesmės:

MANU MANVANTARA AVATARA

1) Svāyambhuva – Brahmos sūnus Yajña

2) Svārociṣa – Agni sūnus Vibhu

3) Uttama – Priyavratos sūnus Satyasena

4) Tāmasa – Uttamos brolis Hari*

5) Raivata – Tāmasos brolis Vaikuṇṭha*

6) Cākṣuṣa – pusdievio Cakṣu sūnus Ajita*

7) Śrāddhadeva (Vaivasvata) – Vivasvano sūnus Vāmana* (dabartinė manvantara av.)

8) Sāvarṇi – Vivasvano ir Chāyos sūnus Sārvabhauma

9) Dakṣasāvarṇi – Varuṇos sūnus Ṛṣabha

10) Brahma-sāvarṇi – Brahmos sūnus Viṣvaksena

11) Dharma-sāvarṇi – Ruci sūnus Dharmasetu

12) Rudra-sāvarṇi – Rūdros sūnus Sudhāmā arba Svadhama

13) Deva-sāvarṇi – Satyasahos sūnus Yogeśvara

14) Indra-sāvarṇi – Bhūti sūnus Bṛhadbhānu

5. Līlā avatāros

Jos ateina tam, kad atliktų įvairius žaidimus. Jų tikslas patraukti gyvųjų būtybių dėmesį nuostabiais žygiais ar darbais. „Śrīmad Bhāgavatam“ 1-os giesmės 3-čiame skyriuje išvardintos 22 līlā avatāros, o „Śrīmad Bhāgavatam“ 2-os giesmės 7-tas skyrius mini 25 līlā avatāras. „Caitanya Caritāmṛtoje“ Madhya 20. 244 taip pat išvardintos 25 avatāros. Kai kurios iš jų atlieka papildomas funkcijas, todėl priskiriamos prie manvantara avatārų, kai kurios prie yuga avatārų ir t.t. Līlā avatārų pavyzdys – dešimt avatārų, kurios bus išvardintos toliau. Čia paminėsime līlā avatāras iš „Śrīmad Bhāgavatam“ antros giesmės septinto skyriaus:

1) Varāha – šernas, išėjęs iš Viešpaties Brahmos šnervės.

2) Suyajña – Jis užėmė Indros postą, kai nebuvo tinkamo asmens. Kitas vardas – Jagja.

3) Kapila – sankhjos filosofijos autorius, Devahūti ir Kardama munio sūnus.

4) Dattātreya – impersonalistinės filosofijos autorius, Atri munio sūnus.

5) Catuhsanos – 4 sanos arba kumārai: Sanaka, Sananda, Sanat kumara ir Sanātana.

6) Nara ir Nārāyaṇa Ṛṣi – du brahmacariai, rodę, kaip medituoti satya yugoje.

7) Pṛśnigarbha – pasirodė Dhruva Mahārājai.

8) Pṛthu Mahārāja – Venu Mahārājo sūnus, kuris atstatė Žemėje tvarką, po savo tėvo padarytos betvarkės.

9) Ṛṣabhadeva – davė pamokymus savo sūnums apie askezes ir gyvenimo tikslą.

10) Hayagrīva – pasirodė Brahmos aukų atnašavime, kitas vardas Hayaśīrṣa.

11) Matsya – apsaugojo Vedas ir išgelbėjo Satyavratą Manu.

12) Kūrma – laikė ant nugaros Mandaros kalną, kiti vardai – Ajita, Kacchapa.

13) Nṛsiṁha – išgelbėjo Prahlādą nuo žiauraus tėvo Hiraṇyakaśipu.

14) Hari – išgelbėjo dramblį Gajendrą nuo krokodilo.

15) Vāmana – nykštukas, kiti vardai – Tṛvikrama, Upendra.

16) Haṁsāvatāra – gulbė, kuri mokė Nāradą Munį atsidavimo tarnystės.

17) Manu – arba kitais atvejais - Mohini Mūrti.

18) Dhanvantari – Ayurvedos pradininkas.

19) Paraśurāma – 21 kartą sunaikino kšatrijų luomą.

20) Rāmacandra – nužudė dešimtgalvį demoną Ravaną, pagrobusį Sītą.

21) Balarāma – Kṛṣṇos vyresnysis brolis.

22) Kṛṣṇa – Aukščiausias Dievo Asmuo, kuris mėgaujasi rasa.

23) Vyāsadeva – padalino ir užrašė Vedų literatūrą.

24) Buddha – davė religiją ateistams ir sustabdė nereikalingus gyvulių aukojimus.

25) Kalki – ateis sunaikinti likusius demonus Kali amžiaus pabaigoje.

Dešimt avatārų

„Śrīmad Bhāgavatam“ 1.3.26 sako, kad Viešpaties inkarnacijų yra begalinė daugybė, tarsi bangų vandenyne, tačiau iš jų minimos dešimt ryškiausių. Jos vadinamos daśāvatāra arba dešimt avatārų. Jos aprašomos Jayadeva Gosvāmio „Śrī Daśāvatāra Stotroje“:

  1. Keśava! O Visatos Viešpatie! O Viešpatie Hari, kuris įgijai žuvies pavidalą! Visa šlovė Tau! Tu buvai tarsi laivas, įgijęs gigantiškos žuvies pavidalą, ir be didelių pastangų apsaugojai Vedas, panirusias į sūkuringą naikinimo jūrą.
  2. Keśava! O Visatos Viešpatie! O Viešpatie Hari, kuris įgijai vėžlio pavidalą! Visa šlovė Tau! Kai Tu, palaikantis visą pasaulį, įgijai dieviško vėžlio pavidalą, didelis Mandaros kalnas, naudojamas plakant pieno vandenyną, rėmėsi į Tavo milžinišką nugarą. Nuo didelio kalno svorio ant Tavo nugaros atsirado apvali žymė, kuri tapo pačia šlovingiausia.
  3. Keśava! O Visatos Viešpatie! O Viešpatie Hari, kuris įgijai šerno pavidalą! Visa šlovė Tau! Žemė, kuri paniro į Garbhodakos vandenyną visatos dugne, dabar tvirtai stovi ant tavo ilties galiuko, ir atrodo tarsi blyški dėmė ant mėnulio.
  4. Keśava! O Visatos Viešpatie! O Viešpatie Hari, kuris įgijai pusiau žmogaus, pusiau liūto pavidalą! Visa šlovė Tau! Labai nesunku pirštų nagais sutraiškyti vapsvą. Panašiai ir Tu, nuostabiai aštriais gražių lotosinių rankų nagais, sudraskei į gabaliukus laibą demono Hiraṇyakaśipu kūną.
  5. Keśava! O Visatos Viešpatie! O Viešpatie Hari, kuris įgijai nykštuko brāhmano pavidalą! Visa šlovė Tau! O nuostabusis nykštuk, Savo masyviais žingsniais Tu apgavai karalių Bali, o Gangos vandeniu, kuris ištryško iš Tavo lotosinių pėdų nagų, Tu išvaduoji visas gyvas būtybes šiame pasaulyje.
  6. Keśava! O Visatos Viešpatie! O Viešpatie Hari, kuris įgijai Bhṛgupati (Paraśurāmos) pavidalą! Visa šlovė Tau! Kurukṣetroje Tu išmaudei žemę kraujo upėse, atsiradusiose iš Tavo nužudytų demoniškųjų kṣatriyų kūnų. Tu nuplovei pasaulio nuodėmes ir Tavo dėka žmonės atsigavo nuo kaitrios materialios egzistencijos ugnies.
  7. Keśava! O Visatos Viešpatie! O Viešpatie Hari, kuris įgijai Rāmacandros pavidalą! Visa šlovė Tau! Laṇkos mūšyje Tu sunaikinai dešimtgalvį demoną Rāvaṇą, o jo galvas kaip žavią atnašą paaukojai dešimties pasaulio krypčių Dievybėms, vadovaujamoms Indros. Šio žygio jie visi seniai troško, kadangi šis siaubūnas juos baisiausiai persekiojo.
  8. Keśava! O Visatos Viešpatie! O Viešpatie Hari, kuris įgijai Balarāmos, plūgo nešėjo, pavidalą! Visa šlovė Tau! Ant savo spindinčiai balto kūno Tu dėvi audros debesies mėlynumo drabužius. Šių drabužių spalva panaši į tamsiai mėlyną Yamunos upę, kuri labai bijo Tavo plūgo kirčių.
  9. Keśava! O Visatos Viešpatie! O Viešpatie Hari, kuris įgijai Buddhos pavidalą! Visa šlovė Tau! O Buddha, o gailestingoji širdie, Tu pasmerkei varganų gyvulių skerdynes, atliekamas pagal aukų atnašavimų taisykles, aprašytas Vedose.
  10. Keśava! O Visatos Viešpatie! O Viešpatie Hari, kuris įgijai Kalki pavidalą! Visa šlovė Tau! Tu atrodai tarsi kometa, laikanti siaubą keliantį kardą, kuris sunaikina nuodėmingus barbarus Kali yugos pabaigoje.

Śrīla Bhaktisidhanta Sarasvati teigia, kad visos šios avatāros nužengia į pagrindines gyvybės formas, kurių kaip tik dešimt. Tai yra:

1. Bestuburiai ir vandens gyviai – jų tarpe Viešpats apsireiškia Matsyos (žuvies) pavidalu.

2. Turintys kiautą - jų tarpe Viešpats apsireiškia Kūrmos (vėžlio) pavidalu.

3. Stuburiniai - jų tarpe Viešpats apsireiškia Varāhos (šerno) pavidalu.

4. Tiesiastuburiai, kaip jungtinė žmogaus ir žvėries forma – jų tarpe Viešpats apsireiškia Nṛsiṁhos (pusiau žmogaus, pusiau liūto) pavidalu.

5. Beždžionžmogiai ir nykštukai-neūžaugos - jų tarpe Viešpats apsireiškia Vāmanos (nykštuko brāhmano) pavidalu.

6. Barbarai – jų tarpe Viešpats apsireiškia Paraśurāmos (nešiojančio kirvį) pavidalu.

7. Civilizuoti žmonės - jų tarpe Viešpats apsireiškia Rāmacandros pavidalu.

8. Išmintingi - jų tarpe Viešpats apsireiškia Savo asmeniniu Kṛṣṇos pavidalu.

9. Super išminčiai - jų tarpe Viešpats apsireiškia Buddhos pavidalu.

10. Naikintojai - jų tarpe Viešpats apsireiškia Kalki pavidalu.

Tai jīvų evoliucijos istorinės stadijos.

6. Śaktyaveṣa avatāros

Pagal šventraščius, terminas śaktyaveṣa avatāra (kitaip vadinama aveṣa rūpa – arba Viešpaties įgalinta gyva būtybė) paprastai nurodo į asmenybę, Dievo įgalintą tam tikrai veiklai. Dažniausiai šis terminas skirtas jīvai (individualiai sielai), rečiau - Dievo ekspansijai.

Śrī Caitanya Mahāprabhu taip pat sako Sanātana Gosvāmiui, kad yra nesuskaičiuojama gausybė Kṛṣṇos śaktyaveṣa avatārų: śaktyāveśāvatāra kṛṣṇera asaṅkhya gaṇana. Jis toliau moko Śrī Sanātaną, išskirdamas dvi śaktyaveṣa avatārų grupes: tiesioginė (mukhya) avatāra ir netiesioginė (gauna): śaktyaveṣa dui-rūpa’mukhya’ ‘gauna’ dekhi. Jis aprašo šias dvi grupes kaip avatāras, kurios yra tiesiogiai įgalinamos ir kitos, kurios atstovauja Dievą netiesiogiai, turėdamos vibhūti, arba Jo tam tikrą galią, arba Jo palaiminimą: sākṣāt-śaktye ‘avatāra’, ābhāse ‘vibhūti’ likhi. Pavyzdžiuose, kuriuos pateikia Mahāprabhu, pirmasis tipas nurodo patį Dievą, o antrasis tipas – individualią sielą (jīvą), kurią Dievas įgalina tam tikram tikslui.

Pagrindinės įgalinimo formos yra 7 rūšių:

1.      Śeṣa Nāga Vaikuṇṭha pasauliuose, įgalintas asmeniškai tarnauti Viešpačiui (sva-sevana-śakti);

2.      Anantadeva įgalintas palaikyti visas planetas materialiame pasaulyje (bhū-dhāraṇa-śakti);

3.      Brahmā įgalintas sukurti kosminę reiškiniją (sṛṣṭi-śakti);

4.      Catuḥsanos - 4 Kumārai įgalinti skleisti transcendentinį pažinimą (jñāna śakti)

5.      Nārada Munis įgaliotas skleisti bhakti yogos mokymą (bhakti śakti);

6.      Pṛthu Mahārāja įgalintas globoti ir saugoti gyvas būtybes (pālana śakti);

7.      Paraṣurāma įgalintas bausti niekšus ir demonus (duṣṭa-damana-śakti).

Dieviškas įsigilinimas (bhagavad-āveśa) taip pat kartais klasifikuojamas kaip śaktyaveṣa. Mahāprabhu moko Sanātaną Gosvāmį, kad dieviškas įgalinimas yra neišmatuojamai įvairus. Paremdamas šį teiginį Jis nurodo Bhagavad-gītą, kurioje išvardijama daugybė gamtos aspektų, kurie yra įgalinti Kṛṣṇos atstovai.

Śrīla Rūpa Gosvāmis aiškina „Laghu Bhāgavatāmṛtoje“ (1.1.18):

jñāna-śakty-ādi-kalayā yatrāviṣṭo janārdanaḥ
ta āveśā nigadyante jīvā eva mahattamāḥ

“Kai tik Viešpats savo įvairių galių (paminėtų aukščiau) dalies pavidalu įeina į kurią nors gyvą būtybę, šiai gyvai būtybei yra suteikiama ypatinga galia ir ji yra didi siela.”

Śaktyaveṣa avatārų sąrašą galima tęsti ilgai, nes Viešpats suteikia galią savo atsidavusiems skleisti Kṛṣṇos sąmonę visame pasaulyje. Jis atsiunčia savo atsidavusius iš dvasinio pasaulio į materialų pasaulį, kad šie atliktų stebuklus – duotų žmonėms meilę Dievui. Tarp tokių asmenybių yra be abejo Śrīla Bhaktisiddhanta Sarasvati Ṭhākura, Śrīla Bhaktivedanta Svāmis Prabhupāda. „Caitanya Caritāmṛtoje“ Antya 7.11 pasakyta: kṛṣṇa-śakti vinā nahe tāra pravartana - tas, kuris negavo galios iš Kṛṣṇos, tai yra neįgalinta asmenybė, negali Kṛṣṇos sąmonės paskleisti plačiai. Kitais žodžiais tariant, mes galime stengtis pamokslauti kiek norime, tačiau kol Kṛṣṇa arba Kṛṣṇos atstovas nesuteikia mums jėgos, mūsų pastangos neduos rezultatų. Kṛṣṇa suteikia savo atsidavusiam visas galias, todėl toks atsidavęs nesiskiria nuo Kṛṣṇos jam skirtoje sferoje. Todėl jis ir vadinamas avatāra.

 

KLAUSIMAI:

1.      Kodėl Viešpats ateina į šį pasaulį?

2.      Ką reiškia sanskrito terminas avatāra?

3.      Kokios Viešpaties nužengimo priežastys?

4.      Kas gali vadinti save avatāra?

5.      Išvardinkite 6 Kṛṣṇos avatārų rūšis.

6.      Išvardinkite 3 puruṣa avatāras.

7.      Išvardinkite 4 yuga avatāras.

8.      Kokiais metodais Viešpats garbinamas įvairiose yugose?

9.      Ar Kali amžiuje nužengia Viešpaties avatāra?

10.  Ar Kṛṣṇa bei Caitanya Mahāprabhu asmeniškai nužengia kiekvieną catur-yugą?

11.  Išvardinkite pagrindines dešimt līlā avatārų.

12.  Išvardinkite 3 guṇa avatāras.

13.  Pateikite śaktyaveṣa avatārų pavyzdžių.

 


* Žvaigždute pažymėtos geriausios iš Manvantara avatārų.