TRYS KṚṢṆOS ENERGIJOS

Trumpai apie temą

Šventraščiai aprašo, kad egzistuoja trys tattvos – tiesos ar realybės, tai, kas egzistuoja iš tikrųjų:

1.   viṣṇu tattva - Īśvara – tai Dievas,

2.   jīva tattva – tai gyvosios būtybės ir

3.   śakti tattva – tai Kṛṣṇos prigimtinė energija svarūpa śakti ir jos šešėlis - iliuzinė energija māyā śakti, sukurianti prakṛti - materialią gamtą.

Iš šių realybių Viešpats Hari, Īśvara, yra śaktimān - visų energijų šaltinis.

Nors gyvosios būtybės sudaro atskirą realybės formą (jīva tattvą), jos taip pat yra Kṛṣṇos śakti.

Viešpats turi nesuskaičiuojamą galybę energijų, kurios veikia automatiškai besąlygiškai pildydamos Jo norus.

Viešpaties savybės, tokios kaip grožis, šlovė, teisingumas, žinojimas, nuostabumas, prielankumas, o taip pat Jo pavidalas, Jo žaidimai, Jo vardai yra Jo skirtingų energijų pasireiškimai.

Nors negalima atskirti energijos nuo jos šaltinio (śakti śaktimator abhedaḥ, „Vedānta sūtros“ komentaras), tačiau energija nėra tapati energijos savininkui.

Kṛṣṇa turi išskirtines savybes, kurios būdingos tik Jo, bet ne Jo śakti, prigimčiai:

·         laisvė (sva-tantratā),

·         laisvi norai (sva-icchāmayatā),

·         vyriškumas arba dominavimas (puruṣatva),

·         malonumas (bhoktṛtva).

Kadangi Kṛṣṇą visuomet supa Jo vidinė energija, pasiekti Jį kaip Asmenį galima tik gavus šios vidinės energijos, kuri paslepia Kṛṣṇą nuo maištaujančių sielų, prieglobstį.

Kṛṣṇos galia pasireiškia trimis formomis:

1.      cit śakti (dvasinio pasaulio energija),

2.      jīva śakti (gyvosios esybės),

3.      māyā śakti (materialaus pasaulio iliuzijos energija).

Materialus pasaulis sukuriamas veikiant māyā śakti, gyvosios būtybės sukuriamos veikiant jīva śakti, o dvasinis pasaulis yra cit-śakti darbas.

Śrīmatī Rādhārāṇī yra Jo pilna śakti. Ji vadinama Kṛṣṇos svarūpa-śakti (prigimtine Kṛṣṇos galia). Iš jos kyla jau minėtos trys energijos:

·         cit-śakti taip pat vadinama vidine galia (antaraṅgā-śakti), kuri yra tarsi dvasinė saulė;

·         jīva-śakti vadinama paribio galia (taṭasthā śakti), kuri yra tarsi vidinės energijos saulės spinduliai. Taṭa reiškia krantas, riba tarp sausumos ir vandens, o sthaḥ – reiškia būti, gyventi. Taṭasthā reiškia būti ant ribos tarp materijos ir dvasios.

·         māyā-śakti yra vadinama išorine galia (bahiraṅgā śakti), kuri yra tik vidinės energijos šešėlis.

Be šių trijų rūšių kriyā-śakti (veiklos energijos) svarūpa-śakti turi dar kitas tris funkcijas:

·         hlādinī vṛtti – malonumo funkcija,

·         sandhinī vṛtti – egzistencijos funkcija,

·         saṁvit vṛtti – suvokimo funkcija.

Šie trys svarūpa-śakti aspektai visiškai įtakoja cit-śakti, jīva-śakti ir māyā-śakti veiklą.

Hlādinī funkciją įkūnija pati Śrīmatī Rādhārāṇī, kuri suteikia pilną transcendentinį džiaugsmą ir malonumą Kṛṣṇai.

Saṁvit-vṛtti įkūnija Pats Kṛṣṇa, kuris patiria įvairias santykių nuotaikas (sambandha-bhāvas) Vradžos žemėje.

Sandhinī-vṛtti, kurią įkūnija Viešpats Balarāma, apreiškia visus dvasinio pasaulio objektus, taip pat visų Kṛṣṇos palydovų ir paties Kṛṣṇos kūnus.

Jīva yra atominė (begalinai maža) svarūpa-śakti galia, ir visi trys svarūpa-śakti aspektai joje pasireiškia mažu kiekiu.

·         hlādinī-vṛtti visuomet glūdi jīvoje brahmānandos (dvasinės palaimos) pavidalu,

·         saṁvit-vṛtti pasireiškia brahma-jñānos (transcendentinio pažinimo) pavidalu, o

·         sandhinī-vṛtti pasireiškia jīvos nykstamai mažu pavidalu.

Māyā-śakti yra svarūpa-śakti iškreiptas atspindys, todėl joje

·         hlādinī-vṛtti pasireiškia materialaus malonumo (jadānanda) forma,

·         saṁvit-vṛtti pasireiškia kaip materialus pažinimas (bhautika-jñāna), o

·         sandhinī-vṛtti pasireiškia kaip visa materiali visata, susidedanti iš keturiolikos planetinių sistemų ir visų gyvų būtybių materialių kūnų.

Plačiau apie temą

“Pamokymų nektare” 2 posmo komentare, Śrila Prabhupāda komentuoja, kad materialus pasaulis yra vieta, kurioje kiekvienas turi sunkiai dirbti. Tai reiškia, kad šis pasaulis supančioja. Todėl žmogaus gyvenimas yra skirtas išaukštintam mąstymui ir paprastam gyvenimui, kad suprastų savo tikrąją prigimtį ir pernelyg neįsiveltų į veiklą, atnešančią kančią. Šis materialus pasaulis nėra tinkama vieta dvasinėms sieloms, todėl jos turi stengtis greičiau iš čia ištrūkti. Tam, kad ištrūktume, turime suprasti, kas yra šis pasaulis, kas yra Dievas, kas esu aš.

Śakti ir Śaktimān – energija ir jos šeimininkas

Šventraščiai aprašo, kad egzistuoja trys tattvos – tiesos ar realybės, tai, kas egzistuoja iš tikrųjų – Īśvara - Dievas, jīva – gyvoji būtybė ir prakṛti – materiali gamta. Šios tiesos dar vadinamos atitinkamai viṣṇu tattva, jīva tattva ir śakti tattva. Yra dar viena ypatinga tattva (realybė)- tai śiva tattva, kuri yra tarpinė tarp Viešpaties ir gyvosios būtybės. Tačiau trumpai galime sakyti, kad egzistuoja Viešpats - Priežasčių Priežastis ir tai, kas išeina iš Jo kaip pasekmė. Tai yra vadinamos śakti - energijos. Kadangi gyvosios būtybės taip pat yra Kṛṣṇos noro pasekmė (so ‚kāmayata bahu syām („Bṛhad-āraṇyaka Upaniṣad“ 1.2.4)), jos taip gali būti ir yra vadinamos - Viešpaties energija.

Upaniṣadose pasakyta, kad Viešpats turi nesuskaičiuojamą galybę energijų, kurios veikia automatiškai („Śvetāśvatara Upaniṣad“ 6.7-8):

tam īśvarāṇāṁ paramaṁ maheśvaraṁ

taṁ devatānāṁ paramaṁ ca daivatam

patiṁ patīnāṁ paramaṁ parastād

vidāma devaṁ bhuvaneśam īḍyam

na tasya kāryaṁ karaṇaṁ ca vidyate

na tat-samaś cābhyadhikaś ca dṛśyate

parāsya śaktir vividhaiva śrūyate

svābhāvikī jñāna-bala-kriyā ca

„Aukščiausias Viešpats - valdovų valdovas. Jis - vyriausias visų planetų vadovas. Kiekvienas Jam pavaldus. Visoms esybėms Viešpats suteikia tam tikrus įgaliojimus valdyti. Jos pačios neturi aukščiausios valdžios. Jį garbina visi pusdieviai, Jis - aukščiausias visų valdytojų valdytojas. Todėl Jis yra transcendentalus įvairiausių materialių vadovų bei valdovų atžvilgiu ir Jį garbina visi. Niekas nėra aukštesnis už Jį, Jis - aukščiausioji visų priežasčių priežastis.

Jo kūniškas pavidalas kitoks negu paprastos gyvos esybės. Jo kūnas ir siela niekuo nesiskiria, Jis - absoliutus. Visos Jo juslės - transcendentinės, ir kiekviena iš jų gali atlikti kitos darbą. Vadinasi niekas nėra aukštesnis už Jį ir Jam neprilygsta. Jo galios visapusiškos, todėl Jo darbai - savaiminė natūrali Jo norų pasekmė.“

Įvairios Viešpaties energijos:

Madhvācārya pamini šias 16 energijų:

śrī - grožis,
bhū - būtis,
līlā - žaidimai,
kānti - meilumas,
kīrti - šlovė,
tuṣṭi - pasitenkinimas,
gīr - kalba,
puṣṭi - klestėjimas,
satyā - teisingumas,
jñānājñānā - žinojimas ir neišmanymas,
jayā utkarṣiṇī - nuostabumas,
vimalā - nepriekaištingumas,
yogamāyā - iliuzija,
prahvī - nuolankumas,
īśānā - viešpatavimas,
anugrahā - prielankumas.

Śrīla Jīva Gosvāmis „Bhāgavat sandarbhoje“ išvardija šias energijas:

śrī, ilā, kānti, kīrti, tuṣṭi, gīr, puṣṭi, vidyāvidyā, jaya; vimalā, māyā, prahvī, īśānā, anugrahā, saṁvit, sandhinī, hlādinī, bhakti, mūrti, yogā, etc.

Kai kurių iš jų reikšmės:

1. śrī - turto galia;

2. puṣṭi - jėga;

3. gīr - žinojimas;

4. kānti - grožis;

5. kīrti - šlovė;

6. tuṣṭi - atsižadėjimas;

Tai Jo šešios vertenybės.

7. ilā - tai Jo bhū śakti arba sandhini śakti - vidinė galia, kurios viena iš ekspansijų yra taip pat ir Žemė.

8. ūrjā—as- vidinė galia atlikti žaidimams. Šiame pasaulyje ji pasireiškia kaip Tulasi medelis;

9-10. vidyā ir avidyā – žinojimas ir neišmanymas - tai išorinės energijos, kurios sąlygoja gyvosios esybės išsivadavimą ir pančius atitinkamai.

11. śakti - Jo vidinė malonumo galia - hlādinī, ir māyā, kuri yra išorinė galia - vidyos ir avidyos pagrindas.

12. jīva - Viešpaties ribinė energija, kuri pavaldi māyāi.

 

„Caitanya Caritāmṛtoje“ Adi 5.27–28 pasakyta:

svarūpa-vigraha kṛṣṇera kevala dvi-bhuja

nārāyaṇa-rūpe sei tanu catur-bhuja

śaṅkha-cakra-gadā-padma, mahaiśvarya-maya

śrī-bhū-nīlā-śakti yāṅra caraṇa sevaya

„Kṛṣṇos asmeninis pavidalas turi tik dvi rankas, tačiau Nārāyaṇos pavidalu Jis turi keturias rankas. Viešpats Nārāyana laiko kriauklę, diską, vėzdą ir lotoso žiedą ir Jis kupinas didžių turtų. śrī, bhū ir ṇīla energijos tarnauja Jo lotosinėms pėdoms.“

Ramānujos ir Madhvos vaiṣṇavizmo mokyklose egzistuoja labai išsamūs śrī, bhū ir nīla energijų aprašymai. Bengalijoje nīla energija kartais vadinama līla energija. Šios trys energijos tarnauja keturrankiam Viešpačiui Nārāyaṇai Vaikuṇṭhose. Śrī sampradāyos „Prapannāmṛta“ aprašo Nārāyaṇą tokiais žodžiais:

„Jie pamatė Viešpatį Viṣṇu, Aukščiausią Dievo Asmenį, kurio akys kaip lotosai, sėdintį ant Garuḍos ir laikantį Lakṣmī, sėkmės deivę, priglaustą prie krūtinės. Jis buvo panašus į lietaus debesį, svaidantį žaibus, o dviejose rankose iš keturių Jis laikė kriauklę ir diską. Jo rankos siekė kelius, o Jo visos nuostabios kūno dalys buvo suteptos sandalmedžio pasta ir papuoštos spindinčiais papuošalais. Jis dėvėjo geltonus drabužius, o šalia Jo stovėjo Jo energijos bhūmi ir nīla.“

„Gītopaniṣad“ taip pat mini śrī, bhū ir nīla energijas: mahā-lakṣmīr deveśasya bhinnābhinna-rūpā cetanācetanātmikā. sā devī tri-vidhā bhavati, śakty-ātmanā icchā-śaktiḥ kriyā-śaktiḥ sākṣāc-chaktir iti. icchā-śaktis tri-vidhā bhavati, śrī-bhūmi-nīlātmikā. „Mahā Lakṣmī, aukščiausioji Viešpaties energija, yra suvokiama skirtingais būdais. Ji yra dalijama į dvi: materialią ir dvasinę galias, ir abejomis savo galiomis ji veikia kaip troškimo galia, kuriančioji galia ir vidinė galia. Troškimo galia savo ruožtu skiriama dar į tris, būtent śrī, bhū ir nīla.“

Cituodamas apreikštuosius šventraščius, Madhvācārya komentaruose „Bhagavad-gītai“ (4.6) teigė, kad motina materiali gamta, kuri suvokiama kaip iliuzinė energija Durgā, turi tris skirsnius: śrī, bhū ir nīla. Ji yra iliuzinė energija tiems, kurie pernelyg silpni dvasiškai, kadangi šios energijos yra Viešpaties Viṣṇu sukurtos energijos. Nors kiekviena energija ir neturi tiesioginio ryšio su Beribiu, jos yra pavaldžios Viešpačiui, kadangi Viešpats yra visų energijų šeimininkas.

„Bhāgavat-sandarbhoje“ (23 tekstas) Śrīla Jīva Gosvāmi teigia: „Padma Purāṇa“ nurodo į amžinai palankią Dievo buveinę, kuri kupina visų turtų, tarp kurių śrī, bhū ir nīla energijos. „Mahā-samhita“, kuri aptarinėja transcendentinius Dievo vardus ir pavidalus, taip pat pamini Durgą kaip Aukščiausios sielos galią, susijusią su gyvosiomis būtybėmis. Vidinė galia veikia Jo asmeniniuose darbuose, o materiali galia apreiškia tris gamtos guṇas.“ Cituodamas apreikštuosius raštus kitoje vietoje, jis teigia, kad śrī yra Dievo energija, kuri palaiko kosminę kūriniją, bhū yra energija, kuri sukuria kosminę kūriniją, o nīla, Durgā, yra energija, kuri sunaikina materialią kūriniją. Visos šios galios veikia sąryšyje su gyvosiomis būtybėmis ir todėl kartu jos vadinamos jīva-māyā.

Visos šios energijos veikia dvasiniame pasaulyje. Kṛṣṇa turi nesuskaičiuojamą gausybę energijų, tačiau išminčiai jas grupuoja į tris pagrindines.

Trys Kṛṣṇos energijos

Žemiau pateikiame santrauką iš Bhaktivinodos Ṭhākuros knygos “Jaiva-dharma” 14 skyriaus:

“Kṛṣṇa yra sarva śaktimān – Jis turi visas galias. Nėra jėgos, kuri nepriklausytų nuo Jo.

Visi Kṛṣṇos pasireiškimai turi galias – Brahma, Paramātmā ir Bhagavān.

Kṛṣṇos galia pasireiškia trimis formomis: cit śakti (dvasinis pasaulis), jīva śakti (gyvosios esybės), māyā śakti (materialus iliuzijos pasaulis).

Kṛṣṇa yra vienintelis māyā śakti šeimininkas. Ji neturi jokios galios Jam.

Māyāvādžiai teigia, kad Absoliutas kaip brahma, neturi śakti, kaip Īśvara, kuris yra māyos produktas, Jis turi visas śakti. Ši teorija yra visiškai išsigalvota.

Problema: Jei Bhagavānas visuomet susijęs su Savo śakti ir veikia tik jos pagalba, kur Jo nepriklausomybė ir valia?

Atsakymas: „Vedānta sūtra“ teigia: śakti śaktimator abhedaḥ - śakti (energija) ir śaktimān puruṣa (Dievo Asmuo) nesiskiria. Darbas yra śakti požymis. Visas darbas atliekamas tik śakti poveikiu. Tačiau noras atlikti darbą nurodo į śaktimān – galios savininką. Materialus pasaulis sukuriamas veikiant Māya śakti, gyvosios būtybės sukuriamos veikiant jīva śakti, o dvasinis pasaulis yra cit-śakti darbas. Bhagavānas įkvepia cit śakti, jīva śakti ir māyā śakti užsiimti atitinkama veikla, bet pats lieka nirvikāra (neprisirišęs ir nepaveiktas jų darbo).

Problema: Jei Bhagavānas pasitelkdamas śakti atlieka įvairiausią veiklą, skatinamą Jo nepriklausomų norų, Jis turi patirti transformacijas (vikāra). Iš tiesų netgi turėti įvairius norus yra laikoma vikāra.

Atsakymas: nirvikāra (nepatirti pokyčių) reiškia nepatirti materialių pokyčių (māyika vikāra). Māyā yra Kṛṣṇos svarūpa śakti šešėlis, todėl māyos kūriniai yra realybė, bet ji laikina. Kaip šešėlis nedaro įtakos personai, bet gali padaryti poveikį tiems, kurie pakliuvo į šešėlį, taip ir māyos veikla nedaro įtakos Kṛṣṇos transcendentinei padėčiai. Vis dėlto Kṛṣṇa patiria vikāra (pokyčius) kylančius iš Jo nepriklausomų norų ir veiklos. Tačiau šie pokyčiai yra aukščiausi transcendentinės premos (meilės) pasireiškimai. Māya neturi jokio sąlyčio su nuostabiais ir įvairiausiais Bhagavāno žaidimais (līla) cit jagat (dvasiniame pasaulyje). Tie, kurie yra mājos paveikti, galvoja, kad Kṛṣṇos žaidimai yra māyos pasireiškimas. Geltlige sergantis žmogus viską aplinkui mato gelsvos spalvos, o žmogus stovintis po debesiu galvoja, kad debesis užstojo saulę. Taip ir tie, kurių intelektas yra māyos produktas, galvoja, kad transcendentiniai vardai, forma, savybės bei žaidimai yra māyika. Iš tiesų māyā śakti yra cit śakti šešėlis ir todėl įvairovė, regima māyā jagad (materialioje gamtoje) yra tik iškreiptas atspindys dvasinės įvairovės cit jagad (dvasiniame pasaulyje). Šis atspindys yra ne tik priešingas, bet taip pat ir neturi substancijos. Todėl nors materialaus pasaulio įvairovė ir primena dvasinio pasaulio įvairovę, jų esmė yra skirtinga. Māya negali daryti jokio poveikio Bhagavānui, savo šeimininkui, nes Jis visuomet supamas Savo cit-śakti.

Klausimas: kuri iš Kṛṣṇos galių yra Śrīmatī Rādhikā?

Atsakymas: kaip Śrī Kṛṣṇa yra išbaigta śaktimān-tattva, taip ir Śrīmatī Rādhikā yra Jo pilna śakti. Ją galima vadinti Kṛṣṇos svarūpa-śakti (prigimtine Kṛṣṇos galia). Kad įgyvendintų Savo līlą (žaidimus), Jie yra amžinai atskiri, bet tuo pat metu Jie yra amžinai neatsiejami, lygiai taip pat kaip kvapas neatskiriamas nuo muskuso ar karštis neatsiejamas nuo ugnies. Śrīmatī Rādhikā turi tris veiklos galias (kriyā-śakti): cit-śakti, jīva-śakti ir māyā-śakti. Cit-śakti taip pat vadinama vidine galia (antaraṅgā-śakti), māyā-śakti yra vadinama išorine galia (bahiraṅgā śakti), o jīva-śakti vadinama ribine galia (taṭasthā śakti). Nors svarūpa-śakti yra viena, ji veikia šiais trimis būdais. Visos amžinos svarūpa śakti savybės pilnai pasireiškia cit-śakti veikloje, truputį pasireiškia jīva-śakti veikloje ir iškreiptai pasireiškia māyā-śakti veikloje.

Be šių trijų rūšių kriyā-śakti (veiklos energijos), svarūpa-śakti turi dar kitas tris funkcijas: hlādinī, sandhinī ir saṁvit. Šie trys svarūpa-śakti aspektai visiškai įtakoja cit-śakti, jīva-śakti ir māyā-śakti veiklą.

Hladinī funkcija – tai pati Śrīmatī Rādhikā, karaliaus Vṛṣabhānu dukra, kuri suteikia pilną transcendentinį džiaugsmą ir malonumą Kṛṣṇai. Ji suteikia laimę Kṛṣṇai Savo transcendentiniu pavidalu kaip mahābhāvos (aukščiausios meilės) įsikūnijimas, o taip pat amžinai apreikšdama aštuonias bhāvas (transcendentines emocijas) aštuonių pagrindinių sakhī (draugių) pavidalais. Jos yra tiesioginės Rādhikos svarūpos (prigimties) ekspansijos (kāya-vyūha). Ji taip pat apreiškia keturias skirtingas tarnystės nuotaikas išskleisdama iš savęs keturių tipų sakhī: priya-sakhī, narma-sakhī, prāṇa-sakhi, parama-preṣṭha-sakhī. Visos šios sakhī (Rādhikos draugės) yra amžinai laisvos dvasinio pasaulio būtybės, niekuomet nesusiliečiančios su iliuzija.

Svarūpa śakti saṁvit-vṛtti apreiškia įvairias santykių nuotaikas (sambandha-bhāvas) Vrajoje. Sandhinī Vradžoje apreiškia viską, kas susideda iš vandens, žemės ir t.t.: kaimus, miškus, sodus, Giri-Govardhana, kurie yra Kṛṣṇos žaidimų vietos. Ji taip pat apreiškia visų rūšių transcendentinius objektus, kurie panaudojami Kṛṣṇos žaidimuose, o taip pat transcendentinius Śrī Rādhikos, Śrī Kṛṣṇos, Kṛṣṇos draugų ir draugių, karvių, tarnų ir tarnaičių kūnus.

Śrī Kṛṣṇa visuomet pasinėręs į aukščiausią palaimą hlādinī praṇaya-vikāros (meilės žaidimų) pavidalu. Saṁvit-vṛtti pagalba Jis, kupinas įvairiausių bhāvų (emocijų), patiria praṇaya-rasa (meilės santykius). Savo transcendentinės galios saṁvit-vṛtti dėka Kṛṣṇa užsiima tokia veikla, kaip gopių viliojimas, grojant fleita, karvių ganymas, rāsa-līlā ir kiti žaidimai. Jo transcendentinė buveinė yra Jo sandhinī galios pasireiškimas.

Jīva yra atominė (begaliniai maža) svarūpa-śakti galia, ir visi trys svarūpa-śakti aspektai joje pasireiškia mažu kiekiu. Tokiu būdu hlādinī-vṛtti visuomet glūdi jīvoje brahmānandos (dvasinės palaimos) pavidalu, saṁvit-vṛtti pasireiškia brahma-jñānos (transcendentinio pažinimo) pavidalu, o sandhinī-vṛtti pasireiškia jīvos nykstamai mažu pavidalu.

Māyā-śakti yra svarūpa-śakti iškreiptas atspindys, todėl joje hlādinī-vṛtti pasireiškia materialaus malonumo (jadānanda) forma, saṁvit-vṛtti pasireiškia kaip materialus pažinimas (bhautika-jñāna), o sandhinī-vṛtti pasireiškia kaip visa materiali visata, susidedanti iš keturiolikos planetinių sistemų ir visų gyvų būtybių materialių kūnų.

Klausimas: kodėl svarūpa-śakti yra vadinama acintya – nesuvokiama, jei visą jos veikimą galima paaiškinti tokiu paprastu būdu?

Atsakymas: Šiuos dalykus galima suprasti atsietus vieną nuo kito, bet jų santykis yra nesuvokiamas. Materialiame pasaulyje priešingos savybės turi tendenciją panaikinti viena kitą. Priešingi principai negali sugyventi toje pačioje vietoje. Tačiau Śrī Kṛṣṇos śakti turi tokią nesuvokiamą galią, kad dvasiniame pasaulyje ji pačiu nuostabiausiu ir gražiausiu būdu apreiškia priešingas savybes kartu ir vienu metu. Nors Śrī Kṛṣṇa turi pačią gražiausią formą (rūpa), Jis yra beformis (arūpa). Jis turi transcendentinę mūrti (pavidalą) ir vis dėlto Jis yra visur. Jis visuomet aktyvus, bet tuo pat metu Jis nepaliečiamas, nes neatlieka karmos. Jis yra Nanda Mahārājo sūnus, nors yra negimęs. Jis yra paprastas piemenukas, bet Jis visų garbinamas. Jis yra visa žinantis, bet vis dėlto įgyja žmogaus pavidalą ir emocijas. Tuo pat metu Jis turi visas savybes (saviśeṣa) ir neturi jokių savybių (nirviśeṣa). Todėl Jis yra acintya (nesuvokiamas) ir kupinas rasos (estetinių santykių). Jis yra ribotas ir beribis. Jis yra čia pat ir labai toli. Neįmanoma išvardinti visų šios kategorijos savybių. Jos prieštarauja viena kitai, bet amžinai ir labai nuostabiai be jokio konflikto pasireiškia Jo prigimtyje, Jo buveinėje ir įvairiuose dalykuose, susijusiuose su Juo. Tokia yra nesuvokiama Jo śakti prigimtis.

Klausimas: cit-śakti, jīva-śakti ir māyā-śakti yra trys svarūpa-śakti pasireiškimai, hlādinī, saṁvit ir sandhinī yra trys svarūpa-śakti funkcijos (vṛtti), ir šios trys funkcijos veikia šiuos tris pasireiškimus: cit-śakti, jīva-śakti ir māyā-śakti. Visa tai yra tiesiog śakti darbas. Be viso to, dvasinis pasaulis, dvasiniai kūnai ir dvasiniai žaidimai taip pat nurodo tik į śakti. Tai kas tuomet nurodo į śaktimān Kṛṣṇą?

Atsakymas: Taip, Kṛṣṇos vardas, pavidalas, savybės ir žaidimai reiškia śakti funkcijas. Tačiau laisvė (sva-tantratā) ir laisva valia (sva-icchāmayatā) nėra śakti darbas. Tai yra vidinė Aukščiausio Asmens veikla ir Kṛṣṇa yra tas Aukščiausias Asmuo, kuris turi laisvą valią ir yra śakti prieglobstis. Śakti skirta pasimėgavimui, o Kṛṣṇa yra besimėgaujantis. Śakti yra priklausoma, o Kṛṣṇa nepriklausomas. Śakti supa šį nepriklausomą Aukščiausią Asmenį iš visų pusių, bet jis visuomet suvokia savo śakti. Nepriklausomas puruṣa yra śakti šeimininkas, nors Jis ir apsuptas śakti. Žmogiškos būtybės gali suvokti šį Aukščiausią Asmenį (parama-puruṣa) tik priėmę šios śakti prieglobstį. Dėl šios priežasties sąlygotos sielos negali suvokti śaktimān padėties nepriklausomai nuo suvokimo apie śakti padėtį. Tačiau, kai bhaktai išsiugdo meilę Jam, jie gali suvokti Jį, kuris slepiasi už Savo śakti. Bhakti yra śakti forma, ir todėl ji turi moterišką pavidalą. Vadovaujama Kṛṣṇos vidinės galios (svarūpa-śakti) ji patiria puruṣos žaidimus. Šie žaidimai parodo, kad Kṛṣṇa turi laisvą valią ir prigimtinę savybę būti vyraujančiu besimėgaujančiu.

Klausimas: jei sakysime, kad egzistuoja tattva (realybė), neturinti charakteristikų, pagal kurias ją būtų galima atpažinti, ši tattva turėtų būti tas pats brahma, aprašytas Upaniṣadose?

Atsakymas: Brahma, aprašytas Upaniṣadose neturi troškimų, o Kṛṣṇa, parama-puruṣa, kuris aprašytas Upaniṣadose, iš tiesų sudarytas iš laisvos valios (sva-icchā-maya). Tarp jų egzistuoja didelis skirtumas. Brahma yra nirviśeṣa, be jokių atributų. Kṛṣṇa, nors ir skiriasi nuo śakti, yra saviśeṣa, Jis turi pavidalą ir atributus, kadangi Jis turi tokias savybes kaip puruṣatva (vyriškumas), bhoktṛtva (besimėgaujantis), adhikāra (autoritetas) ir svatantratā (nepriklausomybė). Realybėje Kṛṣṇa ir Jo śakti nesiskiria. Śakti, kuri parodo Kṛṣṇos buvimą, taip pat yra Kṛṣṇa, nes kṛṣṇa-kāminī-śakti kaip Śrī Rādhā apsireiškia moterišku pavidalu. Kṛṣṇa yra tas, kuriam tarnauja, o aukščiausia śakti Śrīmatījī yra Jo sevadāsī (tarnaitė). Ši individuali abhimāna (tapatybės suvokimas) yra vienintelė realybė, kuri skiria Juos vienas nuo kito.

Klausimas: Jei Kṛṣṇos troškimas ir sugebėjimas mėgautis parodo puruṣos pavidalą, koks yra Śrīmatī Rādhikos troškimas?

Atsakymas: Śrīmatī Rādhikos troškimai yra pavaldūs Kṛṣṇai. Nei vienas jos noras ar pastanga nėra nepriklausomi nuo Jo troškimų. Kṛṣṇa turi norus, o Śrīmatī Rādhikos norai yra tarnauti Kṛṣṇai pagal Jo norus. Śrīmatī Rādhikā yra pilna ir pirminė śakti, o Kṛṣṇa yra puruṣa, tai yra Jis kontroliuoja ir įkvepia śakti.“

Kṛṣṇos svarūpa-śakti atlieka tris funkcijas, kurios veikia cit, jīva ir māyā śakti:

a) sandhini śakti - amžinos būties energija arba egzistencijos galia. Ją atstovauja Viešpats Balarāma;

b) saṁvit śakti - pažinimo galia. Ją įkūnija pats Kṛṣṇa;

c) hladini śakti - pasitenkinimo energija. Ją įkūnija Śrīmati Rādhārāni.

Šių energijų apibendrinimas pateikiamas lentelėje:

Energija	Amžinybės (sandhinī)	Žinojimo (saṁvit)	Palaimos (hlādinī)
Vidinė	Dvasinis pasaulis, Dievo vardai, Jo įvairūs pavidalai, savybės ir žaidimai su Jo palydovais, objektai ir viskas, kas reikalinga Aukščiausio Viešpaties žaidimams.	Visas transcendentinių meilės nuotaikų (bhāvų), bei minčių spektras.	Tyra dvasinė meilė, suteikianti aukščiausią pasitenkinimą (prema).
Paribio	Dvasinė gyvosios būtybės egzistencija, jos amžinas vardas ir dvasinė forma bei savybės.	Impersonalios žinios apie Brahmaną.	Palaima suvokus Brahmaną ir Jame būnant.
Išorinė	Materiali visata, susidedanti iš 14 planetinių sistemų, grubūs ir subtilūs gyvųjų būtybių kūnai. Materialūs jausmai bei tikslai, tokie kaip rojaus siekimas. Materialūs vardai, pavidalai, savybės ir įkūnytų sielų veiksmai.	Sąlygotas gyvųjų būtybių mąstymas, viltys ir nerimas, vaizduotė ir samprotavimai.	Laimė, gaunama iš grubių materialių malonumų, o taip pat subtilūs materialūs malonumai aukštesnėse planetose.

1. Antaraṅgā śakti - vidinė energija

Ji kitaip vadinama cit śakti. Ši energija pasireiškia dvasiniame pasaulyje. Ji apreiškia visus transcendentinio pasaulio objektus ir santykius. Iš esmės tai sąmonės galia, nurodanti, kad dvasiniame pasaulyje visi objektai yra sąmoningos prigimties, net tie objektai, kurie materialiame pasaulyje tradiciškai laikomi negyvais. Savo vidinės galios dėka Kṛṣṇa apreiškia savo transcendentinius žaidimus visame dvasiniame pasaulyje ir ypač Golokoje ir Gokuloje. Ši energija iš esmės nesiskiria nuo Viešpaties kūno, todėl vadinama Jo vidine galia.

2. Bahiraṅgā śakti - išorinė energija, kuri įkūnija materialią gamtą.

Skirtingai nuo vidinės energijos, kuri yra gyva, bahiraṅgā śakti yra inertiška ir negyva. Ji visiškai valdoma Viešpaties sukurtų dėsnių. Tiesa, materiali energija – prakṛti taip pat skirstoma į dvi dalis:

a) māyā - tai iliuzinė energija, kuri yra veiksmingasis principas, ir kuri yra Viešpaties tarnaitė ir Kṛṣṇos hlādinī śakti šešėlis. Māyā visuomet jaučia gėdos jausmą ir todėl negali pasirodyti Viešpaties akivaizdoje.

b) pradhāna - materialių elementų bazė, kuri yra visiškai negyva ir neturi veikiančiosios galios.

 

Viešpats pats niekuomet nesusiliečia su savo išorine energija. Jis valdo ją per tarpines energijas. Apie tai kalba „Brahma Saṁhitos“ 6-10 posmai:

„Gokulos Viešpats yra transcendentinis Aukščiausias Dievo Asmuo, tarsi pats amžinosios ekstazės pavidalas. Jis - vyresnis už visus valdovus. Gausybė Jo žaidimų vyksta transcendentinėje karalystėje, neturinčioje nieko bendra su jo materialia energija.“

„Kṛṣṇa niekaip nesusijęs su savo iliuzine energija. Ir vis dėlto ji nėra visiškai atkirsta nuo Absoliučios Tiesos. Kai Jis nusprendžia kurti materialų pasaulį, prasideda meilės žaidimas, kuriame jis užimtas savo dvasinės (cit) energijos Ramos, sviedžia žvilgsnį laiko energijos pavidalu į klaidinančią energiją.“

„Ramādevi, dvasinė (cit) energija, Aukščiausio Viešpaties mylima palydovė, yra visų gyvų būtybių nešėja. Dieviška pilnutinė Kṛṣṇos dalis (ekspansija) sukuria šį materialų pasaulį. Kūrimo metu pasirodo dieviška aureolė, kurios prigimtis atitinka Jo pavaldžią dalį (svāṁśa). Ši aureolė yra dieviškas Śambhu - apreikštas Aukščiausio Viešpaties vyriškumo simbolis. Ši aureolė yra tik užtemdytas aukščiausio amžinojo švytėjimo atspindys. Šis vyriškumo simbolis yra Dievui pavaldi dalis, kuri veikia kaip šio materialaus pasaulio kūrėjas, paklūstantis aukščiausiai motinai (niyatiḥ). Iš aukščiausios motinos kyla ir šio pasaulio vaisingumo galia - māyā, ribota, neabsoliuti (apara) galia - materialaus moteriško vaisingumo simbolis. Jų dviejų jungtis sukuria galimybę pasireikšti iškreiptai sąmonei, kuri atspindi Aukščiausio Viešpaties troškimą kurti sėklą.“

„Visi didžiojo Viešpaties (Maheśvaros) sutuoktinės palikuonys, šio materialaus pasaulio gyventojai, atsiranda kaip vyriškojo ir moteriškojo dauginimosi organų pasekmė.“

„Asmenybė, įkūnijanti materialų priežastinį principą, yra didysis šio pasaulio Viešpats Śambhu, vyriško dauginimosi organo pavidalu susijungia su savo moteriška palydove - ribota energija - Māyā, kuri yra produktyvus priežastinis principas. Mahā Viṣṇu, pasaulio Viešpats apsireiškia jame kaip jam pavaldi dalis žvilgsnio pavidalu.“

3. Taṭasthā śakti - ribinė energija

Taṭa reiškia krantas, riba tarp sausumos ir vandens, o sthaḥ – reiškia būti, gyventi. Kitaip sakant – taṭasthā reiškia būti ant ribos tarp materijos ir dvasios. Taṭasthā śakti vadinama karma śakti arba jīva śakti. Iš tiesų, savo prigimtimi gyvosios būtybės - jīvos yra vidinės energijos – dvasinės prigimties, tačiau, kadangi jos turi iškreiptą sąmonę ir dėl silpnumo negali priešintis māyāi, jos pasilieka materialiame pasaulyje, kaip jo gyventojai, pilnai paklusdami negyviems materialios gamtos dėsniams.

Gyvosios būtybės yra ribinė energija, kadangi jos yra tarp vidinės ir išorinės energijos. Taṭa reiškia riba tarp vandens ir kranto, kur susiduria dvi prigimtys. Gyvosios būtybės yra neapsakomai mažos ir todėl jos visuomet yra linkusios pasiduoti arba materialios arba dvasinės energijos įtakai.

KLAUSIMAI:

1.      Išvardinkite 3 realybės kategorijas. Paaiškinkite kiekvieną iš jų.

2.      Ką reiškia terminai śakti ir śaktimān?

3.      Kiek energijų turi Viešpats?

4.      Kokios savybės nurodo į patį Viešpatį, o ne į Jo energijų darbą?

5.      Išvardinkite tris pagrindines Kṛṣṇos galias.

6.      Kokią padėtį tarp Kṛṣṇos energijų užima Śrīmatī Rādhārāṇī?

7.      Koks santykis tarp Kṛṣṇos prigimtinės energijos ir trijų Kṛṣṇos energijų?

8.      Kodėl gyvos būtybės vadinamos taṭasthā śakti pasireiškimu?

9.      Kodėl materialus pasaulis vadinamas dvasinio pasaulio šešėliu?

10.  Išvardinkite tris vidinės energijos funkcijas. Paaiškinkite jas.

11.  Kokios asmenybės atstovauja kiekvienai iš vidinės energijos funkcijų?

12.  Kaip vidinės energijos funkcijos pasireiškia dvasiniame pasaulyje, gyvosiose būtybėse ir materijoje?