NEVARTOTI MĖSOS, ŽUVIES KIAUŠINIŲ ETC.
„Śrīmad Bhāgavatam“ 1.17.38 sako, kad
Maharaja Parikšitas leido gyventi Kali asmenybei tose vietose, kur
žaidžiami azartiniai žaidimai, svaiginamasi, vyksta prostitucija
ir žudomi gyvuliai. Keturi nuodėmingo gyvenimo ramsčiai: dyutam
panam striyah sūna – žaidimai, gėrimas, laisvas seksas,
gyvulių žudymas. Jie sukelia pasekmes, kurias mes patirsime ateityje
kaip kančią.
Šie keturi nuodėmingo gyvenimo
principai tiesiogiai sunaikina keturis religinio gyvenimo stulpus: tapah -
asketizmą (sunaikina alkoholis ir svaigalai), śaučam - švarą
(neleistini lytiniai santykiai), daya - gailestingumą ir
dosnumą (mėsa) ir satyam - teisingumą (azartiniai
žaidimai) („Śrīmad Bhāgavatam“ 1.17.24)
Valgydamas mėsą žmogus naikina kitas
gyvas būtybes, vartodamas svaigalus, žmogus naikina save.
Dažnai žmonės sako, kad vartoti
mėsą reikia, nes ji duoda jėgos. O kaipgi be mėsos gyvensi.
Tačiau kadangi mėsa yra labai sunkiai virškinama, reikia gerti
alkoholį. Jis padeda virškinimui. Tačiau, kai išgeri,
užsinori sekso. Tai juk neišvengiama. Na, o tada, kai sekso poreikis
jau patenkintas, norisi atsipalaiduoti, palošti ką nors,
pažaisti. Tokie - keturi materialaus gyvenimo poreikiai.
Mėsos valgymas sukelia problemas susijusias su:
1.
aplinkosauga
2.
ekonomika
3.
sveikata
4.
etika
5.
religija
Mėsos gamyba ir vartojimas
Pasaulinė mėsos gamyba vis didėja.
1990 m. buvo pagaminta mėsos 170 mln. tonų
1994 m. - 194 mln. tonų
2008 m. – 280 mln. tonų. Iš šito
kiekio 67 mln. tonų yra jautiena, tai yra nužudytos karvės ir jaučiai
– gyvūnai, kurie ypatingai brangūs Kṛṣṇai. Indijoje
jautienos gamyba taip pat didėja, nepaisant tradicinio įsitikinimo,
jog šie gyvūnai šventi.
Ekspertai prognozuoja, kad 2050 metais mėsos
gamyba padidės dvigubai ir pasieks 465 mln. tonų per metus.
Nuo 1995 metų mėsos vartojimas
besivystančiose šalyse pranoko mėsos vartojimą
išsivysčiusiose šalyse. Pasaulyje šiuo metu vienas
žmogus vidutiniškai per metus suvartoja 42 kg mėsos. Tačiau
išsivysčiusiose šalyse šis skaičius siekia 80 kg
vienam žmogui per metus.
Visa tai reiškia, kad kasmet nužudoma vis
daugiau gyvulių.
Vien tik amerikiečiai sunaudoja
ketvirtadalį pasaulio mėsos produkcijos. Kiekvieną 24 valandas
JAV nužudoma 100,000 galvijų. Kiekvienas vidutinis amerikietis per
savo gyvenimą suvalgo septynis galvijus, sveriančius virš 400
kg.
Vegetarizmo statistika:
·
1945
m. 100,000 vegetarų
·
1984
m. 2.1 proc. vadina save vegetarais
1991 m Safeway duomenimis:
·
81
proc. nevalgo mėsos dėl moralinių įsitikinimų
·
42
proc. dėl sveikatos
·
32
proc. “nemėgsta mėsos”
·
9
proc. yra vegetarai dėl medicininių priežasčių.
Po BSE ligos panikos norinčių valgyti
jautieną nukrito nuo 60 iki 32 proc., jokios jautienos padidėjo nuo 8
iki 23 proc., jokios mėsos - nuo 5 iki 7 proc.
1996 m. balandžio 1 d. Daily Telegraph duomenimis Didžiojoje
Britanijoje:
·
7
proc. vegetarų
·
17
proc. sumažino mėsos vartojimą
·
10
proc. nustojo valgyti mėsą
·
31
proc. sumažino įvairius mėsos produktus, tokius kaip burgeriai
ir dešrelės.
Ekologija
2006 metų
lapkritį Jungtinių Tautų organizacija (JTO) pranešė,
kad gyvulininkystės pramonė pagamina daugiau šiltnamio
efektą sukeliančių dujų nei visos pasaulio transporto
priemonės kartu paėmus.
Pranešime įvardinami faktai:
·
šiuo metu
gyvūnų auginimui yra naudojama 30 proc. Žemės sausumos ir
70 proc. dirbamos žemės;
- ši pramonė yra pagrindinis
vandens taršos šaltinis, be to ir didžiausia vandens
išteklių naudotoja;
- gyvulininkystė yra pagrindinė
miškingumo mažėjimo priežastis, o tai prisideda prie
biologinės įvairovės nykimo pasaulyje.
Šiuo
metu didžioji dauguma gyvūnų mėsai auginami koncentracijos
stovyklose. Vienai vištai skiriama vietos mažiau nei A4 popieriaus
lapas. Taip suspaustos jos nugyvena visą gyvenimą. Karvės ir
jaučiai stovi aptvaruose, kuriuose negali apsisukti ir visą
laiką savo mėšle. Jų niekas niekada neplauna. Tuomet
jų tarpe plinta ligos ir jie tampa epidemijų šaltiniais.
Paukščių gripas, kiaulių gripas,
Išprotėjusių karvių liga kilo dėl nepriimtinų
auginimo sąlygų fermose. Šiuo metu JAV 70 proc. visų
antibiotikų atiduodama gyvuliams.
Vienam
galvijui reikia vidutiniškai 408 kg žalios masės per
mėnesį. Be floros, surišančios dirvožemį,
sugeriančios vandenį, perdirbančios mineralus, žemė
tampa vis jautresnė vėjo ir vandens erozijai. Be to vienas
gyvūnas spaudžia dirvožemį 11 kg į vieną
kvadratinį colį jėga. Suspaustas dirvožemis
nepraleidžia oro bei vandens, todėl nesugeria lietaus bei
polaidžio vandens, tokiu būdu dirva labai greitai eroduoja. Per
pastarąjį 50 metų pasaulyje buvo pažeista virš 60
proc. visų laisvų žemdirbystės plotų.
Jungtinėse Valstijose vien tik gyvulininkystės poveikis aplinkai
Vakaruose buvo didesnis nei visų greitkelių, užtvankų,
kasyklų ir elektros jėgainių kartu sudėjus. Jungtinių
Tautų duomenimis, 29 proc. pasaulio teritorijos daugiau ar mažiau
virtusios dykumomis. Šiuo metu apie 850 mln. žmonių gyvena
dykumomis tampančiuose kraštuose. 230 mln. žmonių gyvena
tokiose nederlingose teritorijose, jog joms gresia badas ir nepilnavertė
mityba.
Gyvulininkystė
taip pat atsakinga už gamtinės pusiausvyros pažeidimą,
įskaitant rūšių nykimą. Visose didžiosiose
gyvulius auginančiose valstybėse laukinės gamtos gyventojai bei
miškai yra sunaikinami, atlaisvinant plotus ganykloms, arba patys naminiai
gyvuliai nuniokoja gamtą sunaudodami vandenį ir maistą,
reikalingą laukiniams gyvūnams. JAV ir Australijoje fermų
savininkai paskelbė tikrą karą plėšrūnams bei
žolėdžiams gyvūnams, norėdami apsaugoti savo gyvulius.
Vien 1990 m. JAV mokesčių mokėtojai sumokėjo už
plėšriųjų žvėrių naikinimą 29.4 mln.
dolerių. Tai žymiai daugiau, nei šių laukinių
plėšrūnų padaryti nuostoliai. Taip pat dešimtys
tūkstančių laukinių arklių bei asilėnų,
reikalaujant fermeriams, buvo išgaudyta ir uždaryta aptvaruose.
Jų išlaikymas taip pat mokesčių mokėtojams kainuoja
milijonus dolerių per metus. Afrikoje milijonai laukinių
gyvūnų žuvo nuo bado ir troškulio, ganyklų tvoromis
užblokavus jų migracijos kelius.
Šiuo
metu 11 JAV Vakarinių valstijų 70 proc. visos žemės yra
nugriaužiama fermose laikomų galvijų. Tai reiškia, kad
7 akrai iš 10 yra aptverti spygliuota tvora, o anapus jos galvijai arba
avys. Aptvarai driekiasi šimtus kilometrų viešose
žemėse ir apriboja laukinių gyvūnų migravimą.
Kai kurie gyvūnai yra labai jautrūs tokiam apribojimui. Jie negauna
priėjimo prie maisto ar vandens, todėl miršta iš bado.
Daugybė gyvūnų kasmet žūsta ar yra suluošinami
spygliuotų vielų.
Miškų naikinimas
Mėsos
gamybai skirti gyvuliai laikomi didelėse fermose, kurios taip pat daro
savo poveikį gamtai. Biologas Dr. Hans Mohr 1994 m. sausio “Spektrum der
Wissenschaft” teigia, kad viena didžiausių priežasčių
dėl miškų nykimo yra didelis azoto, o ypač amonio azoto
kiekis atmosferoje arba susidarantis dėl srutų fermose. 85 % viso
azoto, patenkančio į aplinką amoniako pavidalu yra iš
gyvulininkystės fermų. Nitratai, būdami maitinančia medžiaga
augalams tampa kenksmingais, kai vartojami per dideliais kiekiais. Nitratų
poveikis miškams buvo pastebėtas po laiko, kai žala jau buvo
padaryta. Jau dabar miškų žala Šveicarijoje įvertinta
267 mln. Šveicarijos frankų.
Pasaulio
stebėjimų Instituto duomenimis: Nuo 1970 metų ganyklomis buvo
paversta daugiau nei 20 mln. ha tropinių miškų. Galvijų
ganyklos jau dabar sudaro vieną trečdalį visos planetos
žemdirbystės plotų. Tropiniai miškai dažnai
vadinami žemės plaučiais.
Centrinės
Amerikos ir Amazonės miškai yra kertami tam, kad padidinti
ganyklų plotus. Nuo 1960 m. 25 proc. Centrinės Amerikos
miškų buvo paversti galvijų ganyklomis. Vien tik Brazilijoje 38
proc visų miškų buvo sunaikinta plečiant ganyklų
plotus. Didžioji dalis jautienos nėra sunaudojama pačioje
Centrinėje Amerikoj, o yra eksportuojama į JAV ir Europą.
Šiandien pasaulio 1.3 mlrd. galvijų mindo augmeniją, sutrypdami
ir suardydami dirvožemį.
Vandens eikvojimas
Amonio
perteklius ne tik naikina miškus, tačiau taip pat naikina ir vandens
telkinių florą, skatindamas dumblių augimą, kurie atima
iš vandens deguonį. Gyvulių fabrikai šiomis dienomis
veikia neatsižvelgdami į grunto sąlygas, todėl srutos,
susidariusios šiuose fabrikuose sukelia rimtą grėsmę
gruntiniams vandenims. Kad aprūpinti Šveicarijos gyventojus kiauliena
per metus reikia 890,000 tonų pašarų ir per metus susidaro 2.5
mln. m3 skysto mėšlo (1995 m.). Beveik 50 proc. vandens
teršimo Europoje priežastis yra gausios gyvulininkystės fermos.
Vien JAV gyvulininkystės indėlis į vandens teršimą jau
pranoko tą indėlį kurį daro visi miestai ir pramonė
kartu. Daugiau kaip pusė viso vandens sunaudojamo JAV visiems tikslams,
sudaro vanduo reikalingas gyvulininkystei. Pasauliniu mastu
pašarų auginimui sunaudojama 8 proc. geriamo vandens. Gyvulininkystė
vartoja ne tik vandenį bet ir kurą. 1 baltyminei kalorijai jautienoje
pagaminti reikia sunaudoti 78 kalorijas kuro. Pasaulio naftos resursų, jei
kiekvienas žmogus valgytų pastoviai mėsą, užtektų
13 metų. Jei niekas nevalgytų mėsos, naftos užtektų
260 metų. 1973 m. New York Post šokiravo skaitytojus, papasakodamas
apie paukštininkystės ūkį JAV, kuris per dieną
sunaudodavo vandens, kurio pakaktų 25000 gyventojų miestui
aprūpinti.
Gyvulininkystės
atliekos sukelia per didelį dirvos rūgštingumą. Olandijos
Sveikatos ir Aplinkos apsaugos Institutas teigia, kad nitratai, susidarę
iš skysto mėšlo paleisti į orą yra nuodas atmosferai,
kuris sukelia taip vadinamus rūgštinius lietus etc. Olandijoje,
dujos atsirandančios gyvulininkystės fermose daro šaliai
didesnę žalą nei visi automobiliai ir gamyklos.
Europos Klinikinės mitybos Žurnalas (European Journal of Clinical Nutrition ) pažymi,
kad vegetarinė ir veganiška dieta gali atlikti svarbų vaidmenį
išsaugant aplinkos resursus ir sumažinant badą ir prastą
mitybą skurdesnėse šalyse. O labai
respektabilaus medicinos žurnalo „The Lancet“ autoriai 2007 metų
rugsėjo numeryje rekomendavo industrinio pasaulio žmonėms
valgyti 10 proc. mažiau mėsos, kad sumažinti šiltnamio
dujų emisiją ir pagerinti žmonių sveikatą: "Beprecedentiškai rimtas
iššūkis, kurį metė klimato pokyčiai reikalauja
radikalaus atsako... Pasaulio
populiacijų, turinčių didesnes pajamas, šiltnamio dujų
emisijos iš mėsos valgymo, nusipelno tokio pat dėmesio, kaip
emisijos iš automobilių ir aviacijos.“
Šiltnamio efektas.
Iki
neseno laiko tik transportas ir pramonė buvo laikomi kaltininkais
šiltnamio efekto. Wuppertal’io Klimato Aplinkos ir Energijos Instituto
Direktorius Ernst U. v. Weizöcker sako: “Galvijų indėlis
šiltnamio efektui yra panašiai toks pat kaip ir automobilių
transporto, jei įskaitysime miškų valymą pašarų
gamybai. Ir savanų transformacijos į dykumas, kalnuotų
sričių erozija, pernelyg didelis vandens poreikis gyvulininkystei,
gigantiškas energijos kiekis reikalingas palaikyti riebius galvijus yra
tik tolimesnės pasekmės mūsų ėmimo iš gamtos
sulig kiekvienu jautienos svaru.”
Grūdais
maitinamų gyvulių kompleksai yra reikšmingas faktorius
gaminantis trims pagrindinėms dujoms - anglies dioksidui, metanui, azoto
oksidui, kurie atsakingi už šiltnamio efektą. Pasaulio
miškų deginimas, verčiant plotus ganyklomis, sukuria milijardus
tonų CO2. 1987 m. du trečdaliai iš 8.5 mlrd tonų CO2 patekusių
į atmosferą, buvo sudeginto kuro atliekos, likęs trečdalis
buvo sukurtas deginant miškus bei pievas.
1.3
mlrd. pasaulio galvijų bei kitų naminių gyvūnų
virškinimo proceso metu kasmet išleidžia į atmosferą
virš 60 mln tonų metano. Metano dujų indėlis į
pasaulinį šiltnamio efektą yra virš 18 proc.
2007
m. gyvulininkystės pramonė buvo atsakinga už 18 proc.
šiltnamio efekto dujų. Tai yra 37 proc. visų metano dujų,
kurios daugiau nei 20 kartų veiksmingesnės nei anglies dvideginis
sukeliant šiltnamio efektą. Taip pat gyvulininkystė atsakinga
už 65 proc. azoto oksido, kitų šiltnamio efektą
keliančių dujų, kurios atsiranda iš mėšlo.
EKONOMIKA
Šiandien
milijonams galvijų sušeriami aukščiausios kokybės
grūdai, kad Amerikos ir Europos išrankūs vartotojai
galėtų gauti “taurios” mėsos. Ir tuo pat metu nuo 40 iki 60 mln
žmonių ypač vaikų, kasmet miršta nuo alkio bei su juo
susijusių ligų.
Pasaulio
mastu badauja 650 mln žmonių. JAV Žemdirbystės mokslo ir
technologijos Tarybos duomenimis jei visus grūdus suvalgytų
žmonės tiesiai, be gyvulių mėsos, galima būtų
pamaitinti 5 kartus daugiau žmonių, nei valgo dabar. Jei vien
amerikiečiai atsisakytų mėsos, papildomai galima
būtų pamaitinti 1 mlrd. žmonių. Išauginti 1 cnt
grūdų StD teigimu 1995 m. kainavo 27 Lt, 1 cnt.
daržovių 27.7 Lt, Vaisių - 47.5 Lt. 1 cnt gyvo svorio kiaulienos
ūkiams kainavo - 415 Lt, jautienos - 278.2 Lt.
Viena
iš priežasčių, kodėl mėsos gamyba
nesumažėja yra tai, kad pelną iš to gauna privačios
kompanijos, tačiau kainų skirtumą apmoko eilinis pilietis -
mokesčių mokėtojas. Tai reiškia, kad realias mėsos
kainas subsidijuoja valstybė iš mokesčių mokėtojų
kišenės. Worldwatch instituto Vašingtone duomenimis reali
mėsos kaina turėtų būti dvigubai ar trigubai didesnė,
jei būtų įskaitomas ekologinis poveikis, kuro sąnaudos ir
sveikatos išlaidos. Skirtingai nuo kitų ekonomikos šakų,
daugelyje šalių mėsos pramonė yra subsidijuojama
valstybės, kadangi ji yra visiškai nepelninga. Šveicarijoje
84 proc. subsidijų žemės ūkiui eina gyvulininkystei ir tik
16 proc. augalinio maisto gamybai. 1992 m. Šveicarijos vyriausybė
išleido subsidijoms 1,205.9 mln Šveicarijos frankų
gyvulininkystei, ir tik 332.1 mln. eina augalininkystei. Nei vienoje rinkos
srityje vaizdas nėra toks iškreiptas, kaip žemdirbystėje.
Tai reiškia, kad valstybė duoda privačioms kompanijoms,
gaminančioms mėsą, daugiau pinigų, nei jos gauna,
parduodamos šią mėsą. Visa rytų bloko ekonomika buvo
nusmukdyta tokios politikos. Tokia politika vyksta ne tik nacionaliniu, bet ir
tarptautiniu mastu. Nuo 1963 iki 1985 Pasaulio Bankas perpumpavo 1.5 mlrd US
dolerių vien tik į Lotynų Amerikos gyvulininkystės
biznį. Nepaisant subsidijų, mėsos gamyba lieka beprotišku
bizniu fermeriams ir bankams. Neatlaikę vis didėjančių
mėsos gamybos tempų JAV tam tikrais laiko tarpais iki 2000
fermerių per savaitę pabaigdavo savo verslą. Vien per 1986 metus
160 JAV bankų bankrutavo pagrindinai dėl negrįžusių
žemdirbystės paskolų. (Pastaba: vienas frankas - 3.18 Lt)
Resursų eikvojimas
Žemės
plote, kuris reikalingas išauginti ir išmaitinti vieną kg
mėsos, galima užauginti 200 kg pomidorų arba 160 kg bulvių
per tą patį laiko tarpą. Šveicarijoje 67 proc.
žemės ploto yra naudojama auginti pašarus gyvulininkystei arba
gyvulininkystės fermoms. Išauginti 1 kg grūdų reikia
apie 100 l vandens. Tačiau išauginti 1 kg mėsos reikia 2000 iki
15000 l vandens.
Maisto eikvojimas
Pagaminti
1 kg mėsos reikia nuo 7 iki 16 kg grūdų arba sojos pupelių. Tai lengvai gali
būti pavadinta efektyviu maisto eikvojimu. Tokia dirbtinė maisto
transformacija į mėsą be kitų dalykų sukelia nuostolį
90 proc. baltymų, 99 proc. angliavandenių ir 100 proc. pluošto.
Be viso to tik nedidelė dalis nužudyto gyvulio tinka maistui (tik 35
proc. galvijo svorio, 39 proc. veršienos be kaulų). Nepaisant to
Šveicarijoje 57 proc. grūdų sušeriama galvijams (1990). JAV
80 proc. grūdų sušeriama 8 mlrd. nužudymui skirtų
gyvulių. Pasauliniu mastu iki 90 proc. sojos pupelių naudojama
gyvulių šėrimui. Apie pusė visų pasaulyje
pagamintų grūdų sušeriama gyvuliams tam, kad valgyti
jų mėsą. Jei amerikiečiai valgytų 10 proc.
mažiau mėsos, tai išgelbėtų nuo bado 1 mlrd.
žmonių. JAV 56 proc. dirbamos žemės skiriama mėsos
gamybai. 1950 m. Vienam Taivanio gyventojui per metus reikėjo 170 kg
grūdų. Padidėjus mėsos vartojimui, grūdų poreikis
padidėjo iki 390 kg vienam žmogui. Iki 1990 metų mėsos bei
kiaušinių vartojimas padidėjo 6 kartus. Taivanis gali patenkinti
vis didėjančius grūdų poreikius tik importuodamas, nors
grūdų ir išauginama vis daugiau. Dauguma importuotų
grūdų sunaudojama pašarams. Panaši situacija Buvusioje
Tarybų Sąjungoje. Mėsos vartojimas nuo 1950 metų
padidėjo tris kartus, o pašarų poreikis keturis. 1990 m.
gyvuliai sunaudojo trigubai daugiau grūdų nei žmonės. Dar
1970 m. Tarybų Sąjunga sugebėjo pati apsirūpinti
grūdais, o jau 1990 m. kasmet ji turėjo importuoti 25 mln tonų
pašarų. Tai reiškia, kad valstybė turi atitraukti
lėšas iš kitų sričių tam, kad žmonės
galėtų valgyti mėsą. Skurdesniuose kraštuose kaip
buvusi Tarybų Sąjunga tai reiškia, kad nukenčia
žmonių socialinės garantijos. Trečiojo pasaulio šalys
skursta ir neturi ką valgyti, tačiau tuo pat metu maistas iš
jų yra paimamas ir sumaitinamas gyvuliams. Trečdalis viso Afrikos
žemės riešutų derliaus (kuris turi tiek pat baltymų,
kaip ir mėsa) baigia savo kelionę gyvulininkystės fermose
Vakarų Europoje. Vidutinis Europos ar JAV mėsėdis
sunaudoja penkis kartus daugiau maisto resursų, nei vidutinis Indijos,
Kolumbijos ar Nigerijos gyventojas. Mitybos specialistai sako, kad bado
problema pasaulyje sukurta dirbtinai. Netgi dabar maisto yra daugiau, nei
pakankamai. Tik jis paskirstomas neteisingai.
SVEIKATA
Pailgėjus
maitinimosi grandinei, šeriant augalinį maistą gyvuliams ir po
to valgant jų mėsą atsiranda kita problema: pesticidai,
sunkieji metalai ir kiti nuodai, esantys pašaruose kaupiasi gyvulio
kūne. Tokiu būdu pesticidų kiekis mėsoje yra 14 kartų
didesnis nei augaluose. Per paskutinius dešimtmečius mėsos
vartojimas padidėjo tiek, kad tokios dietos rezultatai matomi
akivaizdžiai: aukštas kraujo spaudimas, širdies ligos,
kraujotakos sistemos sutrikimai, reumatizmas, podagra, neurodermatitas ir tam
tikros rūšies vėžys. Tai yra civilizacijos ligos,
kurių pagrindinė priežastis yra mėsos vartojimas. Argumentas,
kad mėsos valgymas yra sveika jau senai buvo paneigtas ir jį palaiko
tie keletas mokslininkų ar veikėjų susijusių su mėsos
bizniu. Šiais metais pasaulyje dėl neteisingos mitybos turi numirti
20 mln. žmonių.
Vėžys:
Moterims, kurios valgo mėsą pastoviai, rizika susirgti
krūties vėžiu yra 3.8 kartus didesnė, nei toms, kurios
valgo rečiau nei kartą per savaitę arba nevalgo.
Valgančioms kiaušinius reguliariai 2.8 karto. Valgančioms
kiaušinius moterims palyginus su nevalgančiomis 3 kart
didesnė rizika susirgti fataliniu kiaušidžių
vėžiu. Vyrams, valgantiems mėsą ir kiaušinius rizika
susirgti prostatos vėžiu 3.6 karto didesnė nei nevalgantiems.
JAV kiekvieną 45 sek. vienas žmogus miršta nuo širdies
smūgio. Rizika vidutiniam JAV gyventojui mirti nuo širdies
smūgio - 50 proc. Rizika vidutiniam gyventojui, nevalgančiam
mėsos - 15 proc. Rizika vidutiniam gyventojui nevalgančiam
mėsos, kiaušinių bei pieno produktų - 4 proc. Vidutinis
mėsą valgančio žmogaus cholesterino kiekis kraujyje - 210
ml/dl. Tikimybė mirti nuo širdies smūgio, jei kraujyje yra apie
210 ml/dl cholesterino - daugiau nei 50 proc.
Sutinkamai
su duomenimis pateiktais US Surgeon General, 70 proc. mirties
atvejų JAV atsitinka dėl neteisingos mitybos, ypač dėl
per didelio mėsos bei maisto, turtingo cholesterinu, vartojimo.
Daugybė studijų rodo, kad raudonos mėsos vartojimas yra
pagrindinė širdies ligų, insulto, bei vėžio
priežastis. Amerikos Vėžio Asociacija, Amerikos Širdies
Asociacija, Nacionalinė Mokslų Akademija, Amerikos Pediatrų
Akademija rekomenduoja sumažinti grynos mėsos bei jos produktų
vartojimą ir daugiau vietoje to naudoti daugiau grūdų,
šviežių daržovių ir vaisių. Visai nesenai
Nacionalinės Mokslų Akademijos Nacionalinių tyrimų Taryba
paskelbė duomenis, kad jautiena turi didžiausią kiekį herbicidų,
palyginus su bet kokiu kitu maistu. Taip pat mėsos produktai yra
antroje vietoje po pomidorų pagal pesticidų kiekį, tokiu
būdu sukeldami didžiausią vėžio riziką. Taip pat mėsa
yra trečioje vietoje pagal užterštumą insekticidais.
1997
m. JAV Maisto ir vaistų administracija leido mokyklų valgyklose
naudoti jogurtą kaip mėsos pakaitalą. Prieš tai tokie
leidimai buvo duoti pupelėms, sojos produktams, etc. JAV nacionalinis
Vėžio institutas kasmet išleidžia 1 mln dolerių,
propaguodama vegetarinę mitybą (McDonalds išleidžia 800
mln USD savo hamburgerių reklamai). JAV vis populiaresni darosi
vegetarinio maisto restoranai. Vis daugiau maisto tarnybų siūlo
vegetarinį maistą kaip pasirinkimą. JAV vis labiau populiarėja
programa vaikams “Five a Day” - penkiskart per dieną valgyti vaisius ir
daržoves, kadangi tai padeda išvengti vėžio ir
širdies ligų. Ši programa yra sponsoriuojama Vyriausybės.
JAV
Dietos patarimų komitetas 1995 m. amerikiečiams siūlė
naudoti kaip galima daugiau vaisių daržovių ir grūdų
produktų bei sumažinti mėsos produktų vartojimą.
Šis komitetas pripažįsta, jog vegetarinė dieta atitinka
visus mitybos reikalavimus.
MORALĖ
Daugybė
žmonių tampa vegetarais dėl etinių motyvų. Etinis
vegetarizmas remiasi principu, kad gyvuliai turi tokius pat jausmus, kaip ir
žmogus, todėl jie taip pat jaučia skausmą ir turi
teisę gyventi. Masinė mėsos gamyba yra susijusi su tokia daugybe
nešvarių dalykų, tokių kaip dirbtinis apvaisinimas,
hormoninė stimuliacija, kastravimas, gyvuliniai maisto priedai,
fizinė prievarta, ir galų gale nežmoniškos
žudynės.
Plutarchas metė
iššūkį mėsėdžiams: “Jei jūs teigiate,
kad jūs natūraliai sutverti tokiai dietai, tada pirmiausia, patys
nužudykite, tai, ką jūs norite valgyti. Tačiau darykite
tai, remdamiesi savo jėgomis, neapsiginklavę peiliu, vėzdu ar
bet kokiu kirviu.”
Leonardo
da Vinči rašė: “Iš tiesų, žmogus yra
gyvūnų karalius, nes savo žiaurumu pranoksta juos. Mes gyvename
kitų mirties sąskaita. Mes esame gyvūnų kapinynai!” Jis dar
pridėjo: “Ateis laikas, kai žmonės į gyvūnų
žudymą žiūrės taip kaip į žmogaus
nužudymą.”
Mohandas
Gandhi
1931 metais kalbėdamas Londono vegetarams sakė: “Aš
pastebėjau, kad tie asmenys, kurie tapo vegetarais, nes kentėjo nuo
vienos ar kitos ligos, tai yra grynai dėl sveikatos sumetimų,
būtent šitie žmonės dažniausiai vėl puola atgal.
Aš atradau, kad norint išlikti tvirtu vegetaru: reikia turėti
moralinį pagrindą... Aš taip pat pastebėjau, kad sveikata
jokiu būdu nėra vegetarų monopolija. Aš mačiau
daugybę žmonių, kurie nebuvo šališki jokiai pusei, ir
kad ne-vegetarai buvo pajėgūs pademonstruoti, bendrai šnekant,
gerą sveikatą. Aš taip pat mačiau, kad kai kurie vegetarai
negalėjo išlikti vegetarais, nes maistą padarė savo
fetišu... Tačiau mano vegetarizmo priežastis yra ne fizinė,
o moralinė. Jei man kas pasakytų, kad aš numirsiu, jei negersiu
jautienos buljono ar avienos, net jei tai būtų mediko patarimas,
aš geriau numirsiu. Toks yra mano vegetarizmo pagrindas.”
RELIGIJA
Vedose
daug kalbama apie visuotinę empatiją. Bhagavad-gytoje (6.32)
Krišna sako: “tas yra tobuliausias jogas, kuris remdamasis savąja
dvasine patirtimi sugeba matyti visas gyvas būtybes kaip lygias, tiek
jų laimėje, tiek kančioje.”
Kitaip
sakant, kiekviena gyva būtybė yra dvasinė siela, uždaryta
materialiame kūne, kuriame ji kenčia arba patiria savo
džiaugsmus. Todėl kiekviena gyva būtybė turi savaiminę
vertę ir teisę gyventi, o ne būti skirta kažkam kitam
maistu. Todėl daugelis Indijos šventųjų ir politikų (tarp
jų ir Mahatma Gandhis) propagavo vegetarizmą kaip ahimsos –
neprievartos arba gyvybės etikos elementą. Negalima žudyti
gyvūnų tik tam, kad patenkinti liežuvio poreikius. Indijoje iki
šiol apie 70 proc. žmonių laikosi vienokios ar kitokios
vegetarinės dietos.
Tačiau
gamta sutvarkyta taip, kad viena gyva būtybė yra kitos gyvos būtybės
maistas. Šrimad Bhagavatam (6.4.9) teigia:
“Gamtos
parėdymu vaisiai ir gėlės yra vabzdžių ir
paukščių maistas, žolė ir kitos bekojės
būtybės yra skirtos maistui keturkojams gyvūnams. Gyvūnai,
kurie negali naudotis priekinėmis kojomis kaip rankomis skirti būti
maistu tokiems gyvūnams kaip tigrai, kurie turi aštrius nagus. O
keturkojai gyvūnai ir grūdai yra maistas žmogiškoms
būtybėms.”
Nors
šis posmas teigia, kad žmogus gali valgyti mėsą, kiti
Vedų tekstai sako, kad žmogus, siekiantis išsivaduoti iš materialaus
gyvenimo pančių turiu maitintis tik maistu, kuris prieš tai
pasiūlytas Aukščiausiajam. Bhagavad-gytoje (3.13) Krišna
sako, kad tie, kurie valgo maistą, paaukotą Dievui, išsivaduoja
iš visų nuodėmių, tačiau tie, kurie valgo savo
malonumui, minta vien tik nuodėme. Ankstesniais amžiais buvo
leidžiama Dievui aukoti gyvulius, nes jiems tai suteikdavo naują,
tobulesnį kūną. Tokio paaukoto gyvulio mėsa buvo laikoma
šventa ir ją buvo galima (ir netgi privalu) valgyti. Tačiau Kali
amžiuje (kuris prasidėjo apie 3100 metų pr.Kr.) gyvulių
atnašavimai draudžiami. Todėl mėsos valgymas taip pat tapo
nuodėmingu. Be abejonės yra daugybė kitų argumentų
(sveikatos, ekonominių, ekologinių, etinių), kurie kalba
vegetarizmo naudai, bet ISKCON’o nariai laikosi vegetarizmo todėl, kad
Krišnai negalima aukoti mėsos. Reikia pasakyti, kad daugumai ISKCON’o
narių tai pats lengviausias ir maloniausias reguliuojamas principas. Netgi
žmonės, kurie pasitraukia iš Krišnos sąmonės judėjimo
ir pasirenka kitokį kelią, dažniausiai toliau lieka vegetarais.
ISKCON’o
nariai yra lakto vegetarai, tai yra jie nevalgo mėsos, žuvies,
kiaušinių ir jų produktų, bet mielai naudoja visus pieno
produktus.
Manu įstatymai
Manu
įstatymai ir daugybė Vedų raštų draudžia valgyti
mėsą. Manu Samhitos 5 skyrius aprašo aplinkybes, kuriomis
mėsa gali būti valgoma. Žmogus, kuris negali susilaikyti nuo
gyvulių valgymo turėtų pagaminti gyvulį iš ghi ar
miltų ir jį valgyti. Žudyti gyvulius galima tik atnašavimo
tikslais, kadangi tokiu tikslu Pradžapatis juos sukūrė. Manu
samhita leido žemesnių kastų žmonėms valgyti
tokią mėsą, kuri buvo teisingai paaukota Dievams ir
protėviams. Tačiau tas, kuris susilaiko nuo mėsos valgymo
sąmoningai yra laikomas aukščiau asketų. Manu Samhita
teigia, jog brahmanas, valgantis nepaaukotą mėsą netenka savo
kastos, arba tas, kuris aukoja tam, kad suvalgytų, taip pat bus valgomas
kitą gyvenimą to paties gyvūno. Tikroji žodžio mamsa
(mėsa) prasmė pagal išminčius yra mam sah - mane
jis, t.y. dabar aš valgau jį, po to jis suvalgys mane. Manu Samhita
teigia, jog tas yra nuodėmingiausias tarp žmonių, kuris
negarbindamas Dievų ir protėvių nori padidinti savo kūno
mėsą kitų gyvūnų mėsos saskaita.
Tas,
kuris leidžia žudyti gyvulį, kuris jį nužudo ir
sukapoja, kuris perka ar parduoda mėsą, kuris ją verda ar
patiekia ant stalo ir tas, kuris jį valgo, visi jie laikomi gyvulio
žudikai.
Manu
Samhita leido valgyti žemesnių kastų žmonėms tam
tikros rūšies mėsą:
tai
dygliakiaulė, raganosis, kiškis, antilopė, ožys, etc. Nors
buvo leidžiama valgyti paaukoto gyvulio mėsą, tas, kuris
susilaikė nuo jos valgymo duodamas įžadus, sulaukė garbingo
atpildo. Tas, kuris atliko ašvamedha yajną kasmet paaukodamas
po arklį ir tai darė šimtą metų, bet pats neparagavo
šio gyvulio mėsos, jo nuopelnai buvo pripažįstami pusdievių.
Tačiau gyvulių atnašavimas Kali yugoje yra uždraustas.
Mahabharata
taip
pat teigia, kad niekingas yra tas žmogus, kuris savo mėsą augina
kitų gyvūnų mėsos saskaita.
Visnu-smrti
(51.71):
nākṛtvā
prāṇināṁ hiṁsāṁ māṁsam
utpadyate kva cit /
na ca prāṇi-vadhaḥ
svargyas tasmān māṁsaṁ vivarjayet //
“Mėsos negalima gauti nesuteikus
skausmo gyvuliui, todėl gyvulių žudymas atima galimybę
žudikui pakliūti netgi į svarga loką (o ką jau
kalbėti apie dvasinį pasaulį). Todėl žmogus turi
vengti mėsos.”
Bhagavatam
11.5.14 sako:
ye
tv anevaṁ-vido ’santaḥ
stabdhāḥ
sad-abhimāninaḥ
paśūn
druhyanti viśrabdhāḥ
pretya
khādanti te ca tān
Tokie nuodėmingi žmonės,
visiškai neišmanantys apie tikruosius religijos principus ir vis
dėlto laiko save labai religingais, be jokios užuojautos atlieka
prievartą prieš nekaltus gyvūnus, kurie pilnai jais pasitiki.
Kitą gyvenimą tokius nuodėmingus žmones valgys tie patys
gyvūnai, kuriuos jie nužudė šiame pasaulyje.
Bhagavad
Gitoje Krišna išdėsto aukščiausios moralės
principus - gailestingumas kiekvienai būtybei. Vaišnavas yra suhridam
sarva bhutanam - visų sąlygotų sielų geradaris, draugas.
Vieni standartai gali galioti smarta brahmanams - Vedų ritualų
pasekėjams, kiti standartai galioja tiems, kurie siekia išsivaduoti
ir tarnauti Aukščiausiam Dievo Asmeniui. Viena iš budizmo
atsiradimo priežasčių kaip tik ir buvo pasipriešinimas
Vedų ritualizmui, kuris buvo panaudotas savanaudiškiems tikslams.
Budizmas moko ahimsos – ne prievartos principo. Ši ahimsa taip pat yra
būdinga vaišnavams. Ji pasireiškia tuo, kad nedaryti žalos
kitoms būtybėms tam, kad patenkinti savo poreikius. Jei kažkas
pildydamas Viešpaties valią ir nužudo ką nors, tai
nėra žala aukštesne prasme, tačiau tuomet reikia labai
gerai žinoti Viešpaties valią. Krišna sako Bhagavad Gitoje,
kokios dovanos jam labiausiai patinka: Jis sako, kad jei kas su meile ir
pasiaukojimu pasiūlys jam gėlę, vaisių, ar truputį
vandens, jis priims šią auką. Jis nieko nekalba apie
mėsą. Nors kšatrijui pagal Vedas leidžiama valgyti paaukoto
gyvulio mėsos, Krišna, kai veikė kaip kšatrija mėsos
nevalgė.
Kitose religijose
taip
pat galima rasti nuorodų į vegetarizmą. Senajame Testamente
pasakyta kad “Duodu tau kiekvieną augalą, nokinantį
sėklą, ir kiekvieną medį, auginantį vaisius,
turinčius sėklą. Tai bus tavo maistas.” Taip pat ten pasakyta,
jog iki tvano, žmonėms buvo draudžiama valgyti mėsą, o
žmonės gyveno iki 1000 metų. Po tvano Dievas leido
žmonėms valgyti mėsą, tačiau jų amžiaus
trukmė sumažėjo iki 120 metų. Netgi
krikščioniški pasninkai parodo, jog valgyti gyvulio
mėsą nėra visiškai suderinama su dorybinga veikla. Tai
liudija ir pasninkai įvairių krikščioniškų
švenčių išvakarėse.
Yra
duomenų, verčiančių manyti, jog pirmieji
krikščionys mėsos nevalgė. Tik praėjus keliems
amžiams, kai krikščionybė įsitvirtino Europoje, buvo
atsitraukta nuo griežtų standartų. Šv. Augustinas viename
savo laiške teigia, kad dauguma krikščionių abejoja ar
galima valgyti mėsą, tačiau, kadangi gyvuliai neturi sielos ir
yra sutverti žmogaus maistui, juos galima valgyti. Pats šis klausimas
parodo, kad netgi praėjus keliems krikščionybės istorijos
šimtmečiams, šis klausimas tebebuvo aktualus, o jo sprendimas
buvo daugiau spekuliatyvus ir vartotojiškas. Netgi šiomis dienomis
daugybė krikščioniškų grupių, tarp kurių
ryškiausi, turbūt, Septintos Dienos Adventistai, yra griežti
vegetarai. Nepaisant to, kad jų bažnyčia gyvuoja jau keli
šimtmečiai JAV ir kitose šalyse, jokių vaikų
apsigimimų bei sveikatos nuostolių tyrimai neparodė.
Žydams
taip pat galiojo daugybė apribojimų, norint valgyti mėsą.
Galima buvo valgyti tik švarią mėsą. Švari mėsa
buvo laikoma tam tikrų gyvulių ir tik išvalyta nuo kraujo.
Tokią mėsą buvo sunku pagaminti, todėl žydai buvo daugiau
linkę į vegetarinę dietą.
MAISTO AUKOJIMAS
BG
3.13 sako:
yajña-šišṭāšinaḥ
santo
mucyante sarva-kilbiṣaiḥ
bhuñjate te tv aghaṁ pāpā
ye pacanty ātma-kāraṇāt
Vaišnavai, Krišnos tarnai ne tik
kad nevalgo mėsos, bet taip pat vengia visko, kad nepaaukota
Viešpačiui, kadangi bet koks maistas nepaaukotas
Viešpačiui, užtraukia vien tik nuodėmę. Žmogus,
kuris tik ima iš pusdievių ir neatnašauja aukų prilygsta
vagiui. Todėl atsidavusieji pirma pasiūlo maistą Krišnai, o
po to valgo prasadą - maisto paaukoto Viešpačiui likučius.
Toks maistas ne tik nesukelia jokių blogų pasekmių, bet ir skatina
žmogų tobulėti, apvalo jo dvasią. Aukoti Krišnai
galima tik vegetarinį maistą.
Griežtąja
prasme, vaišnavai atsisako ne tik mėsos, tačiau ir to, kas
susiję su mėsa: žuvies, kiaušinių. Taip pat
nešvaraus maisto kategorijai priskiriami produktai, kuriuos gamino
materialistiškos sąmonės žmonės, kadangi tokie maisto
produktai sugeba perduoti mentalinį poveikį tiems, kurie šį
maistą valgo. Maisto produktai aistros ir neišmanymo gunoje yra
svogūnai, česnakai, grybai. Jie gali būti vertingi sveikatai,
tačiau vartojami kaip maistas jie skatina neišmanymą ir
aistrą, o tai trukdo tiems, kurie ugdo savyje dorybės guną ir
nori dvasiškai tobulėti.
Klausimai:
1. Kokie yra keturi
religijos stulpai ir kokia nuodėminga veikla sunaikina šiuos
religijos stulpus?
2. Kodėl
vaišnavai nevalgo mėsos?
3. Kokias pasekmes
neišvengiamai sukelia mėsos valgymas? Paminėkite
pavyzdžius.
4. Jei
neturėtumėte ką valgyti, ar valgytumėte mėsą?
5. Ar pateisinama
žmonėms valgyti gyvulių mėsą? O kitiems
žvėrims?
6. Kaip
atsakytumėte žmogui, kuris teigia, kad augalai taip pat gyvi, ir juos
valgydami vegetarai taip pat žudo?
7. Kodėl negalima
valgyti kiaušinių? O jei jie neapvaisinti?
8. Kodėl negalima
valgyti svogūnų ir česnakų?