Vartotojas
 

Slaptažodis

  
Pamišote slaptažodi? Registracija  
   
     
 
Bhakti Yogos pagrindai, abhideja
  
Temos mokomoji medžiaga
  SADHANA BHAKTI - KETURI REGULIUOJANTYS PRINCIPAI

NEVARTOTI MĖSOS, ŽUVIES KIAUŠINIŲ ETC.

„Śrīmad Bhāgavatam“ 1.17.38 sako, kad Maharaja Parikšitas leido gyventi Kali asmenybei tose vietose, kur žaidžiami azartiniai žaidimai, svaiginamasi, vyksta prostitucija ir žudomi gyvuliai. Keturi nuodėmingo gyvenimo ramsčiai: dyutam panam striyah sūna – žaidimai, gėrimas, laisvas seksas, gyvulių žudymas. Jie sukelia pasekmes, kurias mes patirsime ateityje kaip kančią.

Šie keturi nuodėmingo gyvenimo principai tiesiogiai sunaikina keturis religinio gyvenimo stulpus: tapah - asketizmą (sunaikina alkoholis ir svaigalai), śaučam - švarą (neleistini lytiniai santykiai), daya - gailestingumą ir dosnumą (mėsa) ir satyam - teisingumą (azartiniai žaidimai) („Śrīmad Bhāgavatam“ 1.17.24)

Valgydamas mėsą žmogus naikina kitas gyvas būtybes, vartodamas svaigalus, žmogus naikina save.

Dažnai žmonės sako, kad vartoti mėsą reikia, nes ji duoda jėgos. O kaipgi be mėsos gyvensi. Tačiau kadangi mėsa yra labai sunkiai virškinama, reikia gerti alkoholį. Jis padeda virškinimui. Tačiau, kai išgeri, užsinori sekso. Tai juk neišvengiama. Na, o tada, kai sekso poreikis jau patenkintas, norisi atsipalaiduoti, palošti ką nors, pažaisti. Tokie - keturi materialaus gyvenimo poreikiai.

Mėsos valgymas sukelia problemas susijusias su:

1.      aplinkosauga

2.      ekonomika

3.      sveikata

4.      etika

5.      religija

Mėsos gamyba ir vartojimas

Pasaulinė mėsos gamyba vis didėja.

1990 m. buvo pagaminta mėsos 170 mln. tonų

1994 m. - 194 mln. tonų

2008 m. – 280 mln. tonų. Iš šito kiekio 67 mln. tonų yra jautiena, tai yra nužudytos karvės ir jaučiai – gyvūnai, kurie ypatingai brangūs Kṛṣṇai. Indijoje jautienos gamyba taip pat didėja, nepaisant tradicinio įsitikinimo, jog šie gyvūnai šventi.

Ekspertai prognozuoja, kad 2050 metais mėsos gamyba padidės dvigubai ir pasieks 465 mln. tonų per metus.

Nuo 1995 metų mėsos vartojimas besivystančiose šalyse pranoko mėsos vartojimą išsivysčiusiose šalyse. Pasaulyje šiuo metu vienas žmogus vidutiniškai per metus suvartoja 42 kg mėsos. Tačiau išsivysčiusiose šalyse šis skaičius siekia 80 kg vienam žmogui per metus.

Visa tai reiškia, kad kasmet nužudoma vis daugiau gyvulių.

Vien tik amerikiečiai sunaudoja ketvirtadalį pasaulio mėsos produkcijos. Kiekvieną 24 valandas JAV nužudoma 100,000 galvijų. Kiekvienas vidutinis amerikietis per savo gyvenimą suvalgo septynis galvijus, sveriančius virš 400 kg.

Vegetarizmo statistika:

·        1945 m. 100,000 vegetarų

·        1984 m. 2.1 proc. vadina save vegetarais

1991 m Safeway duomenimis:

·        81 proc. nevalgo mėsos dėl moralinių įsitikinimų

·        42 proc. dėl sveikatos

·        32 proc. “nemėgsta mėsos”

·        9 proc. yra vegetarai dėl medicininių priežasčių.

Po BSE ligos panikos norinčių valgyti jautieną nukrito nuo 60 iki 32 proc., jokios jautienos padidėjo nuo 8 iki 23 proc., jokios mėsos - nuo 5 iki 7 proc.

1996 m. balandžio 1 d. Daily Telegraph duomenimis Didžiojoje Britanijoje:

·        7 proc. vegetarų

·        17 proc. sumažino mėsos vartojimą

·        10 proc. nustojo valgyti mėsą

·        31 proc. sumažino įvairius mėsos produktus, tokius kaip burgeriai ir dešrelės.

Ekologija

2006 metų lapkritį Jungtinių Tautų organizacija (JTO) pranešė, kad gyvulininkystės pramonė pagamina daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei visos pasaulio transporto priemonės kartu paėmus.
Pranešime įvardinami faktai:

·        šiuo metu gyvūnų auginimui yra naudojama 30 proc. Žemės sausumos ir 70 proc. dirbamos žemės;

  • ši pramonė yra pagrindinis vandens taršos šaltinis, be to ir didžiausia vandens išteklių naudotoja;
  • gyvulininkystė yra pagrindinė miškingumo mažėjimo priežastis, o tai prisideda prie biologinės įvairovės nykimo pasaulyje.

Šiuo metu didžioji dauguma gyvūnų mėsai auginami koncentracijos stovyklose. Vienai vištai skiriama vietos mažiau nei A4 popieriaus lapas. Taip suspaustos jos nugyvena visą gyvenimą. Karvės ir jaučiai stovi aptvaruose, kuriuose negali apsisukti ir visą laiką savo mėšle. Jų niekas niekada neplauna. Tuomet jų tarpe plinta ligos ir jie tampa epidemijų šaltiniais. Paukščių gripas, kiaulių gripas, Išprotėjusių karvių liga kilo dėl nepriimtinų auginimo sąlygų fermose. Šiuo metu JAV 70 proc. visų antibiotikų atiduodama gyvuliams.

Vienam galvijui reikia vidutiniškai 408 kg žalios masės per mėnesį. Be floros, surišančios dirvožemį, sugeriančios vandenį, perdirbančios mineralus, žemė tampa vis jautresnė vėjo ir vandens erozijai. Be to vienas gyvūnas spaudžia dirvožemį 11 kg į vieną kvadratinį colį jėga. Suspaustas dirvožemis nepraleidžia oro bei vandens, todėl nesugeria lietaus bei polaidžio vandens, tokiu būdu dirva labai greitai eroduoja. Per pastarąjį 50 metų pasaulyje buvo pažeista virš 60 proc. visų laisvų žemdirbystės plotų. Jungtinėse Valstijose vien tik gyvulininkystės poveikis aplinkai Vakaruose buvo didesnis nei visų greitkelių, užtvankų, kasyklų ir elektros jėgainių kartu sudėjus. Jungtinių Tautų duomenimis, 29 proc. pasaulio teritorijos daugiau ar mažiau virtusios dykumomis. Šiuo metu apie 850 mln. žmonių gyvena dykumomis tampančiuose kraštuose. 230 mln. žmonių gyvena tokiose nederlingose teritorijose, jog joms gresia badas ir nepilnavertė mityba.

Gyvulininkystė taip pat atsakinga už gamtinės pusiausvyros pažeidimą, įskaitant rūšių nykimą. Visose didžiosiose gyvulius auginančiose valstybėse laukinės gamtos gyventojai bei miškai yra sunaikinami, atlaisvinant plotus ganykloms, arba patys naminiai gyvuliai nuniokoja gamtą sunaudodami vandenį ir maistą, reikalingą laukiniams gyvūnams. JAV ir Australijoje fermų savininkai paskelbė tikrą karą plėšrūnams bei žolėdžiams gyvūnams, norėdami apsaugoti savo gyvulius. Vien 1990 m. JAV mokesčių mokėtojai sumokėjo už plėšriųjų žvėrių naikinimą 29.4 mln. dolerių. Tai žymiai daugiau, nei šių laukinių plėšrūnų padaryti nuostoliai. Taip pat dešimtys tūkstančių laukinių arklių bei asilėnų, reikalaujant fermeriams, buvo išgaudyta ir uždaryta aptvaruose. Jų išlaikymas taip pat mokesčių mokėtojams kainuoja milijonus dolerių per metus. Afrikoje milijonai laukinių gyvūnų žuvo nuo bado ir troškulio, ganyklų tvoromis užblokavus jų migracijos kelius.

Šiuo metu 11 JAV Vakarinių valstijų 70 proc. visos žemės yra nugriaužiama fermose laikomų galvijų. Tai reiškia, kad 7 akrai iš 10 yra aptverti spygliuota tvora, o anapus jos galvijai arba avys. Aptvarai driekiasi šimtus kilometrų viešose žemėse ir apriboja laukinių gyvūnų migravimą. Kai kurie gyvūnai yra labai jautrūs tokiam apribojimui. Jie negauna priėjimo prie maisto ar vandens, todėl miršta iš bado. Daugybė gyvūnų kasmet žūsta ar yra suluošinami spygliuotų vielų.

Miškų naikinimas

Mėsos gamybai skirti gyvuliai laikomi didelėse fermose, kurios taip pat daro savo poveikį gamtai. Biologas Dr. Hans Mohr 1994 m. sausio “Spektrum der Wissenschaft” teigia, kad viena didžiausių priežasčių dėl miškų nykimo yra didelis azoto, o ypač amonio azoto kiekis atmosferoje arba susidarantis dėl srutų fermose. 85 % viso azoto, patenkančio į aplinką amoniako pavidalu yra iš gyvulininkystės fermų. Nitratai, būdami maitinančia medžiaga augalams tampa kenksmingais, kai vartojami per dideliais kiekiais. Nitratų poveikis miškams buvo pastebėtas po laiko, kai žala jau buvo padaryta. Jau dabar miškų žala Šveicarijoje įvertinta 267 mln. Šveicarijos frankų.

Pasaulio stebėjimų Instituto duomenimis: Nuo 1970 metų ganyklomis buvo paversta daugiau nei 20 mln. ha tropinių miškų. Galvijų ganyklos jau dabar sudaro vieną trečdalį visos planetos žemdirbystės plotų. Tropiniai miškai dažnai vadinami žemės plaučiais.

Centrinės Amerikos ir Amazonės miškai yra kertami tam, kad padidinti ganyklų plotus. Nuo 1960 m. 25 proc. Centrinės Amerikos miškų buvo paversti galvijų ganyklomis. Vien tik Brazilijoje 38 proc visų miškų buvo sunaikinta plečiant ganyklų plotus. Didžioji dalis jautienos nėra sunaudojama pačioje Centrinėje Amerikoj, o yra eksportuojama į JAV ir Europą. Šiandien pasaulio 1.3 mlrd. galvijų mindo augmeniją, sutrypdami ir suardydami dirvožemį.

Vandens eikvojimas

Amonio perteklius ne tik naikina miškus, tačiau taip pat naikina ir vandens telkinių florą, skatindamas dumblių augimą, kurie atima iš vandens deguonį. Gyvulių fabrikai šiomis dienomis veikia neatsižvelgdami į grunto sąlygas, todėl srutos, susidariusios šiuose fabrikuose sukelia rimtą grėsmę gruntiniams vandenims. Kad aprūpinti Šveicarijos gyventojus kiauliena per metus reikia 890,000 tonų pašarų ir per metus susidaro 2.5 mln. m3 skysto mėšlo (1995 m.). Beveik 50 proc. vandens teršimo Europoje priežastis yra gausios gyvulininkystės fermos. Vien JAV gyvulininkystės indėlis į vandens teršimą jau pranoko tą indėlį kurį daro visi miestai ir pramonė kartu. Daugiau kaip pusė viso vandens sunaudojamo JAV visiems tikslams, sudaro vanduo reikalingas gyvulininkystei. Pasauliniu mastu pašarų auginimui sunaudojama 8 proc. geriamo vandens. Gyvulininkystė vartoja ne tik vandenį bet ir kurą. 1 baltyminei kalorijai jautienoje pagaminti reikia sunaudoti 78 kalorijas kuro. Pasaulio naftos resursų, jei kiekvienas žmogus valgytų pastoviai mėsą, užtektų 13 metų. Jei niekas nevalgytų mėsos, naftos užtektų 260 metų. 1973 m. New York Post šokiravo skaitytojus, papasakodamas apie paukštininkystės ūkį JAV, kuris per dieną sunaudodavo vandens, kurio pakaktų 25000 gyventojų miestui aprūpinti.

Gyvulininkystės atliekos sukelia per didelį dirvos rūgštingumą. Olandijos Sveikatos ir Aplinkos apsaugos Institutas teigia, kad nitratai, susidarę iš skysto mėšlo paleisti į orą yra nuodas atmosferai, kuris sukelia taip vadinamus rūgštinius lietus etc. Olandijoje, dujos atsirandančios gyvulininkystės fermose daro šaliai didesnę žalą nei visi automobiliai ir gamyklos.

Europos Klinikinės mitybos Žurnalas (European Journal of Clinical Nutrition ) pažymi, kad vegetarinė ir veganiška dieta gali atlikti svarbų vaidmenį išsaugant aplinkos resursus ir sumažinant badą ir prastą mitybą skurdesnėse šalyse. O labai respektabilaus medicinos žurnalo „The Lancet“ autoriai 2007 metų rugsėjo numeryje rekomendavo industrinio pasaulio žmonėms valgyti 10 proc. mažiau mėsos, kad sumažinti šiltnamio dujų emisiją ir pagerinti žmonių sveikatą: "Beprecedentiškai rimtas iššūkis, kurį metė klimato pokyčiai reikalauja radikalaus atsako... Pasaulio populiacijų, turinčių didesnes pajamas, šiltnamio dujų emisijos iš mėsos valgymo, nusipelno tokio pat dėmesio, kaip emisijos iš automobilių ir aviacijos.“

Šiltnamio efektas.

Iki neseno laiko tik transportas ir pramonė buvo laikomi kaltininkais šiltnamio efekto. Wuppertal’io Klimato Aplinkos ir Energijos Instituto Direktorius Ernst U. v. Weizöcker sako: “Galvijų indėlis šiltnamio efektui yra panašiai toks pat kaip ir automobilių transporto, jei įskaitysime miškų valymą pašarų gamybai. Ir savanų transformacijos į dykumas, kalnuotų sričių erozija, pernelyg didelis vandens poreikis gyvulininkystei, gigantiškas energijos kiekis reikalingas palaikyti riebius galvijus yra tik tolimesnės pasekmės mūsų ėmimo iš gamtos sulig kiekvienu jautienos svaru.”

Grūdais maitinamų gyvulių kompleksai yra reikšmingas faktorius gaminantis trims pagrindinėms dujoms - anglies dioksidui, metanui, azoto oksidui, kurie atsakingi už šiltnamio efektą. Pasaulio miškų deginimas, verčiant plotus ganyklomis, sukuria milijardus tonų CO2. 1987 m. du trečdaliai iš 8.5 mlrd tonų CO2 patekusių į atmosferą, buvo sudeginto kuro atliekos, likęs trečdalis buvo sukurtas deginant miškus bei pievas.

1.3 mlrd. pasaulio galvijų bei kitų naminių gyvūnų virškinimo proceso metu kasmet išleidžia į atmosferą virš 60 mln tonų metano. Metano dujų indėlis į pasaulinį šiltnamio efektą yra virš 18 proc.

2007 m. gyvulininkystės pramonė buvo atsakinga už 18 proc. šiltnamio efekto dujų. Tai yra 37 proc. visų metano dujų, kurios daugiau nei 20 kartų veiksmingesnės nei anglies dvideginis sukeliant šiltnamio efektą. Taip pat gyvulininkystė atsakinga už 65 proc. azoto oksido, kitų šiltnamio efektą keliančių dujų, kurios atsiranda iš mėšlo.

EKONOMIKA

Šiandien milijonams galvijų sušeriami aukščiausios kokybės grūdai, kad Amerikos ir Europos išrankūs vartotojai galėtų gauti “taurios” mėsos. Ir tuo pat metu nuo 40 iki 60 mln žmonių ypač vaikų, kasmet miršta nuo alkio bei su juo susijusių ligų.

Pasaulio mastu badauja 650 mln žmonių. JAV Žemdirbystės mokslo ir technologijos Tarybos duomenimis jei visus grūdus suvalgytų žmonės tiesiai, be gyvulių mėsos, galima būtų pamaitinti 5 kartus daugiau žmonių, nei valgo dabar. Jei vien amerikiečiai atsisakytų mėsos, papildomai galima būtų pamaitinti 1 mlrd. žmonių. Išauginti 1 cnt grūdų StD teigimu 1995 m. kainavo 27 Lt, 1 cnt. daržovių 27.7 Lt, Vaisių - 47.5 Lt. 1 cnt gyvo svorio kiaulienos ūkiams kainavo - 415 Lt, jautienos - 278.2 Lt.

Viena iš priežasčių, kodėl mėsos gamyba nesumažėja yra tai, kad pelną iš to gauna privačios kompanijos, tačiau kainų skirtumą apmoko eilinis pilietis - mokesčių mokėtojas. Tai reiškia, kad realias mėsos kainas subsidijuoja valstybė iš mokesčių mokėtojų kišenės. Worldwatch instituto Vašingtone duomenimis reali mėsos kaina turėtų būti dvigubai ar trigubai didesnė, jei būtų įskaitomas ekologinis poveikis, kuro sąnaudos ir sveikatos išlaidos. Skirtingai nuo kitų ekonomikos šakų, daugelyje šalių mėsos pramonė yra subsidijuojama valstybės, kadangi ji yra visiškai nepelninga. Šveicarijoje 84 proc. subsidijų žemės ūkiui eina gyvulininkystei ir tik 16 proc. augalinio maisto gamybai. 1992 m. Šveicarijos vyriausybė išleido subsidijoms 1,205.9 mln Šveicarijos frankų gyvulininkystei, ir tik 332.1 mln. eina augalininkystei. Nei vienoje rinkos srityje vaizdas nėra toks iškreiptas, kaip žemdirbystėje. Tai reiškia, kad valstybė duoda privačioms kompanijoms, gaminančioms mėsą, daugiau pinigų, nei jos gauna, parduodamos šią mėsą. Visa rytų bloko ekonomika buvo nusmukdyta tokios politikos. Tokia politika vyksta ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu. Nuo 1963 iki 1985 Pasaulio Bankas perpumpavo 1.5 mlrd US dolerių vien tik į Lotynų Amerikos gyvulininkystės biznį. Nepaisant subsidijų, mėsos gamyba lieka beprotišku bizniu fermeriams ir bankams. Neatlaikę vis didėjančių mėsos gamybos tempų JAV tam tikrais laiko tarpais iki 2000 fermerių per savaitę pabaigdavo savo verslą. Vien per 1986 metus 160 JAV bankų bankrutavo pagrindinai dėl negrįžusių žemdirbystės paskolų. (Pastaba: vienas frankas - 3.18 Lt)

Resursų eikvojimas

Žemės plote, kuris reikalingas išauginti ir išmaitinti vieną kg mėsos, galima užauginti 200 kg pomidorų arba 160 kg bulvių per tą patį laiko tarpą. Šveicarijoje 67 proc. žemės ploto yra naudojama auginti pašarus gyvulininkystei arba gyvulininkystės fermoms. Išauginti 1 kg grūdų reikia apie 100 l vandens. Tačiau išauginti 1 kg mėsos reikia 2000 iki 15000 l vandens.

Maisto eikvojimas

Pagaminti 1 kg mėsos reikia nuo 7 iki 16 kg grūdų arba sojos pupelių. Tai lengvai gali būti pavadinta efektyviu maisto eikvojimu. Tokia dirbtinė maisto transformacija į mėsą be kitų dalykų sukelia nuostolį 90 proc. baltymų, 99 proc. angliavandenių ir 100 proc. pluošto. Be viso to tik nedidelė dalis nužudyto gyvulio tinka maistui (tik 35 proc. galvijo svorio, 39 proc. veršienos be kaulų). Nepaisant to Šveicarijoje 57 proc. grūdų sušeriama galvijams (1990). JAV 80 proc. grūdų sušeriama 8 mlrd. nužudymui skirtų gyvulių. Pasauliniu mastu iki 90 proc. sojos pupelių naudojama gyvulių šėrimui. Apie pusė visų pasaulyje pagamintų grūdų sušeriama gyvuliams tam, kad valgyti jų mėsą. Jei amerikiečiai valgytų 10 proc. mažiau mėsos, tai išgelbėtų nuo bado 1 mlrd. žmonių. JAV 56 proc. dirbamos žemės skiriama mėsos gamybai. 1950 m. Vienam Taivanio gyventojui per metus reikėjo 170 kg grūdų. Padidėjus mėsos vartojimui, grūdų poreikis padidėjo iki 390 kg vienam žmogui. Iki 1990 metų mėsos bei kiaušinių vartojimas padidėjo 6 kartus. Taivanis gali patenkinti vis didėjančius grūdų poreikius tik importuodamas, nors grūdų ir išauginama vis daugiau. Dauguma importuotų grūdų sunaudojama pašarams. Panaši situacija Buvusioje Tarybų Sąjungoje. Mėsos vartojimas nuo 1950 metų padidėjo tris kartus, o pašarų poreikis keturis. 1990 m. gyvuliai sunaudojo trigubai daugiau grūdų nei žmonės. Dar 1970 m. Tarybų Sąjunga sugebėjo pati apsirūpinti grūdais, o jau 1990 m. kasmet ji turėjo importuoti 25 mln tonų pašarų. Tai reiškia, kad valstybė turi atitraukti lėšas iš kitų sričių tam, kad žmonės galėtų valgyti mėsą. Skurdesniuose kraštuose kaip buvusi Tarybų Sąjunga tai reiškia, kad nukenčia žmonių socialinės garantijos. Trečiojo pasaulio šalys skursta ir neturi ką valgyti, tačiau tuo pat metu maistas iš jų yra paimamas ir sumaitinamas gyvuliams. Trečdalis viso Afrikos žemės riešutų derliaus (kuris turi tiek pat baltymų, kaip ir mėsa) baigia savo kelionę gyvulininkystės fermose Vakarų Europoje. Vidutinis Europos ar JAV mėsėdis sunaudoja penkis kartus daugiau maisto resursų, nei vidutinis Indijos, Kolumbijos ar Nigerijos gyventojas. Mitybos specialistai sako, kad bado problema pasaulyje sukurta dirbtinai. Netgi dabar maisto yra daugiau, nei pakankamai. Tik jis paskirstomas neteisingai.

SVEIKATA

Pailgėjus maitinimosi grandinei, šeriant augalinį maistą gyvuliams ir po to valgant jų mėsą atsiranda kita problema: pesticidai, sunkieji metalai ir kiti nuodai, esantys pašaruose kaupiasi gyvulio kūne. Tokiu būdu pesticidų kiekis mėsoje yra 14 kartų didesnis nei augaluose. Per paskutinius dešimtmečius mėsos vartojimas padidėjo tiek, kad tokios dietos rezultatai matomi akivaizdžiai: aukštas kraujo spaudimas, širdies ligos, kraujotakos sistemos sutrikimai, reumatizmas, podagra, neurodermatitas ir tam tikros rūšies vėžys. Tai yra civilizacijos ligos, kurių pagrindinė priežastis yra mėsos vartojimas. Argumentas, kad mėsos valgymas yra sveika jau senai buvo paneigtas ir jį palaiko tie keletas mokslininkų ar veikėjų susijusių su mėsos bizniu. Šiais metais pasaulyje dėl neteisingos mitybos turi numirti 20 mln. žmonių.

Vėžys: Moterims, kurios valgo mėsą pastoviai, rizika susirgti krūties vėžiu yra 3.8 kartus didesnė, nei toms, kurios valgo rečiau nei kartą per savaitę arba nevalgo. Valgančioms kiaušinius reguliariai 2.8 karto. Valgančioms kiaušinius moterims palyginus su nevalgančiomis 3 kart didesnė rizika susirgti fataliniu kiaušidžių vėžiu. Vyrams, valgantiems mėsą ir kiaušinius rizika susirgti prostatos vėžiu 3.6 karto didesnė nei nevalgantiems. JAV kiekvieną 45 sek. vienas žmogus miršta nuo širdies smūgio. Rizika vidutiniam JAV gyventojui mirti nuo širdies smūgio - 50 proc. Rizika vidutiniam gyventojui, nevalgančiam mėsos - 15 proc. Rizika vidutiniam gyventojui nevalgančiam mėsos, kiaušinių bei pieno produktų - 4 proc. Vidutinis mėsą valgančio žmogaus cholesterino kiekis kraujyje - 210 ml/dl. Tikimybė mirti nuo širdies smūgio, jei kraujyje yra apie 210 ml/dl cholesterino - daugiau nei 50 proc.

Sutinkamai su duomenimis pateiktais US Surgeon General, 70 proc. mirties atvejų JAV atsitinka dėl neteisingos mitybos, ypač dėl per didelio mėsos bei maisto, turtingo cholesterinu, vartojimo. Daugybė studijų rodo, kad raudonos mėsos vartojimas yra pagrindinė širdies ligų, insulto, bei vėžio priežastis. Amerikos Vėžio Asociacija, Amerikos Širdies Asociacija, Nacionalinė Mokslų Akademija, Amerikos Pediatrų Akademija rekomenduoja sumažinti grynos mėsos bei jos produktų vartojimą ir daugiau vietoje to naudoti daugiau grūdų, šviežių daržovių ir vaisių. Visai nesenai Nacionalinės Mokslų Akademijos Nacionalinių tyrimų Taryba paskelbė duomenis, kad jautiena turi didžiausią kiekį herbicidų, palyginus su bet kokiu kitu maistu. Taip pat mėsos produktai yra antroje vietoje po pomidorų pagal pesticidų kiekį, tokiu būdu sukeldami didžiausią vėžio riziką. Taip pat mėsa yra trečioje vietoje pagal užterštumą insekticidais.

1997 m. JAV Maisto ir vaistų administracija leido mokyklų valgyklose naudoti jogurtą kaip mėsos pakaitalą. Prieš tai tokie leidimai buvo duoti pupelėms, sojos produktams, etc. JAV nacionalinis Vėžio institutas kasmet išleidžia 1 mln dolerių, propaguodama vegetarinę mitybą (McDonalds išleidžia 800 mln USD savo hamburgerių reklamai). JAV vis populiaresni darosi vegetarinio maisto restoranai. Vis daugiau maisto tarnybų siūlo vegetarinį maistą kaip pasirinkimą. JAV vis labiau populiarėja programa vaikams “Five a Day” - penkiskart per dieną valgyti vaisius ir daržoves, kadangi tai padeda išvengti vėžio ir širdies ligų. Ši programa yra sponsoriuojama Vyriausybės.

JAV Dietos patarimų komitetas 1995 m. amerikiečiams siūlė naudoti kaip galima daugiau vaisių daržovių ir grūdų produktų bei sumažinti mėsos produktų vartojimą. Šis komitetas pripažįsta, jog vegetarinė dieta atitinka visus mitybos reikalavimus.

MORALĖ

Daugybė žmonių tampa vegetarais dėl etinių motyvų. Etinis vegetarizmas remiasi principu, kad gyvuliai turi tokius pat jausmus, kaip ir žmogus, todėl jie taip pat jaučia skausmą ir turi teisę gyventi. Masinė mėsos gamyba yra susijusi su tokia daugybe nešvarių dalykų, tokių kaip dirbtinis apvaisinimas, hormoninė stimuliacija, kastravimas, gyvuliniai maisto priedai, fizinė prievarta, ir galų gale nežmoniškos žudynės.

Plutarchas metė iššūkį mėsėdžiams: “Jei jūs teigiate, kad jūs natūraliai sutverti tokiai dietai, tada pirmiausia, patys nužudykite, tai, ką jūs norite valgyti. Tačiau darykite tai, remdamiesi savo jėgomis, neapsiginklavę peiliu, vėzdu ar bet kokiu kirviu.”

Leonardo da Vinči rašė: “Iš tiesų, žmogus yra gyvūnų karalius, nes savo žiaurumu pranoksta juos. Mes gyvename kitų mirties sąskaita. Mes esame gyvūnų kapinynai!” Jis dar pridėjo: “Ateis laikas, kai žmonės į gyvūnų žudymą žiūrės taip kaip į žmogaus nužudymą.”

Mohandas Gandhi 1931 metais kalbėdamas Londono vegetarams sakė: “Aš pastebėjau, kad tie asmenys, kurie tapo vegetarais, nes kentėjo nuo vienos ar kitos ligos, tai yra grynai dėl sveikatos sumetimų, būtent šitie žmonės dažniausiai vėl puola atgal. Aš atradau, kad norint išlikti tvirtu vegetaru: reikia turėti moralinį pagrindą... Aš taip pat pastebėjau, kad sveikata jokiu būdu nėra vegetarų monopolija. Aš mačiau daugybę žmonių, kurie nebuvo šališki jokiai pusei, ir kad ne-vegetarai buvo pajėgūs pademonstruoti, bendrai šnekant, gerą sveikatą. Aš taip pat mačiau, kad kai kurie vegetarai negalėjo išlikti vegetarais, nes maistą padarė savo fetišu... Tačiau mano vegetarizmo priežastis yra ne fizinė, o moralinė. Jei man kas pasakytų, kad aš numirsiu, jei negersiu jautienos buljono ar avienos, net jei tai būtų mediko patarimas, aš geriau numirsiu. Toks yra mano vegetarizmo pagrindas.”

RELIGIJA

Vedose daug kalbama apie visuotinę empatiją. Bhagavad-gytoje (6.32) Krišna sako: “tas yra tobuliausias jogas, kuris remdamasis savąja dvasine patirtimi sugeba matyti visas gyvas būtybes kaip lygias, tiek jų laimėje, tiek kančioje.”

Kitaip sakant, kiekviena gyva būtybė yra dvasinė siela, uždaryta materialiame kūne, kuriame ji kenčia arba patiria savo džiaugsmus. Todėl kiekviena gyva būtybė turi savaiminę vertę ir teisę gyventi, o ne būti skirta kažkam kitam maistu. Todėl daugelis Indijos šventųjų ir politikų (tarp jų ir Mahatma Gandhis) propagavo vegetarizmą kaip ahimsos – neprievartos arba gyvybės etikos elementą. Negalima žudyti gyvūnų tik tam, kad patenkinti liežuvio poreikius. Indijoje iki šiol apie 70 proc. žmonių laikosi vienokios ar kitokios vegetarinės dietos.

Tačiau gamta sutvarkyta taip, kad viena gyva būtybė yra kitos gyvos būtybės maistas. Šrimad Bhagavatam (6.4.9) teigia:

“Gamtos parėdymu vaisiai ir gėlės yra vabzdžių ir paukščių maistas, žolė ir kitos bekojės būtybės yra skirtos maistui keturkojams gyvūnams. Gyvūnai, kurie negali naudotis priekinėmis kojomis kaip rankomis skirti būti maistu tokiems gyvūnams kaip tigrai, kurie turi aštrius nagus. O keturkojai gyvūnai ir grūdai yra maistas žmogiškoms būtybėms.”

Nors šis posmas teigia, kad žmogus gali valgyti mėsą, kiti Vedų tekstai sako, kad žmogus, siekiantis išsivaduoti iš materialaus gyvenimo pančių turiu maitintis tik maistu, kuris prieš tai pasiūlytas Aukščiausiajam. Bhagavad-gytoje (3.13) Krišna sako, kad tie, kurie valgo maistą, paaukotą Dievui, išsivaduoja iš visų nuodėmių, tačiau tie, kurie valgo savo malonumui, minta vien tik nuodėme. Ankstesniais amžiais buvo leidžiama Dievui aukoti gyvulius, nes jiems tai suteikdavo naują, tobulesnį kūną. Tokio paaukoto gyvulio mėsa buvo laikoma šventa ir ją buvo galima (ir netgi privalu) valgyti. Tačiau Kali amžiuje (kuris prasidėjo apie 3100 metų pr.Kr.) gyvulių atnašavimai draudžiami. Todėl mėsos valgymas taip pat tapo nuodėmingu. Be abejonės yra daugybė kitų argumentų (sveikatos, ekonominių, ekologinių, etinių), kurie kalba vegetarizmo naudai, bet ISKCON’o nariai laikosi vegetarizmo todėl, kad Krišnai negalima aukoti mėsos. Reikia pasakyti, kad daugumai ISKCON’o narių tai pats lengviausias ir maloniausias reguliuojamas principas. Netgi žmonės, kurie pasitraukia iš Krišnos sąmonės judėjimo ir pasirenka kitokį kelią, dažniausiai toliau lieka vegetarais.

ISKCON’o nariai yra lakto vegetarai, tai yra jie nevalgo mėsos, žuvies, kiaušinių ir jų produktų, bet mielai naudoja visus pieno produktus.

Manu įstatymai

Manu įstatymai ir daugybė Vedų raštų draudžia valgyti mėsą. Manu Samhitos 5 skyrius aprašo aplinkybes, kuriomis mėsa gali būti valgoma. Žmogus, kuris negali susilaikyti nuo gyvulių valgymo turėtų pagaminti gyvulį iš ghi ar miltų ir jį valgyti. Žudyti gyvulius galima tik atnašavimo tikslais, kadangi tokiu tikslu Pradžapatis juos sukūrė. Manu samhita leido žemesnių kastų žmonėms valgyti tokią mėsą, kuri buvo teisingai paaukota Dievams ir protėviams. Tačiau tas, kuris susilaiko nuo mėsos valgymo sąmoningai yra laikomas aukščiau asketų. Manu Samhita teigia, jog brahmanas, valgantis nepaaukotą mėsą netenka savo kastos, arba tas, kuris aukoja tam, kad suvalgytų, taip pat bus valgomas kitą gyvenimą to paties gyvūno. Tikroji žodžio mamsa (mėsa) prasmė pagal išminčius yra mam sah - mane jis, t.y. dabar aš valgau jį, po to jis suvalgys mane. Manu Samhita teigia, jog tas yra nuodėmingiausias tarp žmonių, kuris negarbindamas Dievų ir protėvių nori padidinti savo kūno mėsą kitų gyvūnų mėsos saskaita.

Tas, kuris leidžia žudyti gyvulį, kuris jį nužudo ir sukapoja, kuris perka ar parduoda mėsą, kuris ją verda ar patiekia ant stalo ir tas, kuris jį valgo, visi jie laikomi gyvulio žudikai.

Manu Samhita leido valgyti žemesnių kastų žmonėms tam tikros rūšies mėsą:

tai dygliakiaulė, raganosis, kiškis, antilopė, ožys, etc. Nors buvo leidžiama valgyti paaukoto gyvulio mėsą, tas, kuris susilaikė nuo jos valgymo duodamas įžadus, sulaukė garbingo atpildo. Tas, kuris atliko ašvamedha yajną kasmet paaukodamas po arklį ir tai darė šimtą metų, bet pats neparagavo šio gyvulio mėsos, jo nuopelnai buvo pripažįstami pusdievių. Tačiau gyvulių atnašavimas Kali yugoje yra uždraustas.

Mahabharata

taip pat teigia, kad niekingas yra tas žmogus, kuris savo mėsą augina kitų gyvūnų mėsos saskaita.

Visnu-smrti (51.71):

nākṛtvā prāṇināṁ hiṁsāṁ māṁsam utpadyate kva cit /

na ca prāṇi-vadhaḥ svargyas tasmān māṁsaṁ vivarjayet //

“Mėsos negalima gauti nesuteikus skausmo gyvuliui, todėl gyvulių žudymas atima galimybę žudikui pakliūti netgi į svarga loką (o ką jau kalbėti apie dvasinį pasaulį). Todėl žmogus turi vengti mėsos.”

Bhagavatam 11.5.14 sako:

ye tv anevaṁ-vido ’santaḥ

stabdhāḥ sad-abhimāninaḥ

paśūn druhyanti viśrabdhāḥ

pretya khādanti te ca tān

Tokie nuodėmingi žmonės, visiškai neišmanantys apie tikruosius religijos principus ir vis dėlto laiko save labai religingais, be jokios užuojautos atlieka prievartą prieš nekaltus gyvūnus, kurie pilnai jais pasitiki. Kitą gyvenimą tokius nuodėmingus žmones valgys tie patys gyvūnai, kuriuos jie nužudė šiame pasaulyje.

Bhagavad Gitoje Krišna išdėsto aukščiausios moralės principus - gailestingumas kiekvienai būtybei. Vaišnavas yra suhridam sarva bhutanam - visų sąlygotų sielų geradaris, draugas. Vieni standartai gali galioti smarta brahmanams - Vedų ritualų pasekėjams, kiti standartai galioja tiems, kurie siekia išsivaduoti ir tarnauti Aukščiausiam Dievo Asmeniui. Viena iš budizmo atsiradimo priežasčių kaip tik ir buvo pasipriešinimas Vedų ritualizmui, kuris buvo panaudotas savanaudiškiems tikslams. Budizmas moko ahimsos – ne prievartos principo. Ši ahimsa taip pat yra būdinga vaišnavams. Ji pasireiškia tuo, kad nedaryti žalos kitoms būtybėms tam, kad patenkinti savo poreikius. Jei kažkas pildydamas Viešpaties valią ir nužudo ką nors, tai nėra žala aukštesne prasme, tačiau tuomet reikia labai gerai žinoti Viešpaties valią. Krišna sako Bhagavad Gitoje, kokios dovanos jam labiausiai patinka: Jis sako, kad jei kas su meile ir pasiaukojimu pasiūlys jam gėlę, vaisių, ar truputį vandens, jis priims šią auką. Jis nieko nekalba apie mėsą. Nors kšatrijui pagal Vedas leidžiama valgyti paaukoto gyvulio mėsos, Krišna, kai veikė kaip kšatrija mėsos nevalgė.

Kitose religijose

taip pat galima rasti nuorodų į vegetarizmą. Senajame Testamente pasakyta kad “Duodu tau kiekvieną augalą, nokinantį sėklą, ir kiekvieną medį, auginantį vaisius, turinčius sėklą. Tai bus tavo maistas.” Taip pat ten pasakyta, jog iki tvano, žmonėms buvo draudžiama valgyti mėsą, o žmonės gyveno iki 1000 metų. Po tvano Dievas leido žmonėms valgyti mėsą, tačiau jų amžiaus trukmė sumažėjo iki 120 metų. Netgi krikščioniški pasninkai parodo, jog valgyti gyvulio mėsą nėra visiškai suderinama su dorybinga veikla. Tai liudija ir pasninkai įvairių krikščioniškų švenčių išvakarėse.

Yra duomenų, verčiančių manyti, jog pirmieji krikščionys mėsos nevalgė. Tik praėjus keliems amžiams, kai krikščionybė įsitvirtino Europoje, buvo atsitraukta nuo griežtų standartų. Šv. Augustinas viename savo laiške teigia, kad dauguma krikščionių abejoja ar galima valgyti mėsą, tačiau, kadangi gyvuliai neturi sielos ir yra sutverti žmogaus maistui, juos galima valgyti. Pats šis klausimas parodo, kad netgi praėjus keliems krikščionybės istorijos šimtmečiams, šis klausimas tebebuvo aktualus, o jo sprendimas buvo daugiau spekuliatyvus ir vartotojiškas. Netgi šiomis dienomis daugybė krikščioniškų grupių, tarp kurių ryškiausi, turbūt, Septintos Dienos Adventistai, yra griežti vegetarai. Nepaisant to, kad jų bažnyčia gyvuoja jau keli šimtmečiai JAV ir kitose šalyse, jokių vaikų apsigimimų bei sveikatos nuostolių tyrimai neparodė.

Žydams taip pat galiojo daugybė apribojimų, norint valgyti mėsą. Galima buvo valgyti tik švarią mėsą. Švari mėsa buvo laikoma tam tikrų gyvulių ir tik išvalyta nuo kraujo. Tokią mėsą buvo sunku pagaminti, todėl žydai buvo daugiau linkę į vegetarinę dietą.

MAISTO AUKOJIMAS

BG 3.13 sako:

yajña-šišṭāšinaḥ santo

mucyante sarva-kilbiṣaiḥ

bhuñjate te tv aghaṁ pāpā

ye pacanty ātma-kāraṇāt

Vaišnavai, Krišnos tarnai ne tik kad nevalgo mėsos, bet taip pat vengia visko, kad nepaaukota Viešpačiui, kadangi bet koks maistas nepaaukotas Viešpačiui, užtraukia vien tik nuodėmę. Žmogus, kuris tik ima iš pusdievių ir neatnašauja aukų prilygsta vagiui. Todėl atsidavusieji pirma pasiūlo maistą Krišnai, o po to valgo prasadą - maisto paaukoto Viešpačiui likučius. Toks maistas ne tik nesukelia jokių blogų pasekmių, bet ir skatina žmogų tobulėti, apvalo jo dvasią. Aukoti Krišnai galima tik vegetarinį maistą.

Griežtąja prasme, vaišnavai atsisako ne tik mėsos, tačiau ir to, kas susiję su mėsa: žuvies, kiaušinių. Taip pat nešvaraus maisto kategorijai priskiriami produktai, kuriuos gamino materialistiškos sąmonės žmonės, kadangi tokie maisto produktai sugeba perduoti mentalinį poveikį tiems, kurie šį maistą valgo. Maisto produktai aistros ir neišmanymo gunoje yra svogūnai, česnakai, grybai. Jie gali būti vertingi sveikatai, tačiau vartojami kaip maistas jie skatina neišmanymą ir aistrą, o tai trukdo tiems, kurie ugdo savyje dorybės guną ir nori dvasiškai tobulėti.

Klausimai:

1.      Kokie yra keturi religijos stulpai ir kokia nuodėminga veikla sunaikina šiuos religijos stulpus?

2.      Kodėl vaišnavai nevalgo mėsos?

3.      Kokias pasekmes neišvengiamai sukelia mėsos valgymas? Paminėkite pavyzdžius.

4.      Jei neturėtumėte ką valgyti, ar valgytumėte mėsą?

5.      Ar pateisinama žmonėms valgyti gyvulių mėsą? O kitiems žvėrims?

6.      Kaip atsakytumėte žmogui, kuris teigia, kad augalai taip pat gyvi, ir juos valgydami vegetarai taip pat žudo?

7.      Kodėl negalima valgyti kiaušinių? O jei jie neapvaisinti?

8.      Kodėl negalima valgyti svogūnų ir česnakų?