ETIKETAS ŠVENTYKLOJE

Elgesys šventykloje

Etiketą šventykloje detaliai aprašė Śrīla Prabhupāda savo „Atsidavimo Nektare“:

1. Reikia priimti girliandas ir gėles, kurios buvo pasiūlytos Dievybėms ir dvasiniam mokytojui ir uždėti jas ant savo kūno.

2. Reikia mokytis šokti prieš Dievybes.

3. Reikia išmokti nusilenkti iš karto, pamačius Dievybes ar dvasinį mokytoją.

4. Kai Dievybės išeina pasivaikščioti lauke, bhaktai pamatę turi tuoj pat prisijungti prie procesijos.

5. Reikia apeiti šventyklos pastatą bent tris kartus.

6. Reikia garbinti Dievybę šventykloje pagal reguliuojančius principus, (siūlyti Joms arati ir maistą, puošti Dievybes ir t.t.).

7. Reikia atlikti asmeninę tarnystę Dievybėms.

8. Reikia dainuoti, kartoti mantrą, sakyti maldas, cituoti žymias maldas ir atlikti sankirtaną.

9. Reikia paragauti maha-prasadą (maistą, kuris buvo pasiūlytas Dievybėms).

10. Reikia gerti caranamrtą (vandenį, kuriuo buvo išmaudytos Dievybės).

11. Reikia uostyti gėles ir smilkalus, kurie buvo pasiūlyti Dievybėms.

12. Reikia liesti lotosines Dievybių pėdas.

13. Reikia žvelgti į Dievybes su dideliu atsidavimu.

14. Reikia reguliariai klausytis apie Viešpatį ir Jo žaidimus iš Bhagavad-gitos, Šrimad Bhagavatam, Sri Caitanya-caritamrtos ir panašių knygų.

15. Reikia melsti Dievybes Jų malonės.

16. Reikia atsiminti ir medituoti į Dievybes.

17. Reikia atlikti tarnystę, imtis rizikos ir dėti visas pastangas Krišnos labui.

18. Reikia viską siūlyti Viešpačiui.

19. Reikia laistyti tulasi medelį.

20. Reikia bendrauti su bhaktais, kurie yra labiau pažengę.

21. Negalima įeiti į šventyklą su batais.

22. Negalima įeiti į šventyklą nenusiplovus rankų ir pėdų po valgio.

23. Negalima lenktis tik viena ranka liečiantis žemės.

24. Negalima eiti ratu priešais Dievybes.

25. Negalima ištiesti kojų į Dievybes.

26. Negalima sėdėti priešais Dievybes apsikabinus kelius, kulkšnis ar alkūnes.

27. Negalima gulėti priešais Dievybes.

28. Negalima valgyti prarado priešais Dievybes.

29. Negalima meluoti priešais Dievybes.

30. Negalima garsiai kalbėti priešais Dievybes.

31. Negalima kalbėtis su kitais priešais Dievybes.

32. Negalima verkti ar staugti priešais Dievybes.

33. Negalima ginčytis, kariauti, ar bartis su kuo nors priešais Dievybes.

34. Negalima priešais Dievybes būti su vilnone skara ar kailiniais.

35. Negalima liaupsinti kažko priešais Dievybes.

36. Negalima sėdėti atsukus nugarą į Dievybes.

37. Negalima lenktis dvasiniam mokytojui tyliai, kitaip tariant, lenkdamasis mokinys turi garsiai sakyti maldas dvasiniam mokytojui.

38. Mokytojo akivaizdoje mokinys turi pašlovinti savo dvasinį mokytoją.

39. Dvasinio mokytojo akivaizdoje mokinys neturėtų girti savęs.

40. Negalima Dievybių akivaizdoje šaipytis iš pusdievių.

( „Atsidavimo nektaro“ šeštas ir aštuntas skyriai

 

Medituoti į Dievybes

1. Nusilenkęs Dievybėms žmogus turi su dideliu atsidavimu gauti daršaną ir prašyti Jų malonės.

2. Nedera į Dievybes pradėti žiūrėti iš karto nuo veido. Tinkamas būdas kaip gauti daršaną, aprašytas Śrīmad-Bhāgavatam:

„Meditacijos procesas turi prasidėti nuo Viešpaties lotosinių pėdų ir judėti link Jo besišypsančio veido. Meditacija turi būti sutelkta į lotosines pėdas, po to į kulkšnis, tuomet blauzdas ir tokių būdu vis aukščiau ir aukščiau. Kuo labiau protas susitelkia į skirtingas kūno dalis viena po kitos, tuo labiau apsivalo intelektas.“

(Šrimad-Bhagavatam 2.2.13)

3. Daršanas turi prasidėti, kai mes žiūrime į Dievybes iš kairės pusės ir judėti nuo Dievybės prie Dievybės į dešinę pusę.

Kirtano etiketas

„Dėl tavo klausimo apie šokį, šokis turi būti entuziastingas, pakėlus į viršų rankas, kaip Panča-tattva. Tu taip pat gali šokti entuziastingai iškėlęs rankas. Visi Viešpaties Caitanyos palydovai šokdavo iškėlę į viršų rankas. Jei kažkas šoka ekstazėje, tai gerai, bet geriau yra šokti iškeltomis rankomis.“

(Šrila Prabhupados laiškas Kirtananandai (10/11/74))

1. Kirtana reiškia šlovinti Šri Hari dainavimu. (Kai dainuoja tik vienas bhaktas, tai yra bhajanas).

2. Šlovink Šri Kṛṣṇą, o ne save.

3. Dainuok su nuoširdžiu atsidavimu, Śrī Krišnos ir Jo bhaktų malonumui.

4. Dainuojant grupėje, vienas arba keli asmenys turi dainuoti, o visi kiti pritarti.

5. Instrumentai, kurie turi būti naudojami kirtane (Šrilos Prabhupādos nurodymu) yra karatalai, mṛdanga, ir barškalai. Jis nepritarė harmonijos naudojimo kirtanui, bet sutiko, kad ji būtų naudojama bhadžanams. Instrumentai, ypatingai metalinės lėkštės (džadžos) neturi atitraukti dėmesio nuo Švento Vardo ar kelti skausmą ausims. Instrumentai turi sekti paskui kirtano vedantįjį.

6. Naudoti reikia paprastas melodijas ir geriausia dienos metui tinkamą melodiją (ragą).

 

7. Negalvok, kad esi geriausias dainininkas (-ė) ir todėl tu turi vesti kirtaną. Vaišnavai iš prigimties kuklūs. Jie natūraliai nori sekti, o ne vesti. Tačiau, jei jų kiti vaišnavai prašo vesti kirtaną, jie turėtų su džiaugsmu patarnauti.

Patarnauti ir pagerbti prasadam

„Man labai patinka ši idėja. Mūsų giedojimas yra vaistai, o mūsų prasadas yra dieta, gydant nuo materializmo ligos.“Šrila Prabhupados laiškas Dayanandai (10/3/68)

Kaip pagerbti prasadą

„Kai bhaktas dalina prasadam, maisto, pasiūlyto Aukščiausiam Dievo Asmeniui, likučius, tam, kad palaikytume mūsų atsidavimo tarnystės dvasią, turime paimti šį prasadam kaip Viešpaties malonę, gautą iš tyrų bhaktų.“ (Pamokymų nektaras, 4 tekstas, komentaras)

1. Valgyti reikia vien prasadam.

2. Idealiu atveju valgyti reikia maistą, kuris

a) pagamintas bhaktų

b) bhaktų pasiūlytas Viešpačiui

c) bhaktų patiektas

3. Atsimink, kad Krišna prasadam nesiskiria nuo Krišnos. Kad atsimintumėte tai, prieš valgydami pakartokite ‚‘śarira avidya jal‘ maldą (žr. priedą).

4. Valgant ir geriant naudoti tik dešinę ranką.

5. Medituokite į tai, kaip Krišna ragavo šiuos patiekalus. (Taip pat galima medituoti į Kṛṣṇos malonę, jog jis davė mums prasado, ir į Šri Čaitanjos Mahaprabhu prasado žaidimus.

6. Valgydami nešnekučiuokite (išskyrus apie Krišnos ir Jo prasado šlovę).

7. Neišmeskite prasado. Niekada nelieskite prasado savo pėda.

8. Plaukite rankas, pėdas ir burną prieš ir po valgymo. Bent jau nuplaukite rankas. Vakarų šalyse gali būti sunku nusiplauti pėdas. Bet Indijoje reikia plauti ir rankas ir pėdas prieš ir po prasado.

9. Išgerkite stiklinę vandens valandą prieš valgį. Pavalgius, kurį laiką negerkite. Jei reikia kažką gerti, tai gerkite tik kažką karšto ar šilto.

 

Kaip dalinti prasadą

„Mes niekada neturime švaistyti Krišnos prasado. Geriausia yra gaminti tik tiek, kiek reikia ir duoti kiekvienam žmogui tiek, kiek jis nori. Tai yra Vedinė sistema, žmonės sėdi eilėmis, už lėkščių, o dalintojai eina eilėmis ir įdeda kiekvieno patiekalo į kiekvieną lėkštę po labai nedaug. Jei žmogus nepaprieštarauja, jam nieko neduodama. Tuomet, jei kažkas nori daugiau, dalintojai nuolatos vaikšto eilėmis ir duoda daugiau, jei kažkas paprašo. Tokiu būdu niekas nešvaistoma ir visi yra patenkinti.“

Šrila Prabhupados laiškas Kirtirajai das

1. Visus reikia pakviesti atsisėsti, o prasadą turi dalinti kvalifikuoti bhaktai.

2. Tie, kurie dalina, turi būti labai švarūs, ramūs ir patenkinti. Jei būtina, jie turi pavalgyti prieš dalindami. Dalindami, jie turi stengtis nekalbėti.

3. Dalinti reikia tinkamą kiekį, kad niekas nebūtų išmesta.

4. Šeimos žmonės turi aptarnauti svečius. Vyresniuosius, senesnius ir vaikus reikia aptarnauti pirmiausia.

5. Prieš tai, kai visi susėda, ant kiekvienos lėkštės padėkite citrinos ir druskos. Galima jiems pasiūlyti taip pat žalią čili.

6. Pirmiausia reikia dalinti gėrimus.

7. Prasadą reikia dalinti tokia tvarka:

Pirmiausiai dalinami kartūs patiekalai, kaip sukta ar kartusis melionas;

Tada špinatai ir kiti sutraukiantys dalykai.

Kepti patiekalai ir dahlas;

Įvairios daržovės su prieskoniais;

Rūgštūs dalykai;

Saldūs patiekalai;

Ryžiai ir čapačiai yra pagrindinis maistas ir jau turi būti lėkštėje.

8. Vaikščiokite aplink pakartodami, kol visi bus patenkinti. Nebūkite šykštūs - nelaikykite užkišę nieko vien todėl, kad vėliau norėsite. Prasadas yra skirtas dalinimui.

9. Nelieskite valgymo lėkštės dalinimo įrankiais. Palietus lėkštę įrankis užteršiamas. Jei įrankis susiteršė, jį reikia nuplauti.

10. Nesilieskite pirštais prie patiekalų, net ir gėrimų. Druskos niekada negalima dalinti ranka, reikia naudoti šaukštą.

11. Niekada nelieskite prasado savo pėdomis ir neženkite per jį.

 

12. Prasadą dalinkite iš dalinimui skirtų kibirų.

13. nevilkite kibirų grindimis ir nedarykite triukšmo, trankydami indus ar kibiro rankenėles. Dalinkite tyliai.

14. Kai visi pabaigė pagerbti prasadą, tuoj pat išplaukite tą vietą.

Istorija apie tai, kaip Šrila Prabhupada apsilankė (su keliais savo mokiniais) Puri Maharadžo ašrame Višakhapatnam (iš Šrilos Prabhupados lilamritos):

Prabhupados dievo brolis Ananda labai norėjo pagaminti ir patarnauti ne tik Šrilai Prabhupadai, bet ir visiems jo mokiniams. Ananda buvo vyresnis, vis dėlto jis užėmė tokią padėtį, visuomet nuolankiai patarnaudamas kitiems. Nors jis labai mažai kalbėjo angliškai, Prabhupados mokiniai galėjo pajusti meilę, kurią Ananda ir Šrila Prabhupada jautė vienas kitam. Anandos bendravimas su Šrila Prabhupados mokiniais ypatingai pasireiškė tuo, kaip jis gamino ir dalindavo prasadam.

Kiekvieną rytą visi susirinkdavo verandoje prie Šrilos Prabhupados kambario, vyrai sėdėdavo vienoje pusėje, moterys kitoje. Ananda greitai prabėgdavo pro tarpą viduryje, padalindamas prasadą, o Šrila Prabhupada sėdėjo viename gale, mediniame krėsle, pirštais sukdamas savo japos karolius ir žiūrėjo, kaip bhaktai valgo prasadą. Šrila Prabhupada duodavo pinigų ašramui ir Ananda reguliariai gamindavo gausias vaišes: pjaustytas bulves fri su smulkintais prieskoniais, ryžius, jogurtą, dalą, trijų rūšių sabdži, kepinius, čatni, malpuras, radželi, sandešą, khirą – viskas, ką jis gamindavo buvo nektariška ir nuostabu.

Šrila Prabhupada sėdėdavo dviejų eilių sandūroje ir ragindavo juos valgyti prasadą: „Duokite jam daugiau!“ Prabhupada visuomet girdavo Anandos gaminimą, šypsodavosi su malonumu, matydamas, kaip jo mokiniai valgo prasadą. Bhaktai pabaigdavo valgyti, priversti suvalgyti tiek, kiek įmanoma, ir Šriila Prabhupada sakydavo garsiai prema-dhvani maldas. Tuomet visi bhaktai garsiai šaukdavo atsakydami: „Džaja!“

Po tokių vaišių Prabhupada sukviesdavo bhaktus į savo kambarį ir pastebėdavo: „Pažiūrėkite, kaip jis gamina. Jis gamina viską, jis dalina viską, ir nevalgo tol, kol visi nebus patenkinti. Štai kur vaišnavas, štai kaip jis turi elgtis. Jis yra labiau patenkintas tarnaudamas, nei mėgaudamasis pats.“

Štai dar kelios taisyklės tiesiogiai susijusios su vaiṣṇavišku etiketu. Gali prisiminti kai kurias taisykles, išdėstytas ankstesniuose skyriuose:

·        Reikia visuomet rodyti pagarbą vyresniesiems, tokiems kaip guru, Viešpats ir Jo atsidavusieji, Taip pat turime gerbti vyresniuosius giminaičius, savo tėvus.

·        Stenkis nieko neįskaudinti. Vietoj to visuomet stenkis daryti kitiems gerą.

·        Niekuomet neminėk kitų bloguoju.

·        Negalima keliauti vienišam.

·        Negražu čiaudėti arba žiovauti neprisidengus burnos ranka.

·        Negražu juoktis garsiai.

·        Negražu garsiai išleisti orą.

·        Visuomet venki krematoriumų, naktinių pasivaikščiojimų sode ar su nepadoriomis moterimis (vyrais).

·        Nevalia ieškoti prieglobsčio pas puolusias asmenybes.

·        Nemiegok per ilgai ir nebūdrauk ilgiau nei reikia.

·        Neskaityk neautoritetingų “šventraščių”.

·        Nesityčiok iš žmonių, kurie yra kvaili, bepročiai, nelaimingi, bjaurūs, luoši ar puolę.

·        Negalima spjauti į vandenį.

·        Negalima miegoti altoriaus salėje dienos metu ar tarp įvairių tarnybų.