PANCA TATTVA MAHĀ MANTRA

Panca - penki, tattva - tiesos. Panca tattva - Absoliuti tiesa penkiais aspektais.

Śrī Panca tattva pranama

pañca-tattvātmakaṁ kṛṣṇaṁ

bhakta-rūpa-svarūpakam

bhaktāvatāraṁ bhaktākhyaṁ

namāmi bhakta-śaktikam

„Aš siūlau savo pagarbius nusilenkimus Aukščiausiam Viešpačiui Kṛṣṇai, kuris nesiskiria nuo savo savybių kaip atsidavęs, atsidavusio ekspansija, atsidavimo manifestacija, tyras atsidavęs ir atsidavimo energija.“

Panca tattvos padėtis	Caitanyos žaidimuose	Kṛṣṇos žaidimuose
Atsidavęs (bhakta-rūpa)	Śrī Caitanya Mahāprabhu	Kṛṣṇa
Atsidavusio ekspansija (svarūpaka)	Nityānanda Prabhu	Balarāma
Atsidavimo manifestacija (bhaktāvatāra)	Advaita Ačarja	Maha Viṣṇu
Tyras atsidavęs (bhaktākhya)	Śrīvasa Thakura	Narada Muni
Atsidavimo energija (bhakta-śaktika)	Gadādhara Paṇḍita	Śrīmati Rādhārāṇī

Viešpats Śrī Kṛṣṇa Caitanya

Viešpats yra vienas pats, tačiau tam, kad galėtų pasimėgauti pats savimi, Jis išskleidžia save į daugybę ekspansijų. Lygiai taip pat kaip Radha ir Kṛṣṇa yra viena būtybė, bet jie pasidalina visiems laikams į dvi, kad galėtų mėgautis aukščiausia rasa - santuokinės meilės skoniu. Lygiai taip pat Viešpats Kṛṣṇa nužengė į šį pasaulį kaip Śrī Caitanya Mahāprabhu savo panca tattvos aspekte. Kartu su juo nužengė Jo atsidavusieji. Viešpats nužengia dėl dviejų rūšių priežasčių: išorinių ir vidinių.

Išorinės Viešpaties Caitanyos nužengimo priežastys:

·        Įvesti juga dharmą - viešą Šventų Vardų kartojimą - sankirtaną, kad parodytų žmonėms, kaip padaryti savo gyvenimą tobulą, ar jis būtų dorybingas ar nedoras. Šiuo atžvilgiu visi panca tattvos nariai prisidėjo prie Viešpaties Caitanyos sankirtana lilos ir padarė ją gražesne.

·        Savo pavyzdžiu pamokyti kaip atsiduoti Kṛṣṇai. Jis slėpė savo tikrąją prigimtį, ir kai kas nors sakydavo, kad Jis yra pats Kṛṣṇa, Caitanya Mahāprabhu užsikimšdavo ausis. Jis atėjo kaip atsidavęs, kad pamokytų kitus, kaip reikia pasiekti meilę Dievui.

·        Naikinti ateistų ir mayavadžių demonišką mąstyseną. Ankstesnės avatāros sunaikindavo demonus fiziškai tam, kad palengvintų Žemės naštą. Šįkart Viešpats nenaikino demonų fiziškai, bet pavertė juos bhaktais.

·        Atsiliepti į galingą ir nuoširdų savo atsidavusiojo Advaitos Ačaryos šauksmą.

Vidinės priežastys:

Viešpats Kṛṣṇa norėjo patirti Rādhārāṇī nuotaiką, kai ši su meile tarnauja Jam. Todėl Śrī Caitanya pasirodė kaip Radha ir Kṛṣṇa viename asmenyje. Todėl juosvą Kṛṣṇos spalvą padengė auksinė Rādhārāṇī spalva. Todėl Śrī Caitanya vadinamas Gaura Hari - Auksinis Viešpats. Gaurāṅga - turintis auksines kūno dalis, Gaurasundara - auksinio grožio, Gauračandra - auksinis mėnulis.

Jis yra Sačidevi sūnus, todėl jo vardas Sačinandana. Mahāprabhu reiškia didysis šeimininkas.

Kadangi jis norėjo patirti Rādhārāṇī jausmus, jis įgijo atsidavusio Kṛṣṇai pavidalą - bhakta rūpa.

Nityānanda Prabhu

Tai pats Viešpats Balarāma - pirmoji Kṛṣṇos ekspansija ir Kṛṣṇos brolis, pasirodantis, kaip atsidavusiojo ekspansija. Viešpats Balarāma, būdamas pirmąja Kṛṣṇos ekspansija, yra pirminis jo tarnas - bhakta svarūpa.

„Caitanya Caritāmṛta“ sako, kad Viešpats Balarāma niekuomet negalėjo jaustis visiškai patenkintas savo tarnyste, nes Jis be to yra dar ir Aukščiausias Dievo Asmuo. Ir tik tuomet, kai Caitanya Mahāprabhu nužengė kaip atsidavęs, Viešpats Balarāma lengviau atsiduso: dabar jis galės užmiršti, kad yra Pats Dievas, ir galės visiškai pasijusti tarnu - bhaktu. Bhakta svarūpa reiškia būtent tai. Arba bhakta svarūpa reiškia atsidavusiojo prigimtį. Dvasinis mokytojas, guru, yra labiausiai atsidavęs Kṛṣṇai, o Viešpats Nityānanda yra pirminis dvasinis mokytojas – ādi guru. Mūsų dabartiniai dvasiniai mokytojai, kaip Viešpaties atstovai, atstovauja Viešpatį Nityānandą - tą kuris amžinai kupinas palaimos.

Nityānanda Prabhu suteikia mums jėgą (bala) atlikti atsidavimo tarnystę. Be Jo malonės neįmanoma pažengti dvasiniame kelyje. Todėl mes visuomet kartojame Nitai Gaura - kreipdamiesi į du transcendentinius brolius Caitanyą Mahāprabhu ir Nityānandą Prabhu.

Advaita Ācārya

Advaita Ācārya yra atsidavusiojo inkarnacija – bhakta avatāra. “Advaita” reiškia nedualus. Jis nesiskiria nuo Viešpaties, nes yra pats Mahā Viṣṇu. Ir Jo mokymas nesiskiria nuo Jo darbų. Jis yra Ācārya, kadangi moko savo pavyzdžiu. Būdamas Nityānandos ekspansija, jis visuomet jaučiasi esąs Viešpaties Caitanyos tarnas. Jis nuolat dainuoja šokdamas: Aš Viešpaties Caitanyos tarnas, aš Viešpaties Caitanyos tarnas, aš Viešpaties Caitanyos tarnas, aš Jo tarnų tarnas.” Advaita Ācārya pakvietė Viešpatį nužengti į šį materialų pavidalą, garbindamas Śalagrama śīlos Dievybę Gangos vandeniu ir Tulasi lapeliais.

Gadādhara Paṇḍita

Atsidavusiojo energija arba atsidavimo energija - bhakta šakti. Jis yra Śrīmati Rādhārāṇī, įsikūnijusi Caitanyos Mahāprabhu žaidimuose. Jis yra Śrī Caitanyos Mahāprabhu tarnas ir draugas nuo pat vaikystės laikų iki Mahāprabhu paliko šį pasaulį.

Śrīvasa Thakura

Śuddha bhakta - tyras atsidavęs, Nārada Munio įsikūnijimas Śrī Caitanyos Mahāprabhu žaidimuose. Jo namai buvo Gaudīya Vaiṣṇavų centrinė būstinė iš kurios prasidėjo saṅkīrtanos judėjimas. Šiuose namuose kasdien rinkdavosi patys artimiausi Viešpačiui vaiṣṇavai ir ten darydavo kīrtanus.

Panca tattva mahā mantroje žodis ādi reiškia kitus didžius Viešpaties Caitanyos bhaktus, o gaura bhakta vṛṇda nurodo į čia susirinkusius Viešpaties Caitanyos bhaktus.

Iš visos panca tattvos:

Viešpats Caitanya priklauso Viṣṇu tattvos, tai yra Dievo kategorijai;

Viešpats Nityananda priklauso Viṣṇu tattvos kategorijai;

Śrīla Advaita Ačarya priklauso Viṣṇu tattvos kategorijai;

Gadādhara Paṇḍitas priklauso śakti tattvos, tai yra energijos kategorijai;

Śrīvas Thakur priklauso jīva tattvos, tai yra gyvų būtybių kategorijai;

Tradicinis vaizdavimas

Paveikslėliuose panca tattva tradiciškai vaizduojama tokia seka:

Śrī Caitanya Mahāprabhu stovi centre,
Viešpats Nityānanda į kairę nuo jo (žiūrint iš mūsų pusės),
Śrī Advaita Ačarya stovi į kairę nuo Viešpaties Nityanandos,
Gadādhara Panḍitas stovi į dešinę nuo Viešpaties Caitanyos,
Śrīvasa Ṭhākura stovi į dešinę nuo Gadādhara Paṇḍito.

Kodėl reikia kartoti panca tattva maha mantrą?

Jei žmogus vėl ir vėl kartoja Harė Kṛṣṇa Mahā mantrą, ir jo akyse nepasirodo ašaros, reiškia jis dar nepasiekė tyros meilės Dievui lygio, o tai reiškia, kad jis kartoja Šventą Vardą su įžeidimais. Tačiau jei žmogus netgi be didelio tikėjimo kartoja Śrī Caitanyos ir Śrī Nityānandos vardus, jis labai greitai atsikrato įžeidimų ir, kartodamas Harė Kṛṣṇa mahā-mantrą, gali pajusti ekstazę.

Kartodamas Harė Kṛṣṇa mantros žodžius, žmogus gali įžeisti Šventą vardą, todėl nepasieks trokštamo rezultato. Jei žmogus daro nuodėmes ir kartoja Harė Kṛṣṇa mantrą, jis taip ir nepasieks meilės tarnystės pakopos. Tačiau įžeidimai neegzistuoja kartojant Caitanyos ir Nityānandos vardą, todėl žmogus gali greitai tobulėti ir atsikratyti Švento Vardo įžeidimų pasekmių. Todėl dvasiniame gyvenime pirmiau reikia kreiptis į Guru-Gaurāṅgą - tai yra Caitanya ir Nityānandą, o tik po to garbinti Rādhą ir Kṛṣṇą. Todėl prieš kartodami Harė Kṛṣṇa mahā-mantrą, mes visada kartojame Panca tattva mahā mantrą:

(jaya) śrī-kṛṣṇa-caitanya prabhu nityānanda

śrī-advaita gadādhara śrīvāsādi-gaura-bhakta-vṛnda

Ši mantra laikoma netgi galingesne, nei Harė Kṛṣṇa mahā-mantra, nes ji nepriima įžeidimų. Kodėl gi tuomet Gaudīya vaiṣṇavai kartoja Harė Kṛṣṇa mahā-mantrą, o ne panca tattva mahā-mantrą? Taip yra todėl, kad Śrī Caitanya Mahāprabhu pats norėjo, jog mes kartotume Harė Kṛṣṇa mahā-mantrą.

KLAUSIMAI:

1. Kodėl reikia kartoti Panca tattva maha mantrą?

2.      Papasakokite apie kiekvieną iš Panca Tattvos asmenybių. Nurodykite, kas stovi kurioje vietoje.

3.      Nurodykite kokius aspektus atitinka kiekviena iš Panca tattvos asmenybių.