ŚRĪMATĪ TULASĪ DEVĪ

Tulasī yra visos atsidavimo tarnybos veiklos esmė. Jos lapai, žiedai, žievė, šakos, kamienas ir jos šešėlis yra visiškai dvasiniai. Tas kuris užsitepa žemės nuo Tulasī medelio šaknų ant savo kūno ir garbina Dievybę, gauna rezultatą tarsi būtų garbinęs kas dieną 100 dienų.

Tas kuris prisiartina prie namo ar sodo, kur auga Tulasī medelis jis išsivaduoja nuo visų nuodėmingų reakcijų, įskaitant ir brahmano nužudymą.

Viešpats Kṛṣṇa laimingai gyvena namuose ar mieste ar miške, kur yra Tulasī devi.

Viešpats Kṛṣṇa ir pusdieviai gyvena tuose namuose, kur yra žemė nuo Tulasī medelio.

Tas, kuris garbina Viešpatį Kṛṣṇą Tulasī lapeliais, išvaduoja savo protėvius nuo gimimų ir mirčių karalystės.

Tas, kuris įdeda į savo burną ar ant savo galvos uždeda Tulasī, pasiūlytų Kṛṣṇai lapelį, pasiekia Viešpaties Kṛṣṇos buveinę.

Kali-yugoje, tas, kuris garbina, atsimena, prižiūri ir atlieka kīrtaną prieš Tulasī medelį, sudegina visas nuodėmingos veiklos pasekmes ir greitai pasiekia Viešpaties Kṛṣṇos buveinę.

Tas, kuris atsimena Tulasī šlovę ir pasakoja apie ją kitiems, niekuomet iš naujo nebegims.

Śrīmati Tulasī devī yra artimiausia Viešpaties Kṛṣṇos tarnaitė. Iš visų dalykų, kurie yra siūlomi Viešpačiui, Tulasī lapelis Jam yra pats brangiausias. Todėl pats tobuliausias pasiūlymas ar arati Viešpačiui gali būti atlikta paprasčiausiai pasiūlius jam tyro vandens ir Tulasī lapelį.

Tulasī lapeliai siūlomi Viešpaties pėdoms arba dedami ant maisto, kuris siūlomas Viešpačiui.

Liesti Tulasī galima tik esant švariam. „Vāyu purāṇa“ sako, kad tas, kuris nenusimaudęs paliečia Tulasī medelį, yra įžeidėjas, ir visa jo veikla tampa beverte.

Tulasī reikalinga, kad mūsų garbinimą padarytų sėkmingu. Mes prašome Tulasī, kad leistų mums geriau tarnauti Kṛṣṇai.

Tulasī gali būti siūloma tik Hari, Kṛṣṇai. Jei kas nors siūlo Tulasī kitai asmenybei, jo nuodėmė prilygsta brahmano nužudymui. Garbinant Rādha Kṛṣṇos Dievybes, Tulasī nesiūloma netgi Rādhārāṇī, kadangi ji yra Viešpaties energija, o ne pats Viešpats. Kiekvieną rytą nukritę Tulasī lapeliai yra surenkami ir yra siūlomi Dievybėms, dedant ant bhogos (siūlomo maisto) ar ant Dievybių pėdų.

Tulasī brangesnė Viešpačiui nei Lakṣmi. Ji atliko tokias dideles askezes, kad gautų Nārāyaṇą sau į vyrus, kad pats Viešpats pakluso jos norui.

Garbindamas Tulasī, arba siūlydamas Tulasī Viešpačiui žmogus labai greitai sunaikina savo nuodėmes, susikaupusias per šimtus tūkstančių gyvenimų. Todėl labai svarbu yra eiti aplink Tulasī ir laistyti Tulasī. Šventyklose, kur stovi Tulasī medeliai, kiekvieną rytą vyksta Tulasī ārati, kurios metu garbinamas Tulasī medelis ir atsidavusieji dainuoja Śrī Tulasī kīrtaną. Po ārati visi atsidavusieji eina ratu aplink Tulasī medelį ir laisto medelį vandeniu iš tam skirto šaukštelio. Eiti aplink Tulasī palei laikrodžio rodyklę labai svarbu, nes tai sunaikina mūsų nuodėmių, kurias mes atlikome anksčiau, pasekmes.

Pujos metu garbinant Tulasī naudojami:

smilkalai - dupa,

lempelė - dipa,

gėlė - puśpa

Tulasī turi aštuonis vardus:

Vṛndā Devī: Ji turi tūkstančių tūkstančius sakhī (lydinčių tarnaičių).

Vṛndāvanī: Ji niekuomet nepalieka Vṛndāvano.

Viśvapūjitā: Visas pasaulis garbina ją.

Viśvapāvanī: Ji sudvasina visą pasaulį.

Puṣpasāra: Ji visų gėlių esencija.

Nandinī: Ji suteikia laimę visiems.

Tulasī Devī: Jos pavidalas neprilygstamas.

Kṛṣṇa-jīvanī: Ji yra Viešpaties Kṛṣṇos gyvenimas ir siela.

Tulasī pasirodė Kārtikos mėnesio pilnaties dieną, todėl ši diena yra jos garbinimo diena.

Śrī Tulasī-kīrtana

namo namaḥ Tulasī kṛṣṇa-preyasi namo namaḥ

rādhā-kṛṣṇa-sevā pābo ei abilāṣī

ye tomāra śaraṇa loy, tara vāñchā pūrṇa hoy

kṛpā kori’ koro tāre vṛndāvana-vāsi

mora ei abhilāṣa, vilāsa kuñje dio vāsa

nayana heribo sadā yugala-rūpa-rāśi

ei nivedana dhara, sakhīra anugata koro

sevā-adhikāra diye koro nīja dāsī

dīna kṛṣṇa-dāse koy, ei yena mora hoy

śrī-rādhā-govinda-preme sadā yena bhāsi

(1) O Tulasī, Kṛṣṇos numylėtine, aš lenkiuosi tau vėl ir vėl. Aš trokštu tarnauti Śrī Śrī Rādhā-Kṛṣṇai.

(2) Kas atranda tavo prieglobstį, jo troškimai išsipildo. Suteikdama savo malonę jam, tu padarai jį Vṛndāvano gyventoju.

(3) Aš trokštu, kad tu man taip pat leistum gyventi malonumą teikiančiose Śrī Vṛndāvana dhāmos giraitėse. Tokiu būdu mano žvilgsnis visuomet galėtų stebėti nuostabius Rādhos ir Kṛṣṇos žaidimus.

(4) Aš prašau tavęs padaryti mane Vrajos piemenaičių pasekėja. Prašau, suteik man atsidavimo tarnystės privilegiją, padarydama mane savo pačios tarnaite.

(5) Šis labiausiai puolęs ir žemiausias Kṛṣṇos tarnas meldžia: “ar galiu aš visuomet plaukti meilės Śrī Rādhāi ir Kṛṣṇai bangose.”

Śrī Tulasī Pranama

(oṁ) vṛndāyai Tulasī-devyai priyāyai keśavasya ca

viṣṇu-bhakti-prade devī satyavatyai namo namaḥ

Aš siūlau savo pagarbius nusilenkimus Vṛndai, Śrīmati Tulasī Devi, kuri yra labai brangi Viešpačiui Keśavai. O deive, tu suteiki atsidavimo tarnystę Viešpačiui Kṛṣṇai ir žinai aukščiausią tiesą.

Śrīmati Tulasī devī istorija

(Adaptuota pagal Bhakti Caru Svamio straipsnį)

Tulasī devī buvo piemenaitė Golokoje - dvasiniame pasaulyje. Ji buvo artima Śrīmati Rādhārāṇī, amžinos Kṛṣṇos sutuoktinės, draugė. Kartą Rādhārāṇī pastebėjo, kad Tulasī be jos leidimo žaidžia su Kṛṣṇa. Rādhārāṇī labai supyko ir prakeikė Tulasī devī gimti materialiame pasaulyje, Žemės planetoje žmogumi.

Gali kilti klausimas apie dvasinę Śrīmati Rādhārāṇī padėtį, galvojant, kad joje pasireiškė materialus pavydas. Tačiau istorijos eigoje, mes pastebėsime, kad iš tiesų anapus visų įvykių buvo Kṛṣṇos planas, kaip materialaus pasaulio gyventojams bei žemės žmonėms suteikti gėrį.

Išgirdusi prakeikimą, Tulasī devī taip išsigando, jog priėmė prieglobstį pas Viešpatį Kṛṣṇą. Kṛṣṇa nuramino ją sakydamas: “Nesijaudink. Paimk šį žmogaus kūną ir atlik askezes, taip tu vėl Mane įgysi.”

Kṛṣṇos troškimu Tulasī gimė šioje žemės planetoje kaip karaliaus Dharmarājo ir jo žmonos Madhavatī duktė. Kadangi niekas negalėjo jai prilygti savo grožiu bei savybėmis, ją pavadino Tulasī - “neprilygstamoji”. Tulasī išėjo į mišką atlikti rūsčių askezių. Viešpats Brahmā buvo patenkintas jos askezėmis ir pasiūlė jai bet kokį palaiminimą.

Tulasī papasakojo Viešpačiui Brahmai apie tai, kad ji buvo piemenaitė Vṛndāvane ir kad Śrīmati Rādhārāṇī ją prakeikė tapti žmogumi. Ji taip pat papasakojo jam, kad kai ji priėmė prieglobstį pas Viešpatį Kṛṣṇą, jis užtikrino ją, kad atlikdama askezes ji galės gauti sau į vyrus patį Viešpatį Nārāyaṇą - asmeninį Kṛṣṇos pasireiškimą.

Tulasī tarė Brahmai: “Jei mano askezės suteikė tau malonumo, prašau, palaimink mane, kad aš galėčiau gauti sau į vyrus Nārāyaṇą”.

Viešpats Brahmā tarė: “Piemenukas, kurį vadina Sudama, yra dalinė Kṛṣṇos ekspansija. Jį taip pat prakeikė Rādhārāṇī, todėl jis gimė kaip demonas Śaṅkhāsura. Kadangi Golokoje jis tave traukė, dabar Śaṅkhāsura tu gali priimti sau už vyrą. Vėliau tu gausi Narajanos palaiminimą ir išsivaduosi. Tu tapsi pačia didingiausia iš visų gėlių ir būsi pati brangiausia Viešpačiui Nārāyaṇai. Tu tyra aukščiausiame laipsnyje ir todėl tu išvaduosi visą pasaulį. Nei vienas Viešpaties garbinimas be tavęs nebus laikomas išbaigtu.

Tada Viešpats Brahma davė jai Rādhā mantrą, susidedančią iš 16 skiemenų ir palaimino, kad ji bus tokia pat sėkminga kaip ir Śrīmati Rādhārāṇī. Po to Tulasī ištekėjo už demono Śaṅkhāsuros.

Śaṅkhāsura užkariavo rojines planetas ir išmetė iš dangaus pusdievius. Jis turėjo palaiminimą, kad tol, kol jo žmona bus ištikima jam, niekas negalės jo užmušti.

Pusdieviai prisiartino prie Viešpaties Brahmos ir paprašė jo patarimo, kaip jiems nugalėti Śaṅkhāsurą. Viešpats Brahmā nukeliavo pas Viešpatį Śivą, o Viešpats Śivą nukeliavo patarimo pas Viešpatį Viṣṇu į Vaikuṇṭhą.

Viešpats Viṣṇu užtikrino pusdievius, taręs: “Nesibaiminkite, aš išpildysiu Tulasī troškimą įgyti Mane. Todėl aš įgausiu Śaṅkhāsuros pavidalą. Kada Tulasī taps neištikima savo vyrui, tada jūs galėsite jį užmušti.”

Viešpats Nārāyaṇa įgavo Śaṅkhāsuros pavidalą ir tokiu būdu išpildė Tulasī devī svajonę. Tuoj pat pusdieviai užmušė demoną Śaṅkhāsurą. Kai Tulasī devī išgirdo, kad jos vyras buvo nužudytas, ji suprato, kad kažkas kitas atėjo pas ją jos vyro pavidalu ir suartėjo su ja.

Suvokusi, kad greičiausiai tai buvo Viešpats Nārāyaṇa, ji prakeikė Jį tapti akmeniu. Tačiau Viešpats Nārāyaṇa palaimino ją: “Tu gali palikti šitą kūną ir tapti man tokia pat brangi kaip Lakšmi.” Nārāyaṇos pavidale Viešpaties sutuoktinė yra Lakṣmi. “Tegul tavo kūnas taps Gandhāki upe, o tavo plaukai taps Tulasī medeliais.”

Štai kodėl Viešpats Nārāyaṇa gyvena Gandhaki upėje akmens pavidalu kaip Śālagrāma śilos inkarnacija. Tokiu būdu Viešpats Nārāyaṇa amžinai susijęs su Tulasī devī kaip su Gandhaki upe ir kaip su pačiu švenčiausiu medeliu Tulasī.

Demonas Śaṅkhāsura (kuris iš tiesų buvo piemenukas Sudama) tapo kriaukle Śaṅkha. Śaṅkha visuomet švari ir visuomet yra Viešpaties Nārāyaṇos rankoje.

Be Tulasī, Viešpaties Nārāyaṇos garbinimas negali būti užbaigiamas.

KLAUSIMAI

1. Kodėl bhaktai garbina Tulasī devi?

2. Kaip reikia atlikti arati Tulasī devi?

3. Pacituokite Tulasī pranama mantrą sanskritu ir vertimą.

4. Papasakokite Śrīmati Tulasī devī apsireiškimo istoriją.

	ŠRIMATI TULASI DEVI ŚRĪMATĪ TULASĪ DEVĪ Tulasī yra visos atsidavimo tarnybos veiklos esmė. Jos lapai, žiedai, žievė, šakos, kamienas ir jos šešėlis yra visiškai dvasiniai. Tas kuris užsitepa žemės nuo Tulasī medelio šaknų ant savo kūno ir garbina Dievybę, gauna rezultatą tarsi būtų garbinęs kas dieną 100 dienų. Tas kuris prisiartina prie namo ar sodo, kur auga Tulasī medelis jis išsivaduoja nuo visų nuodėmingų reakcijų, įskaitant ir brahmano nužudymą. Viešpats Kṛṣṇa laimingai gyvena namuose ar mieste ar miške, kur yra Tulasī devi. Viešpats Kṛṣṇa ir pusdieviai gyvena tuose namuose, kur yra žemė nuo Tulasī medelio. Tas, kuris garbina Viešpatį Kṛṣṇą Tulasī lapeliais, išvaduoja savo protėvius nuo gimimų ir mirčių karalystės. Tas, kuris įdeda į savo burną ar ant savo galvos uždeda Tulasī, pasiūlytų Kṛṣṇai lapelį, pasiekia Viešpaties Kṛṣṇos buveinę. Kali-yugoje, tas, kuris garbina, atsimena, prižiūri ir atlieka kīrtaną prieš Tulasī medelį, sudegina visas nuodėmingos veiklos pasekmes ir greitai pasiekia Viešpaties Kṛṣṇos buveinę. Tas, kuris atsimena Tulasī šlovę ir pasakoja apie ją kitiems, niekuomet iš naujo nebegims. Śrīmati Tulasī devī yra artimiausia Viešpaties Kṛṣṇos tarnaitė. Iš visų dalykų, kurie yra siūlomi Viešpačiui, Tulasī lapelis Jam yra pats brangiausias. Todėl pats tobuliausias pasiūlymas ar arati Viešpačiui gali būti atlikta paprasčiausiai pasiūlius jam tyro vandens ir Tulasī lapelį. Tulasī lapeliai siūlomi Viešpaties pėdoms arba dedami ant maisto, kuris siūlomas Viešpačiui. Liesti Tulasī galima tik esant švariam. „Vāyu purāṇa“ sako, kad tas, kuris nenusimaudęs paliečia Tulasī medelį, yra įžeidėjas, ir visa jo veikla tampa beverte. Tulasī reikalinga, kad mūsų garbinimą padarytų sėkmingu. Mes prašome Tulasī, kad leistų mums geriau tarnauti Kṛṣṇai. Tulasī gali būti siūloma tik Hari, Kṛṣṇai. Jei kas nors siūlo Tulasī kitai asmenybei, jo nuodėmė prilygsta brahmano nužudymui. Garbinant Rādha Kṛṣṇos Dievybes, Tulasī nesiūloma netgi Rādhārāṇī, kadangi ji yra Viešpaties energija, o ne pats Viešpats. Kiekvieną rytą nukritę Tulasī lapeliai yra surenkami ir yra siūlomi Dievybėms, dedant ant bhogos (siūlomo maisto) ar ant Dievybių pėdų. Tulasī brangesnė Viešpačiui nei Lakṣmi. Ji atliko tokias dideles askezes, kad gautų Nārāyaṇą sau į vyrus, kad pats Viešpats pakluso jos norui. Garbindamas Tulasī, arba siūlydamas Tulasī Viešpačiui žmogus labai greitai sunaikina savo nuodėmes, susikaupusias per šimtus tūkstančių gyvenimų. Todėl labai svarbu yra eiti aplink Tulasī ir laistyti Tulasī. Šventyklose, kur stovi Tulasī medeliai, kiekvieną rytą vyksta Tulasī ārati, kurios metu garbinamas Tulasī medelis ir atsidavusieji dainuoja Śrī Tulasī kīrtaną. Po ārati visi atsidavusieji eina ratu aplink Tulasī medelį ir laisto medelį vandeniu iš tam skirto šaukštelio. Eiti aplink Tulasī palei laikrodžio rodyklę labai svarbu, nes tai sunaikina mūsų nuodėmių, kurias mes atlikome anksčiau, pasekmes. Pujos metu garbinant Tulasī naudojami: smilkalai - dupa, lempelė - dipa, gėlė - puśpa Tulasī turi aštuonis vardus: Vṛndā Devī: Ji turi tūkstančių tūkstančius sakhī (lydinčių tarnaičių). Vṛndāvanī: Ji niekuomet nepalieka Vṛndāvano. Viśvapūjitā: Visas pasaulis garbina ją. Viśvapāvanī: Ji sudvasina visą pasaulį. Puṣpasāra: Ji visų gėlių esencija. Nandinī: Ji suteikia laimę visiems. Tulasī Devī: Jos pavidalas neprilygstamas. Kṛṣṇa-jīvanī: Ji yra Viešpaties Kṛṣṇos gyvenimas ir siela. Tulasī pasirodė Kārtikos mėnesio pilnaties dieną, todėl ši diena yra jos garbinimo diena. Śrī Tulasī-kīrtana namo namaḥ Tulasī kṛṣṇa-preyasi namo namaḥ rādhā-kṛṣṇa-sevā pābo ei abilāṣī ye tomāra śaraṇa loy, tara vāñchā pūrṇa hoy kṛpā kori’ koro tāre vṛndāvana-vāsi mora ei abhilāṣa, vilāsa kuñje dio vāsa nayana heribo sadā yugala-rūpa-rāśi ei nivedana dhara, sakhīra anugata koro sevā-adhikāra diye koro nīja dāsī dīna kṛṣṇa-dāse koy, ei yena mora hoy śrī-rādhā-govinda-preme sadā yena bhāsi (1) O Tulasī, Kṛṣṇos numylėtine, aš lenkiuosi tau vėl ir vėl. Aš trokštu tarnauti Śrī Śrī Rādhā-Kṛṣṇai. (2) Kas atranda tavo prieglobstį, jo troškimai išsipildo. Suteikdama savo malonę jam, tu padarai jį Vṛndāvano gyventoju. (3) Aš trokštu, kad tu man taip pat leistum gyventi malonumą teikiančiose Śrī Vṛndāvana dhāmos giraitėse. Tokiu būdu mano žvilgsnis visuomet galėtų stebėti nuostabius Rādhos ir Kṛṣṇos žaidimus. (4) Aš prašau tavęs padaryti mane Vrajos piemenaičių pasekėja. Prašau, suteik man atsidavimo tarnystės privilegiją, padarydama mane savo pačios tarnaite. (5) Šis labiausiai puolęs ir žemiausias Kṛṣṇos tarnas meldžia: “ar galiu aš visuomet plaukti meilės Śrī Rādhāi ir Kṛṣṇai bangose.” Śrī Tulasī Pranama (oṁ) vṛndāyai Tulasī-devyai priyāyai keśavasya ca viṣṇu-bhakti-prade devī satyavatyai namo namaḥ Aš siūlau savo pagarbius nusilenkimus Vṛndai, Śrīmati Tulasī Devi, kuri yra labai brangi Viešpačiui Keśavai. O deive, tu suteiki atsidavimo tarnystę Viešpačiui Kṛṣṇai ir žinai aukščiausią tiesą. Śrīmati Tulasī devī istorija (Adaptuota pagal Bhakti Caru Svamio straipsnį) Tulasī devī buvo piemenaitė Golokoje - dvasiniame pasaulyje. Ji buvo artima Śrīmati Rādhārāṇī, amžinos Kṛṣṇos sutuoktinės, draugė. Kartą Rādhārāṇī pastebėjo, kad Tulasī be jos leidimo žaidžia su Kṛṣṇa. Rādhārāṇī labai supyko ir prakeikė Tulasī devī gimti materialiame pasaulyje, Žemės planetoje žmogumi. Gali kilti klausimas apie dvasinę Śrīmati Rādhārāṇī padėtį, galvojant, kad joje pasireiškė materialus pavydas. Tačiau istorijos eigoje, mes pastebėsime, kad iš tiesų anapus visų įvykių buvo Kṛṣṇos planas, kaip materialaus pasaulio gyventojams bei žemės žmonėms suteikti gėrį. Išgirdusi prakeikimą, Tulasī devī taip išsigando, jog priėmė prieglobstį pas Viešpatį Kṛṣṇą. Kṛṣṇa nuramino ją sakydamas: “Nesijaudink. Paimk šį žmogaus kūną ir atlik askezes, taip tu vėl Mane įgysi.” Kṛṣṇos troškimu Tulasī gimė šioje žemės planetoje kaip karaliaus Dharmarājo ir jo žmonos Madhavatī duktė. Kadangi niekas negalėjo jai prilygti savo grožiu bei savybėmis, ją pavadino Tulasī - “neprilygstamoji”. Tulasī išėjo į mišką atlikti rūsčių askezių. Viešpats Brahmā buvo patenkintas jos askezėmis ir pasiūlė jai bet kokį palaiminimą. Tulasī papasakojo Viešpačiui Brahmai apie tai, kad ji buvo piemenaitė Vṛndāvane ir kad Śrīmati Rādhārāṇī ją prakeikė tapti žmogumi. Ji taip pat papasakojo jam, kad kai ji priėmė prieglobstį pas Viešpatį Kṛṣṇą, jis užtikrino ją, kad atlikdama askezes ji galės gauti sau į vyrus patį Viešpatį Nārāyaṇą - asmeninį Kṛṣṇos pasireiškimą. Tulasī tarė Brahmai: “Jei mano askezės suteikė tau malonumo, prašau, palaimink mane, kad aš galėčiau gauti sau į vyrus Nārāyaṇą”. Viešpats Brahmā tarė: “Piemenukas, kurį vadina Sudama, yra dalinė Kṛṣṇos ekspansija. Jį taip pat prakeikė Rādhārāṇī, todėl jis gimė kaip demonas Śaṅkhāsura. Kadangi Golokoje jis tave traukė, dabar Śaṅkhāsura tu gali priimti sau už vyrą. Vėliau tu gausi Narajanos palaiminimą ir išsivaduosi. Tu tapsi pačia didingiausia iš visų gėlių ir būsi pati brangiausia Viešpačiui Nārāyaṇai. Tu tyra aukščiausiame laipsnyje ir todėl tu išvaduosi visą pasaulį. Nei vienas Viešpaties garbinimas be tavęs nebus laikomas išbaigtu. Tada Viešpats Brahma davė jai Rādhā mantrą, susidedančią iš 16 skiemenų ir palaimino, kad ji bus tokia pat sėkminga kaip ir Śrīmati Rādhārāṇī. Po to Tulasī ištekėjo už demono Śaṅkhāsuros. Śaṅkhāsura užkariavo rojines planetas ir išmetė iš dangaus pusdievius. Jis turėjo palaiminimą, kad tol, kol jo žmona bus ištikima jam, niekas negalės jo užmušti. Pusdieviai prisiartino prie Viešpaties Brahmos ir paprašė jo patarimo, kaip jiems nugalėti Śaṅkhāsurą. Viešpats Brahmā nukeliavo pas Viešpatį Śivą, o Viešpats Śivą nukeliavo patarimo pas Viešpatį Viṣṇu į Vaikuṇṭhą. Viešpats Viṣṇu užtikrino pusdievius, taręs: “Nesibaiminkite, aš išpildysiu Tulasī troškimą įgyti Mane. Todėl aš įgausiu Śaṅkhāsuros pavidalą. Kada Tulasī taps neištikima savo vyrui, tada jūs galėsite jį užmušti.” Viešpats Nārāyaṇa įgavo Śaṅkhāsuros pavidalą ir tokiu būdu išpildė Tulasī devī svajonę. Tuoj pat pusdieviai užmušė demoną Śaṅkhāsurą. Kai Tulasī devī išgirdo, kad jos vyras buvo nužudytas, ji suprato, kad kažkas kitas atėjo pas ją jos vyro pavidalu ir suartėjo su ja. Suvokusi, kad greičiausiai tai buvo Viešpats Nārāyaṇa, ji prakeikė Jį tapti akmeniu. Tačiau Viešpats Nārāyaṇa palaimino ją: “Tu gali palikti šitą kūną ir tapti man tokia pat brangi kaip Lakšmi.” Nārāyaṇos pavidale Viešpaties sutuoktinė yra Lakṣmi. “Tegul tavo kūnas taps Gandhāki upe, o tavo plaukai taps Tulasī medeliais.” Štai kodėl Viešpats Nārāyaṇa gyvena Gandhaki upėje akmens pavidalu kaip Śālagrāma śilos inkarnacija. Tokiu būdu Viešpats Nārāyaṇa amžinai susijęs su Tulasī devī kaip su Gandhaki upe ir kaip su pačiu švenčiausiu medeliu Tulasī. Demonas Śaṅkhāsura (kuris iš tiesų buvo piemenukas Sudama) tapo kriaukle Śaṅkha. Śaṅkha visuomet švari ir visuomet yra Viešpaties Nārāyaṇos rankoje. Be Tulasī, Viešpaties Nārāyaṇos garbinimas negali būti užbaigiamas. KLAUSIMAI 1. Kodėl bhaktai garbina Tulasī devi? 2. Kaip reikia atlikti arati Tulasī devi? 3. Pacituokite Tulasī pranama mantrą sanskritu ir vertimą. 4. Papasakokite Śrīmati Tulasī devī apsireiškimo istoriją.


	Bhakti Yogos pagrindai, abhideja