SANKIRTANOS JUDĖJIMAS NUO ČAITANJOS MAHAPRABHU IKI
ŠRILOS PRABHUPADOS.
Sankirtanos judėjimas prasidėjo,
kai Šri Čaitannja Mahaprabhu sugrįžo iš Gayos,
gavęs savo dvasinio mokytojo Išvara Purio iniciaciją.
Grįžęs namo jis nežinojo nieko tik Šventą
Vardą. Šrivasos Thakuros namuose jie pradėjo uždarus
kirtanus, į kuriuos neleido nieko išskyrus pačius artimuosius
Nimajaus pasekėjus. Po kurio laiko, garsas apie kirtanus pasklido po
visą Navadvipą. Ateistai ir pavyduoliai piktžodžiavo, o
vaišnavai apgailestavo, jog patys negali dalyvauti šiuose sankirtanos
žaidimuose. Palaipsniui, per savo palydovus Haridasa Thakurą ir
Nityananda prabhu, Čaitanja paskleidė sankirtaną visoje
Navadvipoje. Atsidavusieji darė kirtanus savo namuose. Tokiu būdu
Viešpats Nityananda yra Namahatta ačarja.
Kai Viešpats Čaitanja
priėmė sanyasą, per 6 metus jis padarė dvi dideles
keliones: viena į Vrindavaną, o kita po Pietų Indiją. Kur
jis beeidavo, visur žmonės tapdavo vaišnavais vien tik regėdami
jį ir jo klausydamiesi. Tada jie patys pradėdavo kartoti ir
šokti. Kai jie grįždavo namo, žmonės, pamatę
juos, pradėdavo kartoti ir šokti patys ir taip ši sankirtana
sklido tarsi lavina po visą Pietų Indiją.
Kai Viešpats apsigyveno
Džagannatha Puryje, jis tęsė savo sankirtana lila,
pasiųsdamas 1512 m. Nityanandą Prabhu pamokslauti į
Bengaliją. Jis liepė jam vesti ir propaguoti būnant grihasta.
Viešpats Nityananda paėmė dvi žmonas - Džahnavi ir
Vasuddhą, ir parodė, kaip galima būti šeimos žmogumi
ir būti pilnoje Krišnos Sąmonėje. Jis paskleidė Nama Hattas
po visą Bengaliją ir įkvėpdavo visus vaišnavus daryti
programas savo namuose ir kviesti į jas svečius.
Kitus savo atsidavusius Rūpą ir
Sanataną Viešpats pasiuntė į Vrindavaną. Ten prie
jų vėliau prisijungė ir kiti gosvamiai. Jų didžiausias
indėlis buvo vaišnava šastros, kurių pagalba sklido
Krišnos Sąmonės filosofija ir praktika. Taip pat jie
atstatė Vrindavaną, kuri buvo praktiškai iki galo sugriauta.
Kai Čaitanja ruošėsi palikti
šį pasaulį, jis susirūpino, kas skleis sankirtaną
toliau, kai jis, Nityananda prabhu ir Advaita Ačarya išeis.
Todėl jis nusprendė įsikūnyti dar kartą, kaip
Šrinivasa Ačarja, kuris buvo Gaura premos įsikūnijimas,
Narottama dasa Thakura, kuris buvo Nityananada premos įsikūnijimas ir
Šyamananda Panditas - Advaita premos įsikūnijimas.
Išėjus Viešpačiui,
vaišnavizmo centru tapo Vrindavanas. Čia gyveno šeši
gosvamiai Rūpa ir Sanatana, Dživa, Gopala Bhatta, Raghunatha Bhatta
ir Raghunatha Dasa Gosvamiai, kurie rašė labai daug knygų ir
nustatė Krišnos sąmonės praktikos taisykles visiems
vaišnavams, Bhūgarbha gosvamis, Lokanatha gosvamis, Krišnadasa
Kaviradža Gosvamis. Po to, kai Rūpa ir Sanatana Gosvamiai paliko
pasaulį, Dživa Gosvamis tapo šikša guru daugumai
vaišnavų, tarp jų ir Šrinivasai, Narottamai ir
Šyamanandai.
Bengalijoje vaišnavizmo atspara tapo
Džahnava mata, Nityanandos žmona. Tuo metu Šrinivasa, Narottama
ir Šyamananda buvo pasiųsti į Bengaliją, kur jie
turėjo nugabenti gosvamių raštus, tačiau pakeliui jie buvo
pavogti. Po kurio laiko Šrinivasa atrado visus raštus ir karalius
vagis su žmona tapo Šrinivasos mokiniais. Jie liepė savo
pavaldiniams padauginti visas knygas ir jas platinti. Taip prasidėjo
knygų platinimas.
Narottama buvo nukreiptas į Kethuri,
kur jis plačiai paskleidė Krišnos Sąmonę,
Šyamananda pasuko į Orisą, kur kartu su Rasika Murari
padarė visą Orisą vaišnavais. Rasika Murari, sakoma,
pastoviai buvo tokioje ekstazėje, kad atversdavo į
vaišnavizmą net tigrus ir išprotėjusius dramblius.
Narottama dasa Thakura taip pat buvo
palaimintas, kaip kirtana ačarja, Jis pradėjo naujos rūšies
ritmingus ir tuo pat melodingus kirtanus. Taip pat jis pradėjo Gaura
Purnimos festivalius.
Po trijų kartų (paramparoje)
atėjo Šrila Višvanatha Čakravarti Thakura, kuris
parašė daugybę nuostabių knygų, ir kurio komentarus
Bhagavad Gitai naudojo Bhaktivinoda Thakura, bei Šrila Prabhupada.
Jo mokinys buvo Šri Baladeva
Vidyabhūšana, kuris įtvirtino gaudija vaišnavizmo
filosofiją užrašęs komentarus Vedanta Sūtrai “Govinda
bhašya”. 1726 m. prieš visuotinį vaišnavų susirinkimą
jis apgynė Gaudijos vaišnavizmą, kaip autoritetingą
mokymą, ir nuo to laiko, Gaudijos Vaišnavai pripažinti, kaip
Vedantos mokykla.
Po to, tradicija daugiau perėjo į
bhadžanų sritį, kada dauguma vaišnavų tapdavo
babadži ir pamokslavimas vyko vietiniu mastu. Tada sekantis ryškus
ačarja buvo Bhaktivinoda Thakura, kuris atgaivino vaišnavizmą
Indijoje ir pradėjo propaguoti jį Vakaruose, siųsdamas
straipsnius ir knygas anglų kalba į Anglijos ir JAV bibliotekas. Jis
padarė Indijoje Nama Hattų revoliuciją. Jo sūnus -
Bhaktisiddhanta Sarasvati, stulbinančiai pademonstravo, kaip reikia
taikyti yukta vairagjos principą - viską, net šiuolaikinius
modernius pasiekimus panaudoti tarnystei Krišnai. Bhaktisidhanta Sarasvati
naudojo moderniausius technikos pasiekimus: automobilius, elektrą,
lėktuvus, tam, kad patrauktų žmones į Krišnos
sąmonės judėjimą. Jo įtaka Indijoje buvo labai
didelė ir jam pavyko įveikti visas klaidingas filosofijas ir
paskleisti tokiu būdu vaišnavizmo idėjas.
Trumpa chronologija (iš Vaišnava
digdaršani)
1434 m. gimė Advaita Ačarya.
1441 m. gimė Sači Mata - Nimayaus
motina.
1449 m. gimė Haridasa Thakura.
1473 m. gimė Nityananda Prabhu. Jo
tėvas Radhi brahmanas vardu Hado Ojha arba Šri Mukunda, o motina -
Padmavati devi. Gimė Ekačakroje - sename kaime, Radhadešo provincijoje.
1482 m. Gimė Sanatana Gosvamis.
1485 m. Nityananda Pprabhu paliko namus. Jis
išėjo su asketu, kuris apsilankė jo namuose.
1485 m. gimė Šrila Rūpa
Gosvamis ir Lokanatha Gosvamis.
1486 m. gimė Šri Čaitanja
Mahaprabhu.
1496 m. gimė Krišnadasa Kaviradža
Gosvami - Čaitanja Čaritamritos autorius. 1496 m. gimė
Višnupriya devi - Čaitanjos Mahaprabhu žmona, kuri
išėjus Čaitanjai Mahaprabhu kartu Džahnava Mata tapo
vaišnavų lyderiais. 1498 m. gimė Raghunatha dasa Gosvamis.
1500 m. Bašah Šikander Lodi sugriauna
Mathurą.
1503 m. gimė Gopala Bhatta Gosvami.
1505 m. gimė Raghunatha Bhatta Gosvamis
bei Haridasa Thakura 1507 m. gimė Vrindavana dasa Thakura - Čaitanja
Bhagavatos autorius.
1509 m. gimė Džahnava Thakurani -
Nityanandos prabhu žmona.
1514 m. Gauridasos namuose instaliuotos
pirmosios Gaura-Nitai Dievybės.
1516 m. Sanatana persikelia į
Vrindavaną.
1517 m. gimė Dživa Gosvamis.
1518 m. Sanatanai keliaujant į
Nilačalą, jis susirgo rimta odos liga ir norėjo atsisakyti savo
gyvybės, tačiau Čaitanya Mahaprabhu uždraudė jam tai
daryti. Tuo pat metu jis laikė Sanataną prie savęs metus ir
padarė jį galingu vaišnavu. Tada jis pasiuntė Sanataną
į Vrindavaną atrasti Krišnos žaidimų vietos.
1518 m. gimė Šrinivasa Ačarja.
1521 m. Nityananda Prabhu vedė Džahnava
devi
1525 m. pasaulį paliko Namačarya
Haridasa Thakura.
1531 m. gimė Narottama Thakura.
1531 m. Gopala Bhatta Gosvamis atvyko į
Vrindavaną po tėvų mirties.
1533 m. Mahaprabhu paliko pasaulį.
Paskutinius 18 m. jis niekuomet nepaliko
Nilačalos, gyvendamas nedidelėje Gambhiros šventykloje, kur su
savo artimiausiais palydovais: Svarūpa Damodara, Ramananda Rayumi,
Šikhi Mahiti ir Malati, mėgavosi krišna premos nektaru. Kai jis
paliko pasaulį, įeidamas į Tota Gopinathos šventyklą,
Svarūpa Damodara nukrito be samonės ir niekada daugiau nebeatsibudo.
1534 m. pasaulį paliko Ramananda Rayus bei Gadadhara Panditas.
1541 m. Nityanandos prabhu Avyabhava
(išėjimas)
Vaišnavų judėjimui Bengalijoje
vadovauja Višnupriya ir Jahnava.
1547 m. Dživa gosvamis priima sanyasą
ir išvyksta į Vrindavaną.
1557 m. pasaulį palieka Advaita
Ačarya.
1564 m. Pasaulį paliko Sanatana Gosvamis.
1574 m. Šrinivasa, Narottama ir
Šyamananda vyksta į Bengaliją su knygomis.
1575 m. parašyta knyga “Čaitanya
bhagavata”
1578 m. pasaulį paliko Gopala Bhatta
Gosvamis.
1582 m. Krsnadasa Kaviraja baigė
Čaitanya Čaritamritą.
1583 m. Gaura Purnimos festivalis Kethuryje.
Kirtano, kurį vedė Narottama, metu pasirodė pats Šri
Čaitanja ir Nitjananda.
1586 m. Raghunatha dasa Gosvami paliko
pasaulį.
1588 m. pasaulį paliko Lokanatha Gosvamis
ir Krišnadasa Kaviraja Gosvamis.
1589 m. pasaulį paliko Vrindavana dasa
Thakura.
1610 m. Šrinivasa Ačarya paliko
pasaulį.
1611 m. Narottama dasa Thakura paliko
pasaulį.
1630 m. Šyamananda Pandita paliko
pasaulį.
1646 m. Gimė Višvanatha
Čakravarti Thakura.
1718 m. Baladeva Vidyabhūšana
parašė “Govinda Bhašyą”.
1747 m. Gaurangos gimimo vieta Majapure
nugrimzdo į Gangos upę.
1755 m. pasaulį paliko Višvanatha
Čakravarti Thakura.
1792 m. atrasta Čaitanyos Mahaprabhu
gimimo vieta. Ten pastatyta šventykla su Radhavallabha Dievybėmis
vėliau nugrimzdo į Gangos upę.
1803 m. Mathura pereina į Britų
valdymą.
1838 m. Gimė Kederanatha Datta
(Bhaktivinoda Thakura).
1873 m. Gimė Bimal Prasad Datta
(Bhaktisiddhanta Sarasvati Thakura).
1896 m. Gimė Abhay Caran De (Šrila
Prabhupada)
1914 m. Bhaktivinoda Thakura ir
Gaurakišora dasa Babaji paliko pasaulį
1937 m. sausio 1 d. 5:30 ryto
Bhaktisiddhanta Sarasvati paliko pasaulį.
BRAHMA
MADHVA GAUDIJA SAMPRADAJA:
Savo
tyrais dvasiniais mandžiarių pavidalais šeši Gosvamiai ir
Lokanatha bei Krišnadas Kaviradža Gosvamis sudaro vidinį
Mandžiarių ratą. Nuo Viešpaties Čaitanjos laikų
visi Gaudija Vaišnavų ačarjos savo dvasiniais Mandžiari
pavidalais tarnauja Lalitai, Višakhai ir Radha-Šjamasundarai,
vadovaujami Rūpos Mandžiari (Rūpa Gosvamio). Žemiau
išvardijami žymesnių Gaudija Vaišnava ačarjų
dvasiniai pavidalai:
1.Rūpa Gosvamis- Rūpa
Mandžiari
2.Dživa
Gosvamis- Vilasa Mandžiari
3.Sanatana
Gosvamis - Labanga Mandžiari.
4.Raghunatha
das Gosvamis - Rati,Rasa Mandžiari
5.Raghunatha
Bhatta Gosvamis - Raga Mandžiari.
6.Gopala
Bhatta Gosvamis - Guna, Ananga Mandžiari
7.Krišnadas
Kaviradža- Kasturi Mandžiari
8.Lokanatha
Gosvamis - Mandžulali Mandžiari
9.Narottama
das Thakura - Čamak Mandžiari
10.Visvanatha
Čakravarti Thakura - Vinoda Mandžiari
11.Džagannatha
das Babadži - Rasika Mandžiari
12.Bhaktivinoda
Thakura - Kamala Mandžiari
13.GauraKisor
das Babadži - Guna Mandžiari
14.Bhaktisiddhanta-
Najana Mandžiari
KLAUSIMAI:
1. Išvardinkite pagrindinius dvasinius mokytojus, Šri
Čaitanjos pasekėjus?
2. Kas buvo Nama Hattų pradininkas?
3. Išvardinkite 6
Vrindavanos Gosvamius.
4. Kas pradėjo knygų platinimo misiją?
5. Kuo žymus Narottama Dasa Thakura?
6. Kas parašė Gaudija vaišnavų komentarus “Vedanta
sūtrai”?
