DŽAHNAVA MATTA GOSVAMINI
KLAUSIMAI:
1. Koks jos indėlis į Čaitanjos
Mahaprabhu judėjimą?
2. Kokioje epochoje ji gyveno?
Džahnavos tėvas buvo Suryadas
Panditas, o motina Bhadravati devi. Suryadas turėjo penkis brolius:
Damodarą, Džagannathą, Gauri dasą, Krišna dasą ir
Nrisimha Čaitanją. Jo tėvo vardas buvo Šri Kamsari
Mišra, o motinos - Šri Kamala Devi.
Džahnava gimė Amvikakalnoje
(Gaudadeša) 1509 m. Suryadas buvo iš brahmanų šeimos, o
Gaudadešo valdytojas musulmonas suteikė vardą jam Sarakhel,
už tai, kad jis labai pavyzdingai vedė Gaura dešos karaliaus
buhalterinę apskaitą.
Džahnava devi buvo jaunesnioji
Surjadasos Sarekhelos duktė. Kita, vyresnioji duktė buvo vardu
Vasudha. Gaura Ganodeša Dipikoje sakoma, kad abi seserys yra Revati ir
Varuni ekspansijos, o pats Suryadasa yra Kakudmi - Raivatos karaliaus
ekspansija. Suryadasa kartu su kitais penkiais savo broliais visi buvo
ištikimi Viešpaties Nitjanandos atsidavę tarnai. Ir
Viešpačiams jis buvo labai artimas. Vienas jų - Gauridasa buvo
ypatingai brangus Viešpačiams. Čaitanja Mahaprabhu, prieš
priimdamas sanjasą padovanojo Gauridasui irklą nuo valties ir savo
ranka perrašytą Bhagavad Gitą. Vėliau, kartu su
Viešpačiu Nityananda jie instaliavo Gauridasos namuose Gaura Nitai
Dievybes.
1519 m. Nityananda prabhu veda Vasudha, Jahnavos
seserį.
1521 m. Nityananda Prabhu vedybos su Jahnava
Mata.
Pagal kitą versiją Suryadasa Panditas
abi dukteris ištekino kartu.
Suryadasa Pandita labai pergyveno, kad jo
dukterims jau laikas ištekėti. Vieną naktį jam
prisisapnavo sapnas, kad jis atiduoda savo dukteris, kurios stovėjo tarsi
Revati ir Varuni, Viešpačiui Nityanandai, kuris pasirodė tarsi
Viešpats Balarama. Kitą dieną pasakojo artimam draugui brahmanui
apie sapną: “Aš mačiau sapne, kad Nityananda prabhu yra ne kas
kita, kaip Baladeva. Jo kūno spindesys sklido visomis kryptimis, o Jo
kūnas buvo papuoštas įvairiais papuošalais. Abiejose jo
pusėse stovėjo mano dukros kaip Varuni ir Revati. Dabar, jei aš
nesugebėsiu ištekinti savo dukterų už Nityanandos prabhu,
nebus man ramybės.” Papasakojęs viską savo draugui, Suryadas
pasiuntė jį pas Šrivasa Thakurą į Navadvipą.
Brahmana papasakojo viską tiksliai Šrivasa Thakurai, kuris tinkamu
metu papasakojo Nityanandai prabhu. Nityananda prabhu patikinęs
brahmaną, kad be abejonės išpildys Suryadaso prašymą,
pasiuntė jį atgal į Šaligramą. Advaita Ačarya,
Šrivasa Thakura buvo labai patenkinti sužinoję, kad Suryadasa
ruošiasi ištekinti savo dukteris už Nityanandos Prabhu ir
meldė, kad šios vedybos įvyktų kaip galima greičiau.
Tuo metu brahmana grįžęs į namus papasakojo viską
Suryadasui, kuris apsidžiaugė, kad jo sapnas pildosi. Borgači
kaime gyveno Radža Hari Horos sūnus Šri Krišna das, kuris
buvo ištikimas Viešpaties Nitjanandos pasekėjas. Jis
pasisiūlė padengti visas vestuvių išlaidas, ir norėjo,
kad vestuvės įvyktų jo namuose. Tuo tikslu jis pasikvietė
į savo namus Nityanandą prabhu ir kai šis atvyko, pradėjo
ruošti viską, kas būtina vestuvėms. Šrivas Panditas,
Šri Advaita Ačarya, Šri Čandrašekharas, Šri
Murari Gupta ir daugybė kitų atsidavusių susirinko ir
pradėjo Harinama sankirtaną.
Sūryadaso pandito brolis, Šri
Krišna das greit atvyko į Bordači ir tada su Nityananda prabhu
ir kitais atsidavusiais palydėjo į Šaligramą. Kai Suryadasa
pamatė, kad Viešpats Nityananda kartu su bhaktais atvyko, jis
išėjo pasveikinti juos su dideliu džiaugsmu ir pakvietė
į vidų, kur jis pasiūlė savo dandavatus
Viešpačiui Nityanandai. Jo akys prisipildė ašaromis nuo
ekstatinės meilės. Jis pasičiupo dvi Viešpaties lotoso
pėdas ir norėjo pasiūlyti savo maldas, bet dėl emocijų
negalėjo ištarti nei žodžio. Viešpats Nityananda
saldžiai šypsodamasis apkabino Suryadasą su meile. Suryadasa
visuomet buvo pasinėręs į didžiulę palaimą. Kas gali
suprasti jo asmenybę.
Tokiu būdu įvyko labai palanki
vedybų ceremonija ir Nityananda prabhu pasiliko keletą dieną
Šalagrame, kartu su savo jaunomis žmonomis. Po to jis nukeliavo
į Krišnadaso namus Borgačyje, kur taip pat pasiliko keletai
dienų. Po to jis išvyko į Navadvipą. Kartu su savo dviem
žmonomis jis pasiūlė savo nusilenkimus motinai Sačimatai.
Sačimata buvo labai laiminga, regėdama juos ir jaunamartėms
parodė didelį prielankumą. Kiti vaišnavai buvo taip pat
labai prielankūs joms. Po to, atsisveikinęs su Sačimata, Nityananda
prabhu atvyko į Advaita Ačaryos namus Šantipure. Šri Sita
Thakurani paskendo palaimoje pamačiusi Vasudhą ir Džahnavą
devi. Pasisodinusi jas ant kelių ji rodė jaunosioms savo
švelnumą. Po kelių dienų Nityananda prabhu atvyko pas
Udharan Datta Thakurą į jo namus Saptagrame. Čia jie padarė
didelį sankirtanos festivalį, kuris truko kelias dienas ir po to
Nityananda prabhu išvyko į Khardahą.
1531 m. gimė Kanai Thakur, kurio
tėvas buvo Gopal Purušottama dasa, o motina buvo Džahnava devi
iš Šuklasagaros. Kadangi jų abiejų vardai buvo
panašūs, Nityanandos žmona draugavo su Gopal Purušottama
dasos žmona, ir kai ši po gimdymo pasimirė, palikdama vieną
patį kūdikį, Džahnava devi įsūnijo
kūdikį. Nityananda pavadino vaiką Krišnadasa, o Dživa
Gosvamis pavadino jį Kanai Thakura.
1541 m. Nityananda Prabhu paliko
pasaulį. Po Šri Advaita Ačaryos, Šri Nityanandos prabhu,
Šrivas Pandito ir kitų Šri Gourasunadaros palydovų mirties
trys ypatingai įgalintos Viešpaties malonės manifestacijos:
Šrinivasa Ačarya, Narottama Thakura Mahašaja ir Šyamananda
prabhu toliau skandino kraštą Harinama sankirtanos bangose. Jie
paprašė Nityanandos prabhu šakti Šri Džahnava matos
dalyvauti jų surengtame festivalyje Keturigramoje, kurio patronas buvo
Narottamos Thakuros Mahašaja pusbrolis Radža Santošas Datta.
Kartu su jais buvo Džahnavos dėdė Šri Krišna dasa, o
taip pat kiti bhaktai: Mineketan Ramdasa, Murari Čaitanya, Gjana das,
Šri Paramešvari das, Balarama das, Šri Brindavan das Thakur ir
kiti brangūs Viešpaties Nityanandos Prabhu palydovai.
Pirmiausia ji atvyko į savo
dėdės Gauri das Pandito šventyklą Kalnoje, kur ją
nuostabiai sutiko Hridaja Čaitanja Prabhu. Čia ji gamino maistą
dviems Viešpačiams Nitai-Gaurangai, ir vakare įvyko sankirtanos
festivalis. Kai ji atėjo į Navadvipą, ji suvokė, kad
daugiau nebepamatys Sačimatos, ji labai nusiminė ir graudžiai
verkė. Tada Šripati ir Šrinidhi atėjo ir parsivedė
ją į savo namus. Tačiau čia ji vėl pradėjo
sielvartauti, nes Šrivasa Pandita ir jo žmona Malini devi paliko
pasaulį. Šantipure Šri Ačjutananda ir Gopala bandė
nuraminti ją, kai ji sužinojo, kad Advaita Ačarya ir Sita
Thakurani paliko pasaulį. Tada ji pakeliui į Kanthak Nagarą
užsuko į Telija Budurį, kur su didele pagarba ją
priėmė Šri Govinda Kavirdža. Kitą dieną jų
grupė iškeliavo į Kheturį. Kai jie pasiekė Padmos
upės krantus, jie pamatė, kad Radža Santoš Singhas jau
paruošė viską persikelti per upę. Kitoje upės
pusėje jau laukė palankinas, kuris turėjo nugabenti ją
į Kheturį.
Po Kheturi festivalio 1583 m. Džahnava
mata nusprendė vykti į Vrindavaną. 1583 m. Džahnavi
atvyksta į Vrindavaną. Čia ji susitiko su ačaryomis
Šri Raghunatha dasa Gosvami, Krišnadasa Kaviraja Gosvami, Lokanatha
Svami ir Bhugarbha Gosvami, Gopala Bhatta ir Dživa Gosvami. Vieną
dieną ji maudėsi Jamunoje ir staiga maža juoda ranka įsikibo
į jos drabužius, kai ji lipo iš vandens. Tačiau kai ji
apsidairė, aplink nieko nebuvo. Tada Gopinatha pasakė jai: “Aš
noriu eiti su tavimi ir pasilikti kartu. Kai tu maudysies vieną dieną
Gangoje, aš ateisiu ir prisijungsiu prie tavęs.”
Praleidusi kelias dienas Vrindavanoje su
dideliu džiaugsmu Šri Džahnava mata iškeliavo atgal į
Gaudadešą (Bengaliją). Pirmiausia ji atvyko į Kheturį,
o tada į Bhudarigramą, kur ji organizavo Bor Gangos ir Šri
Hemalattos, Šyamadas Čakravarti dukters, vestuves. Po vestuvių
Šri Išvari (Džahnava) perdavė Šri Šyamasundardži
garbinimą Borgangai das. Tada ji atvyko į Ekačakrą, jos
garbinamo Viešpaties Nityanandos gimimo vietą. Iš čia ji
keliavo per Kanthak Nagarą, Yadžigramą, Navadvipą,
Ambikakalną, Saptagramą, kol galiausiai parvyko į Khardahą.
Kai ji vieną dieną maudėsi
Gangoje, kažkas palietė jos kūną vandenyje. Ji
iškėlė tą objektą iš vandens ir pamatė
nuostabų Šri Gopinathadži pavidalą. Meilės ašaros
pasipylė jai iš akių. Ši Dievybė iki šiol yra
garbinama Nityanandos prabhu dukters Ganga devi palikuonių Džirate,
Huglyje. Tarp Bandelio ir Kalnos geležinkelio stočių yra
sustojimas Džirate, iš kur galima nuvykti į “Gopinatha
Talą”
1583 m. Vasudhos sūnus Viračandra
vedė dvi Jadunanandanos Čakravarti dukteris Šrimati ir Narajani.
Čia Gopinatha sapne liepė Džahnavai parsiųsdinti iš
Gaudos Radhikos Dievybę ir pastatyti ją šalia Gopinathos
Dievybės.
1584 m. Džahnava Matta pasiunčia
Radhikos Dievybę Gopinathai į Vrindavaną. Ją lydėjo
Paramešvari dasa ir kiti. Pakeliui karalius Vira Hamvira slapčia
paaukojo jiems tūkstantį monetų, kad padengti instaliacijos
išlaidas.
Kartais Džahnava Thakurani
apreikšdavo keturias rankas (Džahnava Thakurani yra amžina
Viešpaties Nitjanandos galia. Nitjananda turi dvi galias:
Džahnavą ir Vasudhą). Vasudhos sūnus Virabhadra yra Dievo
inkarnacija. Jis ieškojo dvasinio mokytojo ir jam rekomendavo prašyti
Džahnavos Thakurani prieglobsčio. Tačiau jis galvojo: “Ji yra
mano motina. Kaip ji gali būti mano guru?” Vieną ankstų
rytą, po rytinio tualeto Džahnava stovėjo prie šulinio iki
pusės nuoga, ruošdamasi maudytis, kaip įprasta Indijos moterims.
Virabhadra atėjo ir, pamatęs ją tokioje padėtyje,
susigėdo. Tačiau ji tuoj pat apreiškė dar dvi rankas ir
jomis pridengė savo krūtis. Po to Virabhadra pasiūlė jai
savo pranamas ir priėmė iš jos iniciaciją.
Čanduros kaime iki šiol yra
garbinama Džahnavos Dievybė.