PRABHUPADOS GYVENIMAS IR PAVYZDYS
Iki Prabhupados
Krišnos Sąmonė nėra
nauja religijos forma. Ji remiasi 5000 metų senumo Vedų raštais.
Žodis Veda sanskrito kalba reiškia Žinios. Tai religiniai
raštai, kuriuose randame žinių apie sociologiją,
natūralų gyvenimo būdą, mediciną, astronomiją,
matematiką, muziką, karo meną ir architektūrą.
Vedų tikslas padėti žmogui patenkinti būtiniausius
materialius poreikius ir suteikti žinių apie Aukščiausią
Dievo Asmenį. Tokiu būdu Vedos yra skirtos žmonių
visuomenės gerovei. Tarptautinė Krišnos Sąmonės
Organizacija savo veikloje įgyvendina Vedų religijos principus ir
padeda žmonėms išspręsti materialias ir dvasines problemas,
kurios būdingos šiuolaikinei visuomenei.
Krišnos Sąmonės filosofija
nėra vieno ar kelių žmonių išgalvojimas. Tai yra
mokymas, autorizuotas visos Vedinės tradicijos. Istorija byloja, kad
pačioje kūrimo pradžioje pats Dievas perdavė šias
žinias pirmajai gyvajai būtybei visatoje - Brahmai. Brahma, savo
ruožtu, perdavė visą mokymą savo sūnui Naradai, kuris laikomas
visos visatos dvasiniu mokytoju. Šis perdavė žinias savo
mokiniams, o šie savo. Tokiu būdu Vedų mokymas pasiekė
mūsų laikus nepertraukiama grandine. Prieš penkis
tūkstančius metų, prasidėjus geležies amžiui,
išminčius Vjasadeva užrašė ir suskirstė Vedas,
kad ateities žmonės galėtų tinkamai jas suprasti.
Vedavjasos mokinys Ananda Tirtha (kitaip vadinamas Madhvačarja)
išplėtojo Vjasadevos filosofiją, teigdamas, kad gyvosios
būtybės ir materiali gamta yra amžinai pavaldūs
Aukščiausiam Dievo Asmeniui ir niekuomet jam neprilygs. Tuo būdu
jis paneigė Šankaračarjos skelbtą advaitos (monizmo)
filosofiją. Ananda Tirtha labai didelį dėmesį skyrė
pamokslavimui ir Dievo šlovinimui. Šią pamokslavimo dvasią
paveldėjo ir jo mokiniai. Tačiau susiklostę papročiai Indijoje
neleido pasklisti Vedų filosofijai po platų pasaulį. Situacija
pasikeitė, kai 15-to a. pabaigoje į šį pasaulį
atėjo Šri Čaitanja Mahaprabhu, Krišnos avatara, didis
mokslininkas, šventasis, reformatorius. Remdamasis Vedomis, jis
skelbė, kad aukščiausias kiekvienos gyvos būtybės
tikslas yra pamilti Dievą. Tyra meilė Dievui (prema) neturi nieko
bendro su kastiniais, nacionaliniais ar religiniais įvardinimais.
Svarbiausia religine pareiga šiame geležies amžiuje
Čaitanja Mahaprabhu laikė Šventų Dievo vardų
kartojimą. Aukščiausias Viešpats turi milijonus vardų
ir milijonus pavidalų. Kiekviena tauta pavadina Dievą skirtingai.
Kristus, Krišna, Alachas, Jahvė, Buda - yra tos pačios
asmenybės vardai. Dievo vardų kartojimas pažadina jau
esančią širdyje bet snaudžiančią meilę
Dievui. Čaitanja Mahaprabhu pradėjo Indijoje didelį sankirtanos
(kolektyvinio Dievo vardų giedojimo) judėjimą. Jis
išpranašavo, kad ateis diena, kai kiekviename kaime ir mieste ,
visame pasaulyje, bus giedama Harė Krišna Maha mantra. Jo mokiniai ir
pasekėjai ištisus amžius stengėsi įgyvendinti
šią svajonę.
19-to a. viduryje Gaudijos
vaišnavų tradicijos tęsėjas Bhaktivinoda Thakura
pradėjo rašyti knygas anglų kalba apie Krišnos (Dievo)
Sąmonę ir siųsti jas į Europos ir Amerikos bibliotekas. Jis
išvertė į anglų kalbą didelį kiekį Vedų
literatūros, kad viso pasaulio protingi žmonės galėtų
įvertinti šios filosofijos gelmę ir svarbą.
Jo sūnus Bhaktisidhanta Sarasvati
Thakura žymus to meto Indijos dvasinis lyderis pradėjo siųsti
į Vakarus savo mokinius, propaguoti Krišnos Sąmonės
filosofiją.
Bhaktivedanta Svami Prabhupada vienas
iš Bhaktisidhantos Sarasvati mokinių, vykdydamas savo dvasinio
mokytojo nurodymą 1965 m. atvyko į JAV ir po metų Niujorke
įkūrė Tarptautinę Krišnos Sąmonės Organizaciją.
Bhaktisiddhantos Sarasvati Thakuros indėlis.
·
Šrila Bhaktisiddhanta Sarasvati
moksliškai, remdamasis šastra, parodė, jog Gaurangos -
Viešpaties Čaitanjos vardas yra amžinas ir Jo garbinimas yra
autoritetingas.
·
Jis paskelbė aršią kovą
majavados filosofijai. Majavadžiai impersonalistai jo bijojo taip, kad
pereidavo į kitą gatvės pusę, pamatę jį.
·
Jis paneigė įvairiausių
rūšių iškrypusias religijas ir filosofijas. Jis kovojo
prieš kastinę sistemą, jis įtvirtino, kad vaišnavai -
aukščiau už brahmanus.
·
Parašė komentarus daugybei
šventraščių, leido periodinius leidinius.
·
Įkūrė Gaudija Mathas -
didžiausią pamokslavimo organizaciją nuo Čaitanjos
Mahaprabhu laikų, kuri vienijo 64 Mathas - vienuolynus.
·
Jis pradėjo siųsti savo mokinius
pamokslauti į Vakarus.
Gaudija Mathų skilimas
Iš pradžių, kol
Bhaktisiddhanta Sarasvati buvo šioje planetoje, visi mokiniai veikė
išvien, tačiau, kai mokytojas paliko šį pasaulį,
iš karto prasidėjo nesutarimai, kas užims mokytojo - vadovo
postą. Nors BSST liepė savo mokiniams po mirties suformuoti
valdančią tarybą, jo artimiausi mokiniai nepakluso, o vietoje to
pradėjo ginčytis, kam priklausys Gaudija Mathų nuosavybė.
Todėl visos Gaudija Mathos pasidalino į dvi grupes, kurios
pradėjo bylinėtis tarpusavyje. Tačiau iš tiesų abi
šios grupės yra bevertės, kadangi jų pasekėjai
užmiršo mokytojo nurodymą - skleisti Krišnos
Sąmonę visame pasaulyje ir leisti knygas. Todėl Šrila
Prabhupada, kuris tuo metu buvo grihastha ir aktyviai nedalyvavo Gaudija
Mathų veikloje, sugebėjo likti šios kovos nuošalyje ir neprisijungė
nei prie vienos grupės. Vėliau, kai jis pamatė, kad niekam
nerūpi mokytojo misija, o visi domisi tik nuosavybės klausimais,
Šrila Prabhupada nutarė įkurti atskirą šaką, kuri
testų jo mokytojo misiją, t.y. pamokslautų Krišnos
Sąmonę Vakaruose ir pačioje Indijoje. Įkūręs
ISKCON, jis daug kartų kreipėsi į savo dvasios brolius,
prašydamas paramos, kviesdamas juos atvykti pamokslauti, tačiau, jie
visi buvo pernelyg užsiėmę savo vidaus problemomis. Prabhupada
aiškino savo sėkmę tuo, kad tas, kuris vykdo dvasinio mokytojo
misiją, o ne ieško pigių turtų ar pasekėjų,
automatiškai gauna visos mokytojų sekos palaiminimus, ir jo
sėkmė garantuota.
Biografija
(1896-1977)
1896 m. rugsėjo 1 d. Kalkutoje
gimė Abhai Čaran De. Jo tėvas Gour Mohan De, o motina Rajani. Jo
tėvai priklausė aristokratiškai prekijų klasei
suvarna-vanik
1922 m. pirmą kartą sutiko
Bhaktisiddhanta Sarasvati
1933 m. metais gavo iniciaciją
1944 m. Indijoje pradeda leisti “Back to
Godhead” žurnalą ir pats jį platina.
1952 įkurta “Atsidavusių lyga”, kuri
greitai subyrėjo.
1959 m Šrila Prabhupada priima sanyasą
iš savo Dievo brolio Bhakti Prajnana Kešava Svamio.
Verčia Šrimad Bhagavatam. Indijoje
pavyko išleisti tris tomus (I giesmė), kuriuos jis vežėsi
į Ameriką. Pats platino šias knygas, o gautus pinigus naudojo
leisti naujas knygas.
1965 rugpjūčio 13 d. Jaladutos laive
į JAV
1965 rugsėjo 19 d. laivas pasiekė
Niujorką.
Pradžioje gyveno išlaikomas
jį priglaudusių žmonių, vėliau 1966 m. Niujorke
turėjo pragyventi iš savo knygų.
Prabhupados knygos:
1968 m. Bhagavad Gita, kokia ji yra,
1968 m. Viešpaties Čaitanjos mokymas;
1970 m. Krišna, Aukščiausias
Dievo Asmuo;
1970 m. Atsidavimo nektaras;
1973-1975 m. Čaitanja Čaritamrita 17
tomų;
1962-1977 m. Šrimad Bhagavatam - 30
tomų.
ISKCON’as:
1965 m. Šrila Prabhupada atvyko į
Niujorką, turėdamas su savimi išverstą Šrimad
Bhagavatam I giesmę. Iš pradžių jis apsistojo Bostone,
tačiau pasitaikius galimybei, atvyko į Niujorką, kur gyveno savo
draugo Dr. Mišros yogos draugijos patalpose. Čia jis
užregistravo Tarptautinę Krišnos Sąmonės
Organizaciją 1966 m. liepos mėn. 12 d.. ir po kurio laiko draugų
pagalba surado patalpas 26 Second aveniu. Čia jis pradėjo rengti
reguliarias paskaitas ir kirtanus.
1967 m sausio mėn. jis atvyko į
San Franciską ir įkūrė antrą šventyklą JAV.
1967 m. liepos 9 d. pirmoji Ratha Yatra San
Franciske.
1967 m. buvo įkurta pirmoji ferma
Vakarų Virginijoje New Vrindavana. 1968 m. 3 atsidavusių poros
išvyko į Angliją ir įkūrė pirmą Harė
Krišna centrą anapus Amerikos. Jie susipažįsta su
grupės “The Beatles” nariais. Džordžas Harisonas palaiko
atsidavusius ir dovanoja jiems savo dvarą Bhaktivadanta Manor. 1969 m.
įrašyta plokštelė kartu su George Harrisonu “Radha Krishna
Temple”.
Per tris metus Šrila Prabhupada
įkūrė virš 20 centrų Amerikoje ir Europoje.
1970 m. liepos 28 d. Šrila Prabhupada
įkūrė Valdančiąją ISKCON’o tarybą - GBC
(Governing Body Comission) pagal Indijos geležinkelio kompanijos
administracijos pavadinimą. Iš tiesų tai buvo dar
Bhaktisiddhanta Sarasvati Thakuros idėja, sukurti tokią tarybą
Gaudija Mathose. Prabhupados įkurta GBC turėjo 12 narių.
Po kelių dienų jis paskyrė
žmones, atsakingus už BBT - Bhaktivedanta Book Trust - ISKCON
leidyklą.
1970 m. Prabhupada sugrįžta į
Indiją kartu su savo mokiniais. Jie daro kirtanus ir rodo indams, kad
vakariečiai taip pat gali praktikuoti Krišnos Sąmonę.
1971 m. Prabhupada apsilanko Australijoje ir
įkuria centrą Sidnėjuje. 1971 m. birželio mėn.
Prabhupada perkerta geležinę uždangą ir atvyksta į
Maskvą susitikti su prof. Kotovskiu. Vizitas būtų
nepavykęs, jei Šyamasundarai nebūtų pavykę atvesti pas
Prabhupadą vieno studento vardu Anatolijus, kuris tapo pirmuoju
Prabhupados mokiniu Rusijoje. Jo dvasinis vardas buvo Ananta Šanti d.
1971 m. prasidėjo knygų platinimas.
Bhaktai benzino kolonėlėje atsiskaitė už benziną
“Krišnos” knygomis.
1971 m. rugsėjis - Prabhupada Afrikoje,
Nairobyje.
1972 m. Gaura Purnima - Padėtas pirmasis
Majapuro šventyklos akmuo.
1974 m. Prabhupada įkūrė FFL -
Food For Life programą.
1975 m. balandžio 20 d. Atidaryta
Krišna Balaram šventykla Vrindavanoje.
1977 m. gegužės mėn.
Prabhupada, jausdamas, kad greitai paliks pasaulį davė savo nurodymus
apie tai, kaip ISKCON’e bus atliekamos iniciacijos po jo mirties. Jis
įgaliojo 11 savo mokinių būti ritvikais - inicijuojančiais
jo vardu iki jo mirties, ir kurie po jo mirties, inicijuos mokinius savo vardu.
1977 m. lapkričio 14 d. Šrila
Prabhupada paliko šį pasaulį.
Per dvylikos metų laikotarpį jis
suspėjo bent 14 kartų apvažiuoti pasaulį.
Įrašyta tūkstančiai jo paskaitų, pokalbių,
išliko tūkstančiai jo laiškų pasekėjams. Visa tai
yra įkvėpimo bei pamokymų šaltinis visoms ISKCON kartoms.
Tai, ką jis išvertė, yra
visiškai pakankama tam, kad pasiekti dvasinį tobulumą, kadangi
Prabhupada vertė pirmiausia tik svarbiausias knygas.
ISKCON istorija po Šrilos Prabhupados išėjimo.
1979 metais pastatyti “aukso rūmai”
Prabhupadai New Vrindavanoje.
1978 m. Zoniniai Ačarjos ir konfliktas
su GBC. Puolę sanjasiai ir konfliktai ISKCON’e 1986 m. New Vrindavanos
išmetimas iš ISKCON. Atskiri ISKCON nariai įkūrė savo
organizacijas. “Atsidavusiųjų lyga” Indijoje.
1987 metais ISKCON išmetė
Bhagavatpadą Kirtananandą Svamį iš savo tarpo.
1987 m. Struktūrinė reforma.
1991 m. ritvikų judėjimas.
1996 m. Prabhupados šimtmečio
metai – Prabhupados šeimos suvienijimas.
1999 m. prasideda kitas reformų etapas
ISKCON’e.
ISKCON šiandien tai mokslininkų ir
induizmo organizacijų pripažintas judėjimas, kuris vis labiau ir
labiau plečiasi visame pasaulyje. Indijoje pastaruoju metu įvyko
persilaužimas ir prie ISKCON prisijungia daugybė induistų.
Švietimo programos:
“Rūpanuga” Vedinis Koledžas Kanzas
Sityje.
Vrindavanos Aukštojo mokslo institutas.
Majapuro aukštojo mokslo institutas.
Bhaktivedantos Institutas Indijoje.
Bhaktivedantos Institutas Durbane (PAR)
Mayapuro Vedinio planetariumo projektas.
Šiuo metu ISKCON’as jungia virš
400 centrų visame pasaulyje ir virš milijono pasekėjų.
Lietuvoje apie 1000 pasekėjų ir 2 centrai: Vilniuje bei Kaune.
Jo asmenybė:
PRABHUPADA PARODĖ, KAIP REIKIA PRIIMTI
DVASINĮ MOKYTOJĄ.
GURU PRIĖMIMAS - TAI VIDINIS
PERGYVENIMAS, PAREMTAS TIKĖJIMU.
DVASINIO MOKYTOJO NURODYMAI - MOKINIO
GYVENIMAS IR SIELA.
KANTRYBĖ IR PASIRYŽIMAS, VYKDANT
DVASINIO MOKYTOJO MISIJĄ.
Daugybė žmonių atėjo
į Krišnos Sąmonę ne todėl, kad juos traukė
Krišnos Sąmonės idėjos ar praktika, o todėl, kad juos
traukė pati Prabhupados asmenybė. Daugybė naujų
atsidavusių niekuomet nebūtų pasiryžę laikytis
griežtų Krišnos Sąmonės taisyklių, tačiau
jie darė tai tik todėl, kad norėjo patenkinti Prabhupadą, o
ne todėl, kad siekė ištobulinti save.
Ką davė Prabhupada pasauliui:
1. Šventas Vardas;
2. Transcendentinė Vedų biblioteka;
3. Vedų literatūros leidyba ir
platinimas;
4. Pastatė namą, kurie gali sutilpti
visas pasaulis, t.y. įkūrė tarptautinę vaišnavų
bendriją.
5. Savo pavyzdžiu parodė tikrus
vidinės bei išorinės švaros standartus.
Neieškodamas populiarumo, jis
niekuomet nedarė kompromisų Krišnos Sąmonės
principams. Tuo pat metu jis daug reikalavo iš savęs ir mažai
iš kitų.
6. Šventyklos. Per 12 metų Prabhupada
įkūrė virš 100 šventyklų 36 pasaulio šalyse.
Jis pats mokė savo mokinius, kaip plauti grindis, kaip gaminti valgį,
kaip daryti girliandas. Jis mokė savo pasekėjus netgi
elementarių higienos taisyklių.
7. Dievybių garbinimas. Jis parodė,
kad Dievas gali būti asmeninėje formoje, prieinamoje netgi
materialistiškiems žmonėms.
8. Dvasinis maistas. Prasado platinimas. Tuo
būdu Prabhupada parodė, kad Krišnos Sąmonė nėra
sausa religija. Joje yra tiek daug nektariškų dalykų, tokių
kaip nuostabūs vegetariniai patiekalai, pasiūlyti Krišnai.
9. Transcendentinio gyvenimo festivaliai, kaip
Ratha jatros, Padayatros, etc.
10. Didžiulė pamokslavimo misija, kuri
veikia tiek Amerikoje, tiek Afrikos džiunglėse. Atsidavusieji
skleidžia Krišnos Sąmonę nuo durų prie durų,
suteikdami kiekvienam žmogui galimybę suvokti Dievą.
11. Kovojo prieš materialistišką
mąstyseną ir siekė įtvirtinti Vedų kultūrą
ir dvasines vertybes visuomenėje.
12. Paprastas gyvenimas - išaukštintas
mąstymas. Prabhupada mokė savo pasekėjus gyventi
natūraliai, neišsigalvojant dirbtinų poreikių ir sutinkamai
su gamtos dėsniais. Prabhupada skatino steigti natūralias
žemės ūkio bendruomenes. Jis pasisakė prieš modernios
civilizacijos technokratiją ir savo mokiniams kūrė netgi
dantų pastą.
13. Daugybei indusų suteikė
pasitikėjimo savo kultūra ir pakėlė Indijos
prestižą. Skirtingai nuo daugumos apsišaukėlių
svamių, Šrila Prabhupada išėjo iš Indijos ir
sugrįžo į Indiją, tuo būdu parodydamas, kad
dvasinės kultūros požiūriu, Indija yra žymiai
pranašesnė už kitas šalis. Todėl Šrila Prabhupada
skatino kurti dvasinius centrus Indijoje.
14. Dvasinio švietimo mokyklos - gurukulos.
KLAUSIMAI:
1. Paaiškinkite, ar Krišnos sąmonės judėjimas yra
nauja religija?
2. Papasakokite apie Bhaktisiddhanta Sarasvati Thakuros indėlį?
3. Paaiškinkite Šrilos Prabhupados sėkmės
priežastį?
4. Papasakokite pagrindinius įvykius Prabhupados gyvenime.
5. Paaiškinkite, kodėl Prabhupada atvyko į Ameriką?
6. Išvardinkite pagrindines datas ISKCON istorijoje
7. Papasakokite, ką davė pasauliui Šrila Prabhupada?