Vartotojas

 

Slaptažodis

 
Pamišote slaptažodi? Registracija  
   
     
 
Bhakti Yogos pagrindai, pramana
 
Temos mokomoji medžiaga
  Dvasinio mokytojo savybės:

Dvasinio mokytojo savybės

Trumpai apie temą

Kas yra dvasinis mokytojas?

Tas, kuris pažadina atsidavimą Kṛṣṇai, tikrai yra dvasinis mokytojas.

Taip pat dvasinis mokytojas yra tas, kuris gali išvaduoti savo mokinį iš materialios egzistencijos arba gimimų ir mirčių rato.

Kas yra guru

Tas, kuris apšviečia savo mokinį ir išvaduoja jį nuo sugedimo šio materialaus pasaulio neišmanymo tamsoje, yra tikras guru.

Žodis guru reiškia sunkus, sunkus žiniomis. Šios žinios yra praktinė Vedinių raštų realizacija bei Dievo patirtis.

Kas yra ācārya?

ācārya vadinamas tas, kuris išmano Vedinės literatūros svarbą, paaiškina Vedų prasmę, paklūsta jų taisyklėms ir apribojimams, taip pat moko savo mokinius elgtis lygiai taip pat.

Dvasinio mokytojo tapatybė

Guru yra paties Kṛṣṇos atstovas. Šiuo požiūriu jis nesiskiria nuo Kṛṣṇos.

Dvasinį mokytoją reikia gerbti taip pat kaip Aukščiausią Viešpatį, nes jis yra pats brangiausias Viešpaties tarnas.

Dvasinis mokytojas yra Kṛṣṇos (Paramātmos) išorinis pasireiškimas (todėl neturėtų būti laikomas paprastu žmogumi).

Viešpaties atstovas, guru, prilygsta pačiam Viešpačiui, nes jis kalba tik tai, ką Viešpats pasakė.

Dvasinis mokytojas yra jīva-tattva Viešpaties tarnas. Jis yra gyva būtybė, ir nepriklauso viṣṇu-tattvai, Dievo kategorijai.

Dvasinių mokytojų tipai:

Ādi-guru pažymi Kṛṣṇą, kuris yra pirminis dvasinis mokytojas. Arba Balarāmą (taip pat Nityānandą), kuris vadinamas akhaṇḍa-guru-tattva (pilnutinis, beribis, nedalus guru), arba sampradāyos (mokinių sekos) įkūrėją.

Ācārya-įkūrėjas - tai sampradāyos (mokinių sekos) pradininkas arba galingas tarpininkas, atgaivinęs mokinių seką ar suteikęs jai naują impulsą. Ācārya vadinamas tas, kuris moko savo pavyzdžiu.

Vartma-pradarśaka-guru - Tai dvasinis mokytojas, kuris parodo kelią. Tai asmenybė, kuri pirmą kartą parodė žmogui teisingą kelią pas Dievą.

Śikṣā-guru - tai dvasinis mokytojas, duodantis nurodymus pasiremdamas šventraščiais.

Dīkṣā-guru - tai dvasinis mokytojas duodantis įšventinimą į mokytojų mokinių seką.

Sannyāsa-guru - tai dvasinis mokytojas, suteikiantis sannyāsą (įšventinantis į atsižadėjusio gyvenimo statusą).

Pagrindinės dvasinio mokytojo savybės:

Jis suvokė šventraščių išvadas, kruopščiai juos išstudijavęs ir gali įtikinti kitus jų teisingumu.

Jis priėmė Aukščiausio Viešpaties prieglobstį ir įsitvirtino dvasiniame lygyje.

Jis abejingas materialaus pasaulio pagundoms.

Jis visiškai atsikratė pavydo jausmo ar noro kritikuoti kitus.

Dvasinio mokytojo reikia atsisakyti, jei

jis kvailas ir propaguoja savo teorijas, prieštaraujančias śāstroms;

jis puola iš dvasinės padėties, pataikaudamas savo juslėms (atsisako sannyāsos įžadų arba nuodėmingai tenkina jusles) ;

tampa māyāvadžiu (paskelbia save Dievu);

įžeidinėja vaiṣṇavus arba Viešpatį Kṛṣṇą;

jei atlieka smerktinus poelgius, prisidengdamas atsidavusiojo kauke.

Jei pavydi labiau pažengusiems vaiṣṇavams ir todėl, mokinius laikydamas savo nuosavybe, neleidžia pastariesiem jų klausytis.

Jei mokinys atsisako savo dīkṣā-guru dėl bet kokių kitų priežasčių, jis atlieka labai rimtą įžeidimą, kuris atves jį prie puolimo.

Plačiau apie temą

Kas yra dvasinis mokytojas?

Dvasinio mokytojo apibrėžimas (Śrī Caitanya-caritāmṛta Madhya-līlā 16.65):

yāṅhā haite kṛṣṇa-bhakti sei guru haya - „Tas, kuris pažadina atsidavimą Kṛṣṇai, tikrai yra dvasinis mokytojas.“

„Śrī Śrī Gurv-aṣṭaka“ 1 posmas sako:

saṁsāra-dāvānala-līḍha-loka-
trāṇāya-kāruṇya-ghanāghanatvam
prāptasya kalyāṇa-guṇarṇavasya
vande guroḥ śrī-caraṇāravindam

„Dvasinis mokytojas gauna palaiminimus iš malonės vandenyno. Lygiai taip pat, kaip lietus lieja vandenį ant miško gaisro, užgesindamas jį, dvasinis mokytojas išvaduoja materializmo kamuojamą pasaulį užgesindamas materialios egzistencijos liepsnojančią ugnį. Aš pagarbiai lenkiuosi lotosinėms tokio dvasinio mokytojo, kuris yra palankių savybių vandenynas, pėdoms.“

Dvasinis mokytojas yra tas, kuris gali išvaduoti savo mokinį iš materialios egzistencijos arba gimimų ir mirčių rato.

Kas yra guru

o ajñāna-timirāndhasya jñānāñjana-śalākayā
cak
ur unmīlita yena tasmai śrī-gurave nama

„Aš gimiau tamsiausiame neišmanyme, o mano dvasinis mokytojas atvėrė mano akis žinių žiburiu. Aš pagarbiai lenkiuosi jam.“

Tai yra guru apibrėžimas. Visi yra apgaubti neišmanymo tamsos. Todėl visiems nušvitimui reikalingos transcendentinės žinios. Tas, kuris apšviečia savo mokinį ir išvaduoja jį nuo sugedimo šio materialaus pasaulio neišmanymo tamsoje, yra tikras guru. („Śrīmad-Bhāgavatam 6.15.16“)

Žodis guru reiškia sunkus, sunkus žiniomis. Kokios šios žinios? Tad-vijñāna. Šis sunkumas yra brahma-niṣṭhā – prisirišimas prie Brahmano ir Parabrahmano, Bhagavāno. Tai yra guru kvalifikacija. („Viešpaties Kapilos, Devahuti sūnaus, mokymas“)

Dvasinis mokytojas nėra skirtas pramogai. Tik rimtas žmogus gali kreiptis į dvasinį mokytoją. Dvasinis mokytojas gali būti sunkus savo mokiniui, nes kalbės apie dalykus, kuriuos pripažinti yra sunku. Ypač apie materialių troškimų tuštumą.

Kas yra ācārya?

Vāyu Purāoje žodis ācārya apibrėžiamas kaip tas, kuris išmano Vedinės literatūros svarbą, paaiškina Vedų prasmę, paklūsta jų taisyklėms ir apribojimams, taip pat moko savo mokinius elgtis lygiai taip pat. („Śrī Caitanya-caritāmta Ādi-līlā“ 1.46)

Dvasinio mokytojo tapatybė

Guru yra paties Kṛṣṇos atstovas. Šiuo požiūriu jis nesiskiria nuo Kṛṣṇos. Todėl Višvanatha Čakravarti Thakura dainuoja („Śrī Śrī Gurv-aṣṭaka“, 7 posmas):

sākṣād-dharitvena samasta-śāstrair
uktas tathā bhāvyata eva sadbhiḥ
kintu prabhor yaḥ priya eva tasya
vande guroḥ śrī-caraṇāravindam

„Dvasinį mokytoją reikia gerbti taip pat kaip Aukščiausią Viešpatį, nes jis yra pats brangiausias Viešpaties tarnas. Tai pripažįsta visi apreikštieji šventraščiai ir autoritetai. Todėl aš pagarbiai lenkiuosi lotosinėms tokio dvasinio mokytojo pėdoms, kuris yra bona fide Śrī Kṛṣṇos atstovas.“

Dvasinis mokytojas yra Kṛṣṇos pasireiškimas

Dvasinis mokytojas yra Kṛṣṇos (Paramātmos) išorinis pasireiškimas (todėl neturėtų būti laikomas paprastu žmogumi). Apie tai, kad Viešpaties atstovas, guru, nesiskiria nuo Viešpaties, sako „Śrīmad-Bhāgavatam“ 4.29.51:

„...Tas kuris yra bona fide dvasinis mokytojas, Kṛṣṇos atstovas, nesiskiria nuo Kṛṣṇos.“

Mokinys turi žvelgti į savo dvasinį mokytoją kaip į Kṛṣṇos pasireiškimą („Śrī Caitanya-caritāmta Ādi-līlā“ 1.45):

guru kṛṣṇa-rūpa hana śāstrera pramāe
guru rūpe k
ṛṣṇa kpā karena bhakta-gae

„Išsamia visų apreikštų raštų nuomone, dvasinis mokytojas nesiskiria nuo Kṛṣṇos. Viešpats Kṛṣṇa dvasinio mokytojo pavidalu išvaduoja Savo atsidavusius.“

Nėra skirtumo tarp Viešpaties ir inicijuojančio bei pamokančio dvasinių mokytojų („Śrī Caitanya-caritāmta Ādi-līlā“ 1.47):

śikā-guruke ta' jāni kṛṣṇera svarūpa
antaryāmī, bhakta-śre
ṣṭha,-ei dui rūpa

„Reikia suprasti, kad pamokantis dvasinis mokytojas yra Kṛṣṇos prigimties pasireiškimas. Viešpats Kṛṣṇa pasireiškia kaip Supersiela ir kaip didžiausias Viešpaties atsidavęs.“

Vienuoliktoje Śrīmad-Bhāgavatam giesmėje išminčius Prabuddha kalba karaliui Nimi: „Mano brangus karaliau, mokinys dvasinį mokytoją turi priimti ne tik kaip dvasinį mokytoją, bet taip pat kaip Aukščiausio Dievo Asmens ir Supersielos atstovą. Kitais žodžiais tariant, mokinys turi dvasinį mokytoją priimti kaip Dievą, nes jis yra išorinis Kṛṣṇos pasireiškimas.“

Dvasinis mokytojas yra tiesioginis Viešpaties pasireiškimas, todėl jis nesiskiria nuo Kṛṣṇos. Apie tai „Śrī Caitanya-caritāmta Ādi-līlā“ 1.44 sako:

„Nors aš žinau, kad mano dvasinis mokytojas yra Śrī Caitanyos tarnas, aš žinau taip pat, kad jis yra pilnas Viešpaties pasireiškimas.“

Guru (dvasinis mokytojas) yra vienas iš šešių Absoliučios Tiesos principų („Śrī Caitanya-caritāmta Ādi-līlā“ 1.34):

„Aš pagarbiai lenkiuosi dvasiniams mokytojams, Viešpaties atsidavusiems, Viešpaties inkarnacijoms, Jo pilnutinėms dalims, Jo energijoms, ir pačiam pirminiam Viešpačiui, Śrī Kṛṣṇa Caitanyai.“

Aukščiausias Dievo Asmuo tuo pat metu įžengia ir neįžengia į dvasinį mokytoją („Śrīmad-Bhāgavatam“ 7.12.15):

agnau gurāv ātmani ca
sarva-bhūte
v adhokajam
bhūtai
sva-dhāmabhi paśyed
apravi
ṣṭa praviṣṭavat

„Reikia suvokti, kad ugnyje, dvasiniame mokytojuje, savajame aš ir visose gyvose būtybėse, visomis aplinkybėmis ir sąlygomis- Aukščiausias Dievo Asmuo, Viṣṇu tuo pat metu yra įžengęs ir neįžengęs. Jis yra viduje ir išorėje kaip visa ko absoliutus valdovas.“

Atsiduodamas ir rodydamas pagarbą guru, žmogus atsiduoda ir pagerbia Dievą. Dvasinis mokytojas, geriausias iš brāhmanų ir vaiṣṇavų, yra tiek pat vertas kiek Aukščiausias Dievo Asmuo („Śrīmad-Bhāgavatam“ 7.14.41):

„Mano brangus karaliau, iš visų asmenybių brāhmanus reikia laikyti materialiame pasaulyje geriausiais, nes tokie brāhmanai praktikuodami askezes, studijuodami Vedas ir būdami visuomet patenkinti, tampa Aukščiausio Dievo Asmens kūno dalimi.“

„Śrī Caitanya-caritāmta Ādi-līlā“ 1.46 sako, kad „Dvasinis mokytojas yra vadinamas āśraya-vigraha, Viešpaties pasireiškimas, kurio prieglobstį reikia priimti.“

„Śrīmad-Bhāgavatam“ 1.2.16 sako: „Atsidavęs, kuris iš tiesų nori grįžti atgal pas Dievą, Dievo tarnus turi gerbti kaip Dievą. Tokie Dievo tarnai vadinami mahātmomis arba tīrthomis, ir jie pamokslauja priklausomai nuo laiko ir aplinkybių. Dievo tarnai skatina žmones tapti Viešpaties atsidavusiais... Dievo tarnai nužengia propaguoti Dievo sąmonę, o protingi žmonės turėtų kiek įmanoma plačiau su jais bendradarbiauti. Tarnaudami Dievo tarnams, galime patenkinti Dievą labiau, nei tiesiogiai tarnaudami Viešpačiui. Viešpats yra labiau patenkintas, kai mato, jog Jo tarnams rodoma tinkama pagarba, nes tokie tarnai rizikuoja viskuo, tarnaudami Viešpačiui, todėl jie labai brangūs Viešpačiui.“

 

Dvasinis mokytojas brangus Viešpačiui

Dvasinis mokytojas tapatus Dievo Asmeniui ir ta prasme, kad jis labai brangus Viešpačiui.

Dvasinis mokytojas – Viešpaties atstovas

Viešpaties atstovas, guru, prilygsta pačiam Viešpačiui, nes jis kalba tik tai, ką Viešpats pasakė („Śrīmad-Bhāgavatam“ 8.24.48):

„Net jei mes nesame sėkmingi tiek, kad galėtume susitikti Aukščiausią Viešpatį asmeniškai, Viešpaties atstovas prilygsta pačiam Viešpačiui, nes toks atstovas nesako nieko, jei to nepasakė Aukščiausias Dievo Asmuo. Todėl Śrī Caitanya Mahāprabhu pateikia guru apibrėžimą: Yāre dekha, tāre kaha 'kṛṣṇa'-upadeśa: [Cc. Madhya 7.128] bona fide guru yra tas, kuris pataria savo mokiniams visiškai atitikdamas principus, apie kuriuos kalbėjo Kṛṣṇa. Bona fide guru yra tas, kuris Kṛṣṇą laiko guru. Tokia yra guru-paramparos sistema.“

Kadangi dvasinis mokytojas Kṛṣṇos pamokymus perduoda be pakeitimų, jis prilygsta Dievo Asmeniui. Jis atstovauja Viešpatį, perduodamas žinias kitiems.

Jei mokinys dvasinį mokytoją, kuris prilygsta Aukščiausiam Dievo Asmeniui, laiko paprastu žmogumi, jo Vedų studijos ir askezės neduos jokio rezultato. Dar daugiau, tas kuris galvoja, kad dvasinis mokytojas, atstovaujantis mokinių seką, yra paprastas žmogus, yra laikomas pragaro gyventoju. Įgalintas dvasinis mokytojas, kuriam Kṛṣṇa suteikė savo galią priimti sprendimus, gali veikti nepriklausomai nuo kitų.

Dvasinio mokytojo padėtis Kṛṣṇos atžvilgiu

Dvasinis mokytojas dvasiniame pasaulyje gali būti viena iš intymių Rādhārāī palydovių arba apsireiškusiu Nityānandos atstovu, todėl sugebės atvesti savo mokinius pas Kṛṣṇą. Dvasinis mokytojas dvasiniu pavidalu yra gopių palydovas. Apie tai kalba „Śrī Śrī Gurv-aṣṭaka“ 6 posmas:

nikuñja-yūno rati-keli-siddhyai
yā yālibhir yuktir apek
aīyā
tatrāti-dāk
yād ati-vallabhasya
vande guro
śrī-caraāravindam

„Dvasinis mokyotjas yra labai brangus, kadangi jis labai patyrusiai padeda gopėms, kurios skirtingu metu labai skoningai ir įvairiai paruošia Rādhos ir Kṛṣṇos santuokinių meilės žaidimų aplinką Vṛndavano giraitėse. Aš pagarbiai lenkiuosi tokio dvasinio mokytojo lotosinėms pėdoms.“

Skirtumas tarp dvasinio mokytojo ir Viešpaties

Dvasinis mokytojas yra jīva-tattva Viešpaties tarnas (“Śrī Caitanya-caritāmta Ādi-līlā” 7.14, komentaras):

“Caitanya-caritāmtoje (Ādi-līlā 5.142) yra sakoma: ekale īśvara kṛṣṇa, āra saba bhtya: Vienintelis aukščiausias šeimininkas yra Kṛṣṇa, o visi kiti, tiek viṣṇu-tattva, tiek jīva-tattva, užsiima tarnyste Viešpačiui. Tiek Viṣṇu-tattva (kaip Nityānanda Prabhu ir Advaita), tiek jīva-tattva (śrīvāsādi-gaura-bhakta-vnda) užsiima tarnyste Viešpačiui, bet reikia mokėti skirti tarp viṣṇu-tattva tarnų ir jīva-tattva tarnų. Jīva-tattva tarnas, dvasinis mokytojas yra tikrasis Dievo tarnas.”

Dvasinių mokytojų tipai

Pirmiausia reikia pažymėti, kad Aukščiausias Dievo Asmuo egzistavo dar prieš atsirandant kitiems dvasiniams mokytojams, todėl Jį šlovina kaip Pirminį Dvasinį Mokytoją. Tik Jis vienas turi pačias išsamiausias ir tobuliausias žinias. Jis siunčia žinią Savo pasiklydusiems vaikams, kurios dėka jie vėl gali grįžti į transcendentinį palaimingą pasaulį. Visi kiti dvasiniai mokytojai yra Jo atstovai. Jų funkcijos yra perduoti transcendentines žinias be iškraipymų, tam kad sąlygotos sielos galėtų sugrįžti namo, atgal pas Dievą. Todėl juos vadina Śikṣā guru – dvasiniais mokytojais (guru reiškia sunkus, t.y. kupinas žinių), perduodančiais Śikṣą (dvasines žinias).

Nors visų dvasinių mokytojų vaidmuo yra perduoti dvasines žinias (todėl jie visi yra Śikṣā guru), vis dėlto skirtingi dvasiniai mokytojai atlieka šiame procese skirtingas funkcijas, todėl juos vadina skirtingai:

Adi-guru – pirminis guru

Ādi-guru pažymi Kṛṣṇą, kuris yra pirminis dvasinis mokytojas. Arba Balarāmą (taip pat Nityānandą), kuris vadinamas akhaṇḍa-guru-tattva (pilnutinis, beribis, nedalus guru), arba sampradāyos (mokinių sekos) įkūrėją.

Visų dvasinių mokytojų mokinių sekoje Ādi guru (pirminis guru) yra Bhagavānas, Aukščiausias Dievo Asmuo. Rodydamas savo didžią malonę, Jis mokė Brahmā, kuris yra ādi-kavi (pirminis poetas, kuris papasakojo Vedas). Šių tiesų Brahmā mokė Śrī Nāradą, Nārada mokė Śrī Vyāsą, o šis mokė Śrī Madhvācāryą. Tokie pamokymai, gauti per mokinių seką, vadinami guru-parampara-upadeśa.(Bhaktivinoda Thākura, „Vaiṣṇava-siddhānta-mala“, 1 sk.)

Dvasinę iniciaciją reikia gauti iš vienos iš šių keturių sampradāyų ir ne kitur. Atsidavęs turi suprasti, kad Ādi-guru, pirminis sampradāyos dvasinis mokytojas, yra śikṣā-guru, ir tik jo mokymu reikia sekti, o ne įvairiais mokslininkais ar mokytojais.“

(Bhaktivinoda Thākura, „Śrī Harinama Cintamani“ 6 skyrius)

 

Sampradāyų ādi-guru yra Brahmā, Śiva, Kumarai ir Lakṣmī.

Ācārya-įkūrėjas

Tai sampradāyos (mokinių sekos) pradininkas arba galingas tarpininkas, atgaivinęs mokinių seką ar suteikęs jai naują impulsą. Ācārya vadinamas tas, kuris moko savo pavyzdžiu. Tai dvasinis mokytojas, kuris ištaiso prieštaravimus, kylančius mokyme ir suteikiantis naują kryptį pamokslavimo misijai. Toks dvasinis mokytojas yra ypatingas atsidavęs tarnas, kurį Viešpats asmeniškai įgalina ir nukreipia. Ācāryų-įkūrėjų pavyzdžiai yra Śrī Rāmānuja, Śrī Mādhva, ir nesenai Śrīla Prabhupāda. Ācārya-įkūrėjas yra śikṣā-guru visiems, sekantiems paskui jį. Todėl nevykdyti jo nurodymų ir iškraipyti jo mokymą jokiais būdais nevalia. Ācārya taip pat gali būti vienuolyno ar bona fide dvasinės organizacijos galva.

Vartma-pradarśaka-guru

Tai dvasinis mokytojas, kuris parodo kelią. Tai asmenybė, kuri pirmą kartą parodė žmogui teisingą kelią pas Dievą. Ji nebūtinai turi būti tyras vaiṣṇavas. Kartais net materialistai tampa vartma-pradarśaka-guru, kai parodo smalsiam žmogui, kur yra Harė Kṛṣṇa šventykla, ar pasiūlo paskaityti draugui Bhagavad-gītą.

Śikā-guru

Tai dvasinis mokytojas, duodantis nurodymus pasiremdamas šventraščiais. Tai asmenybė, kuri gali suteikti mums žinių, kurių dėka mes galime progresuoti. Śikṣā-guru yra tikras guru ir tai turi būti pažengęs vaiṣṇavas. Tas, kuris neatsidavė Kṛṣṇai (ne vaiṣṇavas) negali būti guru, net jei turi aukštą brāhmano kvalifikaciją. Smalsus ar rimtas mokinys gali turėti daug śikṣā-guru, kuriems pats gali suteikti skirtingą svarbą.

Dīkṣā-guru

Tai dvasinis mokytojas duodantis įšventinimą į mokytojų mokinių seką. Kai vienas śikṣā-guru mokinio gyvenime pasidaro labai svarbus, mokinys gali paprašyti dvasinio įšventinimo pas tokį guru. Tuomet, toks śikṣā-guru tampa dīkṣā-guru – tai yra mokytoju, duodančiu įšventinimą. Toks mokytojas imasi ne tik atsakomybės perteikti žinias mokiniui, bet ir įsipareigoja mokinį atvesti pas Kṛṣṇą, jei žinoma šis vykdys mokytojo nurodymus.

Sannyāsa-guru

Tai dvasinis mokytojas, suteikiantis sannyāsą (įšventinantis į atsižadėjusio gyvenimo statusą).

Visos šios skirtingos dvasinių mokytojų kategorijos atlieka skirtingas funkcijas perduodant dvasines žinias. Visi jie yra Dievo įgalinti atstovai, per kuriuos Jis rodo savo begalinį gailestį sąlygotoms sieloms, išvaduodamas jas iš neišmanymo grandinių. Todėl visiems šiems dvasiniams mokytojams reikia rodyti didelę pagarbą. Ignoruoti juos arba įžeidinėti juos reiškia kliūtis dvasiniame kelyje. Iš mokinio santykio su dvasiniais mokytojais galima spręsti apie jo santykius su Dievu.

Kaip Viešpats padeda sielai įgyti dvasinių žinių tarpininkaujant šiems dvasiniams mokytojams?

1.      Pradžioje Viešpats asmeniškai moko mokytojų-mokinių sekos įkūrėją (ādi-guru), kuris šias žinias perduoda savo mokiniui, o šis savo ruožtu savo mokiniui. Taip šios žinios perduodamos nuo mokytojo mokiniui neiškraipytos.

2.      Jei dėl pražūtingo šio amžiaus poveikio prasideda kokie nors mokymo iškraipymai arba pranyksta supratimas, Viešpats atsiunčia savo ypatingą atstovą ācāryą-įkūrėją, kuris pataiso mokymą ir paaiškina, kaip jį panaudoti šiuolaikinėmis sąlygomis. Visai nesenai šią funkciją atliko Jo Dieviškoji Malonybė A.C. Bhaktivedānta Svāmis Prabhupāda, kuris išdėstė šį slaptingą dievišką žinojimą anglų kalba ir paskleidė jį po visą pasaulį. Remiantis pranašystėmis, šios knygos bus dvasiniais įstatymais visai žmonijai artimiausius 10000 metų, suteikdamos nuoširdiems žmonėms galimybę pasiekti dvasinį tobulumą.

3.      Žmogus, susipainiojęs šiame pasaulyje, susitinka vartma-pradarśaka-guru, kurio pagalba Viešpats parodo jam kelią pas Save ir susitikimas su kuriuo pakeičia jo gyvenimą.

4.      Vėliau Dievo ieškantis žmogus susitinka su Dievui atsidavusiai žmonėmis, kurie atlieka jam śikṣā-guru (dvasinio vadovo) vaidmenį, auklėja ir nukreipia mokinį ugdant jo atsidavimą.

5.      Iš visų śikṣā-guru (dvasinių vadovų) tas, kurio nurodymai yra labiausiai įkvepia mokinį dvasiniam tobulėjimui, paprastai tampa jo dīkṣā-guru (dvasiniu mokytoju, kuris suteikia įšventinimą į mokinių seką). Jis imasi atsakomybę už mokinio išgelbėjimą.

6.      Vėliau seka kiti śikṣā-guru, kurie tęsia jo mokymą.

“Dīkṣā-guru gali būti tik vienas, ir jis yra pirmasis arba tikrasis dvasinis mokytojas. Šikṣā-guru gali būti daug – jie paremia dīkṣā-guru nurodymus ir užima pavaldžią padėtį. Šikṣā-guru yra tarsi dīkṣā-guru antrininkai (jo atstovai ar kūno dalys), glaudžiai su juo bendradarbiaujantys. Jų funkcija yra atvesti potencialų mokinį pas dīkṣā-guru. Dīkṣā-guru taip pat gali elgtis kaip pamokantis guru, bet tai nėra būtina.

Skirtumas tarp dīkṣā ir śikṣā guru nustatomas pagal tai, kokias pareigas jie atlieka, tačiau tai neturėtų tapti materialistiško polinkio žeminti kitus priežastimi. Todėl mokinys privalo klausytis savo mokytojų taip pat kaip savo dīkṣā-guru. Mokinys turi išmokti regėti savo dīkṣā-guru ir daugelio śikṣā-guru asmenyse Aukščiausio Dievo Asmens pasireiškimą. Taip pasireiškia jų vienybė. Tuo pat metu neatmesdamas šios ontologinės vienybės, mokinys privalo žinoti, kad kiekvienas iš jų atlieka savo funkcijas. (Iš Šivarama Svamio knygos “Śikṣā-guru”)”

Dvasinio mokytojo savybės ir pareigos

Pagrindinės savybės

Kad mokytojas galėtų savo mokinį atvesti pas Kṛṣṇą, jis pats turi turėti tinkamas savybes ir kvalifikaciją. Apie šias savybes daug kalba šventraščiai, o taip pat vaiṣṇavų mokytojai.

„Śrīmad Bhāgavatam“ 11.3.21 sako:

tasmād guruṁ prapadyeta
jijñāsuḥ śreya uttamam
śābde pare ca niṣṇātaṁ
brahmaṇy upaśamāśrayam

„Todėl, kiekvienas rimtai trokštantis laimės turi ieškoti bona fide dvasinio mokytojo ir, gavęs iniciaciją, priimti jo prieglobstį. Bona fide guru kvalifikacija yra tai, kad jis apsvarstęs suprato šventraščių išvadas ir pajėgia įtikinti šiomis išvadomis kitus. Tokios didžios asmenybės, kurios priėmė Aukščiausio Viešpaties prieglobstį ir paliko nuošalyje visus materialius išskaičiavimus, turi būti laikomos bona fide dvasiniais mokytojais.“

Šiame posme kalbama apie dvi pagrindines ir vieną šalutinę dvasinio mokytojo savybes.

Pagrindinės savybės:

  1. Śābda-brahmani niṣṇātaḥ – jis suvokė šventraščių išvadas, kruopščiai juos išstudijavęs ir gali įtikinti kitus jų teisingumu. Todėl tikras dvasinis mokytojas
    1. Niekada nesako to, ko nėra Vedų literatūroje (nieko neišsigalvoja), t.y. mąsto šventraščių kategorijomis.
    2. Pastoviai studijuoja šventraščius, t.y. jis nelaiko savęs tobulu dvasinių dalykų žinovu, bet pastoviai tobulina savo šventraščių išmanymą.
    3. Niekuomet neprieštarauja sādhu (šventiesiems).
    4. Gali atsakyti į bet kokį klausimą apie dvasinį gyvenimą.
    5. Moko savo pavyzdžiu (ācārya).
    6. Teisingas ir draugiškas su visais.
  2. para-brahmani niṣṇātaḥ – priėmė Aukščiausio Viešpaties prieglobstį ir įsitvirtino dvasiniame lygyje. Todėl tikras dvasinis mokytojas
    1. niekuomet nesako „Aš – Dievas“.
    2. Kalba tik apie Dievą arba apie tai, kas su Juo susiję.
    3. Pasinėręs į Švento Viešpaties Vardo kartojimą ir pamokslauja apie Jo šlovę.
    4. Pasinėręs į atsidavimo tarnystę Dievui.

Šalutinė savybė:

3. Upaśamāśrayam – jis abejingas materialaus pasaulio pagundoms. Rūpa Gosvamis „Pamokymų nektare“ (1 posmas) apie tai sako:

vāco vegaṁ manasaḥ krodha-vegaṁ
jihvā-vegam udaropastha-vegam
etān vegān yo viṣaheta dhīraḥ
sarvām apīmāṁ pṛthivīṁ sa śiṣyāt

„Rimtas žmogus, kuris gali pakęsti poreikį kalbėti, proto poreikius, pykčio pasireiškimus ir liežuvio, pilvo bei lytinių organų poreikius yra kvalifikuotas turėti mokinių visame pasaulyje.“

Tik toks žmogus, kuris turi pirmas dvi (pagrindines) savybes, gali būti visiškai atsižadėjęs materijos ir kontroliuoti visus šešis poreikius, aprašytus posme.

Pamokymų nektaro (5 posmas) atskleidžia dar vieną svarbią dvasinio mokytojo sąvybę: anya-nindā-ādi śūnya – visiškai atsikratė pavydo jausmo ar noro kritikuoti kitus.

Papildomos savybės

Papildoma (bet būtina) dvasinio mokytojo savybė: Jis priklauso dvasinei mokytojų-mokinių sekai.

Bhaktivinoda Thakura (“Bhakti-prati-aparādha” skyrius iš “Sajjana Toṣaṇī”) pateikia esmines tyro atsidavusio savybes. Šios savybės labai svarbios guru:

  1. Paprastumas (saralatā)
  2. Ryžtas (dṛdhata)
  3. Išskirtinis atsidavimas tik Viešpačiui (ekantata)
  4. Net jei žmonės jam prieštarauja, jis niekuomet nesuteiks savo leidimo ar palaikymo veiklai, prieštaraujančiai tyrai bhakti.
  5. Jis niekuomet nesitiki nieko iš kitų.

Šventraščiai išskiria šias savybes:

·      Dvasinis mokytojas griežtai seka paramparos principu ir šventraščiais

·      Mokslo apie Kṛṣṇą suvokimas yra reikalavimas norint tapti dvasiniu mokytoju, o ne jo gimimas ar socialinė padėtis.

·      Dvasinis mokytojas turi išmanyti Vedų literatūrą.

·      Kad tapti dvasiniu mokytoju reikia gauti Kṛṣṇos ir savo paties dvasinio mokytojo įgaliojimus.

·      Dvasinis mokytojas turi būti Kṛṣṇos atstovas

·      Dvasinis Mokytojas turi būti Kṛṣṇos atsidavęs.

·      Dvasinis mokytojas turi būti tyras atsidavęs, mahā-bhāgavata arba uttama-adhikāris.

·      Dvasinis mokytojas yra artimas Kṛṣṇos tarnas

·      Dvasinis mokytojas turi būti pajėgus išvaduoti savo mokinius nuo gimimo ir mirties ir nuvesti juos pas Dievą.

·      Dvasinis mokytojas turi mokyti savo pavyzdžiu.

·      Dvasinis mokytojas turi kontroliuoti savo jausmus.

·      Dvasinio mokytojo kūnas yra dvasinis.

·      Dvasinio mokytojo ekstazė.

Toliau yra pateikiamos apibendrintos dvasinio mokytojo savybės iš „Hari Bhakti Vilāsos“:

·      Jis turi žinoti Vedas ir žinoti šventraščių išvadas.

·      Jis turi būti pasinėręs į Viešpaties garbinimą ir kartoti Viešpaties vardus.

·      Jis turi būti ramus, visiškai patenkintas atsidavimo tarnystės veikla.

·      Jis turi turėti gilų tikėjimą Viešpačiu.

·      Jis turi parodyti visas geras savybes.

·      Jis turi būti inteligentiškas, tvirtas, asketiškas ir teisingas.

·      Jo kalba turi būti saldi, iš pažiūros jis turi atrodyti maloniai, švariai, jaunatviškai, dėvintis švarius drabužius.

·      Jis turi būti patyręs elgdamasis kaip šventas žmogus, sad-ačara.

·      Jis turi būti patyręs diskusijose ir įveikti tuos, kurie prieš atsidavimo tarnystę.

·      Jis turi būti patyręs teisėjas (turi teisingai nuspręsti, kas teisus, o kas ne).

·      Jis turi būti dėkingas už tarnystę, kurią kiti atlieka jam.

·      Jis turi būti pajėgus tiek parodyti savo prielankumą, tiek papeikti kitą žmogų.

·      Jis turi jausti prielankumą savo mokiniams.

·      Jis turi būti susirūpinęs kitų gyvų būtybių gerbūviu.

·      Jis turi būti išsilaisvinęs nuo pavydo, pagiežos, prievartos, pykčio, tingumo, nuodėmingos veiklos.

Dvasinis mokytojas neturi pasižymėti tokiomis savybėmis:

·      Jis neturi trokšti pinigų, šlovės arba tarnystės iš savo mokinių.

·      Jis neturi trokšti kaupti materialius dalykus.

·      Jis neturi prisirišti prie dovanų gavimo ir neturi svyruoti atiduodamas daiktus.

·      Jis neturi svyruoti priimdamas sprendimus, kuriuos reikia priimti.

·      Jis neturi valgyti per daug.

·      Jis neturi būti linkęs gulėti.

·      Jis neturi būti linkęs kritikuoti kitų geras savybes.

·      Jis neturi būti linkęs kalbėti apie kitų nuodėmingą veiklą

·      Jis neturi bendrauti su žemo charakterio žmonėmis (tais, kurie vartoja svaigalus, užsiima neleistinais lytiniais santykiais ir kita nuodėminga veikla).

·      Jis neturi pasinerti į nereikalingas filosofijas ir materialią logiką.

Dvasinio mokytojo pareigos

·      Dvasinis mokytojas moko savo mokinius;

·      Dvasinis mokytojas užima savo mokinius tarnavimu Kṛṣṇai

·      Dvasinis mokytojas išlaisvina mokinį nuo materialios egzistencijos.

·      Dvasinis mokytojas baudžia mokinį (jo labui)

·      dvasinis mokytojas džiaugiasi, regėdamas mokinio pažangą.

·      Dvasinis mokytojas yra pamokslautojas.

·      Dvasinis mokytojas nurodo ir įgalina savo mokinį pamokslauti.

·      Dvasinis mokytojas užima savo mokinį Dievybių garbinimu.

·      Dvasinis mokytojas užima savo mokinį prasado gaminimu, aukojimu ir platinimu.

·      Dvasinis mokytojas niekuomet nesivadina Dievu.

·      Dvasinis mokytojas turi būti laisvas nuo materialių motyvų.

Kaip pasirinkti dvasinį mokytoją

Dvasinio mokytojo pasirinkimas yra rimtas žingsnis mokinio gyvenime. Ypatingai svarbu į šį klausimą pažiūrėti rimai. Skubotas potraukis dvasiniam mokytojui gali pasirodyti pernelyg netvirta atrama santykiuose su juo, palyginus su dvasiniu mokytoju, kuris suteikė supratimą klausantis ir ilgai bendraujant. Kadangi visoms sąlygotoms sieloms būdingas polinkis daryti klaidas, reikia rinktis labai atsargiai ir remiantis šventraščių nurodymais. Pradinį potraukį dvasiniam mokytojui gali užteršti įvairios materialios sampratos, ir todėl šis potraukis negali būti pagrindinis faktorius apsisprendžiant. Tokių antraeilių faktorių, kuriais remiasi iškreiptas potraukis, pavyzdžiai yra draugiška bendravimo maniera, asmeninis žavesys, guru charizma, jo talentai (pvz. gražus dainavimas) arba šmaikščios paskaitos. Renkantis dvasinį mokytoją pirmiausia reikia žiūrėti į tai, kaip jis pats seka savo dvasiniu mokytoju ir ācārya-įkūrėju. Prisirišimas, grindžiamas išorinėmis savybėmis neturi jokio dvasinio pagrindo ir ilgainiui gali tapti sunkumų mokiniui priežastimi.

Jei turite abejonių, kas jūsų guru

Śrīla Jayapatāka Svāmis siūlo keletą kriterijų, kaip pasirinkti dīkṣā-guru, jei patinka keletas asmenybių. Šie kriterijai skirti padėti tiems, kurie jau žino apie tai, kokios yra pagrindinės dvasinio mokytojo savybės.

Pirmiausia reikia melstis Śrīlai Prabhupādai, Nitai-Gaurangai ir Viešpačiui Kṛṣṇai su Balarāma, kad gauti jų palaiminimus ir įkvėpimą, kurie padės bhaktui apsispręsti, ką gi jam pasirinkti savo dīkṣā-guru. Jei jis vis dėlto nėra tikras, jis gali medituoti į šiuos punktus apačioje ir analizuoti savo širdį.

Taigi, greičiausiai tai jūsų guru,

 

1.      jei jus įkvepia šis dvasinis mokytojas, jo entuziazmas ir atsidavimo tarnystės intensyvumas, jo jausmai ir t.t., ir jūs norite įgyti tą pačią atsidavimo tarnystės nuotaiką, kaip jo;

2.      jei jus įkvepia šio dvasinio mokytojo pamokslavimas ir jis sustiprina jūsų entuziazmą atsidavimo tarnystei;

3.      jei jūs tikite, kad garso virpesiai, sklindantys iš šio dvasinio mokytojo, kupini Kṛṣṇos sąmonės ir jūs norite tuos garso virpesius sugerti į save;

4.      jei jūs turite troškimą padėti šiam dvasiniam mokytojui atliekant jo misiją tarnaujant Śrīlai Prabhupādai;

5.      jei šis dvasinis mokytojas labiau rūpinasi jūsų dvasine gerove ir gailestingesnis jums nei kiti;

6.      jei jūs, kaip mokinys, norite tvirtų santykių su šiuo dvasiniu mokytoju ir norite matyti, kaip šie santykiai įsitvirtina;

7.      jei šis dvasinis mokytojas ypatingai sustiprina jūsų tikėjimą Śrīla Prabhupāda ir atsidavimą jam;

8.      jei jūs jaučiate, kad Kṛṣṇa ir Śrīla Prabhupāda aiškiai išreiškia savo valią jūsų atžvilgiu per šį dvasinį mokytoją;

9.      jei šio dvasinio mokytojo pamokslavimas išsklaido jūsų abejones ir pašalina jūsų anārthas;

10.  jei jūs pajėgus atverti savo širdį šiam dvasiniam mokytojui, kreipdamasis į jį, ir jei dvasinis mokytojas atsako jums Kṛṣṇos sąmonės nuotaikoje. Priežastis gali būti išorinė, nevisai dvasinė, bet galbūt tai taip pat svarbus požymis, bhakti aspektas;

11.  jei jūsų nuomone šis dvasinis mokytojas geriausiai atitinka guru požymius, aprašytus “Gurvaṣṭakoje”;

12.  jei jūs visiškai pasikliaujate šiuo konkrečiu dvasiniu mokytoju ir visiškai įsitikinęs, kad jis visuomet duos jums patarimus ir nurodymus, atitinkančius guru, sādhu ir śāstrą bei nenuves jūsų šalin nuo Śrīlos Prabhupādos ir Kṛṣṇos;

13.  jei jaučiate gilesnį prisirišimą prie šio dvasinio mokytojo, o taip pat jaučiate gilesnį išsiskyrimą su juo;

14.  jei šis dvasinis mokytojas gali parodyti jums geriausias bhakto savybes ir pastoviai jus įkvepia kilti į naujas atsidavimo tarnystės aukštumas;

15.  jei vykdant šio dvasinio mokytojo nurodymus jūs jaučiate, kad artėjate prie Kṛṣṇos;

Kokiais atvejais mokinys turi atsisakyti savo dvasinio mokytojo?

Narahari Sarkara Ṭhākura savo „Kṛṣṇa Bhajanāmṛtoje“, 64 posme sako:

tatra gurur yadi visadṛśakārī, īśvare bhrāntaḥ, kṛṣṇa-yaśo vimukhas tad-vilāsa-vinodaṁ nāṅgīkaroti svayaṁ vā durabhimānī, loka-svastavaiḥ kṛṣṇam anukaroti, tarhi tyājya eva

„Ypač jei guru elgiasi prieš savo pareigas, jo idėjos apie Aukščiausią Viešpatį klaidingos, jis abejingas Kṛṣṇos šlovei, nepripažįsta, kad Kṛṣṇos žaidimai yra realybė, nepaprastai pasipūtęs, nes paprasti žmonės jį giria, arba jis imituoja Kṛṣṇą, tuomet jo reikia atsisakyti“

Dvasinio mokytojo reikia atsisakyti, jei

·         jis kvailas ir propaguoja savo teorijas, prieštaraujančias śāstroms;

·         jis puola iš dvasinės padėties, pataikaudamas savo juslėms (atsisako sannyāsos įžadų arba nuodėmingai tenkina jusles) ;

·         tampa māyāvadžiu (paskelbia save Dievu);

·         įžeidinėja vaiṣṇavus arba Viešpatį Kṛṣṇą;

·         jei atlieka smerktinus poelgius, prisidengdamas atsidavusiojo kauke.

·         Jei pavydi labiau pažengusiems vaiṣṇavams ir todėl, mokinius laikydamas savo nuosavybe, neleidžia pastariesiem jų klausytis.

Jei mokinys atsisako savo dīkṣā-guru dėl bet kokių kitų priežasčių, jis atlieka labai rimtą įžeidimą, kuris atves jį prie puolimo.

Prieš priimant sprendimą atsisakyti dvasinio mokytojo, mokinys turėtų pirmiau kreiptis į vyresniuosius bhaktus ir nuolankiai pasidalinęs savo abejonėmis, paprašyti jų patarimo.

Klausimai

1.      Kas yra dvasinis mokytojas?

2.      Ką reiškia guru?

3.      Ką reiškia ācārya?

4.      Kokia dvasinio mokytojo tapatybė?

5.      Kokia dvasinio mokytojo padėtis dvasiniame pasaulyje?

6.