|
Nr. |
|
41 |
 |
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: abhideja |
|
Tema: Praktika - DE |
|
|
|
|
|
|
|
|
42 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: abhideja |
|
Tema: Praktika - DIEVYBIŲ GARBINIMAS |
|
|
|
Dievybė nesiskiria nuo Kṛṣṇos
Dievybės yra pats Kṛṣṇa. Kṛṣṇa yra asmenybė. Tokia yra visų Vedų išvada. Todėl Kṛṣṇa turi pavidalą. Šis pavidalas yra nirguṇa - nematerialus, tačiau tai nereiškia, kad jis yra beformis. Mes negalime suvokti Kṛṣṇos pavidalo dėl savo materializmo, todėl esame linkę galvoti, kad Dievas yra beformis. Tačiau tai nėra Kṛṣṇos trūkumas, tai yra mūsų trūkumas, kad mes galvojame apie Dievą tokiu būdu. Kṛṣṇa, kaip asmenybė yra neribotas. Jis turi begales pavidalų, kurie pasireiškia kaip jo avatāros, tačiau visos jos yra dvasinės. Realizuotos asmenybės mato šiuos pavidalus ir garbina juos. Tačiau neofitams ir materialistams tie pavidalai yra neprieinami.
Bhaktivinoda Ṭhākura knygoje “Jaiva Dharma” pateikia tokį pokalbį:
“Devidasa: Viešpaties Dievybės pavidalas yra statula, padaryta žmonių. Kaipgi tokios pavidalas gali būti amžinas? |
|
|
|
|
43 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: abhideja |
|
Tema: Praktika - ŚRĪMATĪ TULASĪ DEVĪ |
|
|
|
Tulasī yra visos atsidavimo tarnybos veiklos esmė. Jos lapai, žiedai, žievė, šakos, kamienas ir jos šešėlis yra visiškai dvasiniai. Tas kuris užsitepa žemės nuo Tulasī medelio šaknų ant savo kūno ir garbina Dievybę, gauna rezultatą tarsi būtų garbinęs kas dieną 100 dienų.
Tas kuris prisiartina prie namo ar sodo, kur auga Tulasī medelis jis išsivaduoja nuo visų nuodėmingų reakcijų, įskaitant ir brahmano nužudymą.
Viešpats Kṛṣṇa laimingai gyvena namuose ar mieste ar miške, kur yra Tulasī devi.
Viešpats Kṛṣṇa ir pusdieviai gyvena tuose namuose, kur yra žemė nuo Tulasī medelio.
Tas, kuris garbina Viešpatį Kṛṣṇą Tulasī lapeliais, išvaduoja savo protėvius nuo gimimų ir mirčių karalystės.
Tas, kuris įdeda į savo burną ar ant savo galvos uždeda Tulasī, pasiūlytų Kṛṣṇai lapelį, pasiekia Viešpaties Kṛṣṇos buveinę. |
|
|
|
|
44 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: abhideja |
|
Tema: Praktika - Šventės ir Ekadasi |
|
|
|
Vaišnavų kalendorius grindžiamas mėnulio fazėmis, kurios vadinamos Tithi. Standartinis mėnulio mėnuo turi 30 dienų, todėl yra po penkiolika tithi pilnėjančiam mėnuliui ir dylančiam mėnuliui. Mėnuo prasideda nuo pirmos dylančio mėnulio dienos. Mėnesio vidurį sudaro jaunatis, tada pilnatis yra paskutinė mėnesio diena. Pilnatis vadinama purnima, jaunatis amavasja. Dylančio mėnulio periodas vadinamas krišna pakša, o pilnėjančio mėnulio - gaura pakša Visos kitos fazės-tithi yra :
pratipat, dvitiya, tritiya, čaturti, pancami, šašti, saptami, aštami, navami, dašami, ekadaši, dvadaši, trayodaši, čaturdaši. Todėl norėdami įvardinti mėnesio dieną sakome krišna ekadaši arba gaura čaturdaši, etc. |
|
|
|
|
45 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: abhideja |
|
Tema: Etiketas - ETIKA IR DORA |
|
|
|
Žodis etika (lot. ethica < gr. ethos) reiškia paprotys, įprotis, būdas. Tai žmonių elgesio normų visuma arba mokslas tiriantis moralę.
Etika yra viena iš filosofijos disciplinų, tyrinėjančių, kas yra gėris ir blogis, teisinga ir neteisinga. Terminas etika taip pat naudojamas bet kokiai sistemai ar teorijai apie moralines vertybes ar principus.
Moralė (pranc. morale < lot. moralis - dorovinis) reiškia dorovė, žmonių elgesį reguliuojančios normos ir principai, viena visuomeninės sąmonės formų.
Moralė nustato, kas yra gerai daryti, o kas blogai. Tai ji nustato remdamasi ne vieno individo, o visos visuomenės interesais.
Etikos tiriami objektai: Moralė;Gėris ir blogis;Žmonių lygybė; |
|
|
|
|
46 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: abhideja |
|
Tema: Etiketas - PAKANTUMAS IR GAILESTINGUMAS |
|
|
|
Kantrybė ir gailestingumas yra aprašyti „Bhagavad-gītoje“ ir „Śrīmad Bhāgavatam“, kaip vienos iš geriausių atsidavusiųjų savybių. Vaiṣṇavas, Viešpaties Kṛṣṇos atsidavęs, natūraliai išsiugdo savyje 26 savybes, tačiau gailestingumas ir pakantumas yra tos savybės, kurias mes turime išsiugdyti dar iki tapdami tobulais vaiṣṇavais.
Kantrybė
Kantrybė turi dvi puses:
1) kantriai siekti užsibrėžto tikslo, ramiai sutinkant visas kliūtis, iškylančias atsidavimo tarnystės kelyje, sugebėti kantriai laukti, kol pasikeis aplinkybės, ir
2) sugebėti pakęsti 3 rūšių kančias:
a) adhibautika kleśa- kančios patiriamos dėl kūno;
b) adhidaivika kleśa - kančios patiriamos dėl aukštesnių jėgų poveikio, gamtos nelaimių, etc;
c) adhyātmika kleśa - kančios patiriamos dėl santykio su kitomis būtybėmis ir proto kančios; |
|
|
|
|
47 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: abhideja |
|
Tema: Etiketas - ŠEŠI VEIKSNIAI SUNAIKINANTYS ATSIDAVIMO TARNYSTĘ |
|
|
|
“Pamokymų nektaro” 2 posmas sako:
atyāhāraḥ prayāsaś ca
prajalpo niyamāgrahaḥ
jana-saṅgaś ca laulyaṁ ca
ṣaḍbhir bhaktir vinaśyati
Atsidavimo tarnystei pragaištingi šeši dalykai: 1) valgyti ir kaupti daugiau negu būtina, 2) vaikytis sunkiai pasiekiamų žemiškų tikslų, 3) be būtinumo kalbėti pasaulietinėmis temomis, 4) laikytis šventraščių nurodymų bei reikalavimų dėl jų pačių, o ne tam, kad dvasiškai tobulėtume; arba visiškai juos atmesti ir daryti tai, kas šauna į galvą, nepripažįstant jokių autoritetų, 5) bendrauti su pasaulietinės mąstysenos žmonėmis, kurių nedomina Kṛṣṇos sąmonė, ir 6) geisti materialių laimėjimų. |
|
|
|
|
48 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: abhideja |
|
Tema: Etiketas - ŠEŠI PRINCIPAI, PALANKŪS ATSIDAVIMO TARNYSTEI |
|
|
|
Tikras ir netikras atsižadėjimas
Śrīla Rūpa Gosvāmis „Bhakti Rasāmṛta Sindhu“ rašo apie tai, kas yra atsidavimo tarnystė. Jis sako, kad tai visų pirma praktika, veikla. Yra žmonių, kurie sako, kad meditacija, proto sutelkimas į vieną objektą ar į jokį objektą, ir yra dvasinė praktika. Tačiau Prabhupāda teigia, kad meditacija yra skirta tiems, kurie nemoka dvasiškai veikti. Tuo atveju geriau medituoti, nei daryti nesąmones.
Tikroji dvasinė veikla reiškia viską panaudoti Kṛṣṇai. Materialius dalykus taip pat galima sudvasinti naudojant juos pamokslavimo misijai. Kṛṣṇa „Bhagavad-gītoje“ sako, kad nėra jam brangesnio bhakto už tą, kuris Kṛṣṇos mokymą pasakoja kitiems. Todėl neabejotinai, pamokslavimas yra atsidavimo tarnystė ar dvasinė veikla. Pamokslaudamas ir tam naudodamas materialias priemones žmogus neužsitraukia karmos ir niekuo nerizikuoja, nes jį saugo pats Kṛṣṇa. Todėl užsiimantis dvasine praktika nieko neprarastų, net jei paliktų atsidavimo tarnystės kelią dėl susiklosčiusių aplinkybių ar dėl savo silpnumo. |
|
|
|
|
49 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: abhideja |
|
Tema: Etiketas - Šešios draugystės formos |
|
|
|
DRAUGYSTĖ TARP BHAKTŲ
dadäti pratigåhëäti
guhyam äkhyäti påcchati
bhuìkte bhojayate caiva
ñaò-vidhaà préti-lakñaëam
VERTIMAS
Dovanoti, priimti dovanas, atskleisti savo slapčiausias mintis, klausti apie slapčiausius dalykus, valgyti prasadą ir vaišinti prasāda — tai šeši požymiai, bylojantys apie bhaktų meilę ir pagarba vienas kitam. |
|
|
|
|
50 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: abhideja |
|
Tema: Etiketas - TRYS ATSIDAVUSIŲJŲ LYGIAI |
|
|
|
“Pamokymų nektaro” 5 posme Śrīla Rūpa Gosvāmi teigia:
kṛṣṇeti yasya giri taṁ manasādriyeta
dīkṣāsti cet praṇatibhiś ca bhajantam īśam
śuśrūṣayā bhajana-vijñam ananyam anya-
nindādi-śūnya-hṛdam īpsita-saṅga-labdhyā
“Reikia mintyse gerbti bhaktą, kartojantį šventąjį Viešpaties Kṛṣṇos vardą; lenktis bhaktui, kuris gavo dvasinį įšventinimą [dikṣą] ir garbina Dievybę; ir bendrauti su tyru bhaktu, kuris padarė pažangą nenukrypstamai su atsidavimu tarnaudamas Viešpačiui ir kurio širdyje neliko nė menkiausio noro kritikuoti kitus, bei ištikimai jam tarnauti.” |
|
|
|
|
51 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: abhideja |
|
Tema: Etiketas - VAIŠNAVŲ ĮŽEIDIMAI |
|
|
|
VAIŠNAVŲ ĮŽEIDIMAI
Pamokymų nektaro 6 tekstas sako:
dåñtaiù svabhäva-janitair vapusaç ca doñair
na präkåtatvam iha bhakta-janasya paçyet
gaìgämbhasäà na khalu budbuda-phena-paìkair
brahma-dravatvam apagacchati néra-dharmaiù
VERTIMAS
Tyras bhaktas netapatina savęs su kūnu, nes jis pasiekė savo prigimtinį būvi-suvokė Krišną. Nederėtu vertinti jo materialistiškai. Nereikia kreipti dėmesio į žemą bhakto kilmę, į jo odos spalvą, fizinius trūkumus, į tai, kad jis ligoto ir netvirto kūno. Paprastam žmogui gali kristi j akis tyro bhakto fiziniai trūkumai, tačiau šie tariami trūkumai jokiu būdu neteršia jo kūno. Jis tartum Gangos vandenys, kurie per liūčių sezoną dažnai esti dumblėti, pilni purslų ir putų. Tačiau Gangos vanduo nesuteršiamas, ir tie, kurie kupini tobulo dvasinio išmanymo, maudosi Gangoje nepaisydami, koks yra vanduo. |
|
|
|
|
52 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: abhideja |
|
Tema: Etiketas - PAGARBA ATSIDAVUSIEMS |
|
|
|
PAGARBA ATSIDAVUSIEMS
Bhagavad-gītoje [3.21] Krišna sako:
yad yad äcarati çreñöhas
tat tad evetaro janaù
sa yat pramäëaà kurute
lokas tad anuvartate
“Kaip pasielgia didis žmogus, taip elgiasi ir paprasti žmonės. Kokį pavyzdį jis parodo, tokiu ir seka visas pasaulis.”
Ne paslaptis, kad šventi žmonės ar žmonės praktikuojantys dvasinį kelią visuomet yra paprastų žmonių dėmesio centre. Nors paprasti žmonės ne visuomet seka šventųjų pavyzdžiu, tačiau reikalauja iš šventųjų tokį pavyzdį turėti. Tai didelė atsakomybė taip pat ir ISKCON’o bhaktams. |
|
|
|
|
53 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: abhideja |
|
Tema: Etiketas - 26 VAIŠNAVO SAVYBĖS |
|
|
|
Krišna apie vaišnavo savybes
B.G. 12.13-20. Šri Krišna pakankamai aiškiai išvardija savybes, kurios yra brangios Jam:
a) Bhaktas, kuris niekam nepavydi ir yra tikras visų gyvų esybių draugas, kuris nemano, kad jam kas nors priklauso, neturi netikro ego ir yra vienodas tiek laimėje, tiek kančioje, kuris pakantus, visada patenkintas bei susitvardęs, kuris ryžtingai atlieka pasiaukojimo tarnystę ir protą bei intelektą sutelkia į Mane, toks bhaktas labai brangus Man. (B.G. 12.13-14).
b) “Kas niekam netrukdo ir kam netrukdo aistringi troškimai, kas vienodai sutinka laimę ir kančią, tas labai brangus Man”. (B.G. 12.15).
c) “Mano bhaktas, kurio nenusineša kasdieninių darbų tėkmė, kuris yra tyras, išmaningas, nepriklausomas nuo rūpesčių ir skausmų ir nesiekia veiklos rezultatų, labai brangus Man”. (B.G. 12.16).
d) “Žmogus, kuris nei džiūgauja, nei liūdi, kuris nesisieloja ir neturi norų, kuris atsižada ir palankių, ir nepalankių dalykų, yra labai brangus Man”. (B.G. 12.17).
e) “Kas vienodas draugams ir priešams, kas vienodai sutinka garbę ir negarbę, karštį ir šaltį, laimę ir kančią, šlovę ir panieką, kas nėra užsiteršęs, visada tylus ir patenkintas, kas nesirūpina pastoge, kurio žinojimas tvirtas, ir kuris atlieka pasiaukojimo tarnystę, tas labai brangus Man”. (B.G. 12.18-19).
f) Kas su tikėjimu eina šiuo amžinu pasiaukojimo tarnybos keliu ir tam atiduoda visas savo jėgas, kas mato Manyje aukščiausiąjį tikslą, tas labai brangus Man”. (B.G. 12.20). |
|
|
|
|
54 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: abhideja |
|
Tema: Istorija - ŠRI ČAITANJOS MAHAPRABHU GYVENIMAS ir MISIJA |
|
|
|
VIEŠPATIES ČAITANJOS MISIJA
kali-yuge yuga-dharma——nämera pracära
tathi lägi’ péta-varëa caitanyävatära
Religinė praktika šiame amžiuje yra skleisti švento vardo šlovę. Vien todėl Viešpats įgavęs geltoną spalvą nužengė kaip Viešpats Čaitanja.
Tokiu būdu Viešpaties Čaitanjos atėjimo tikslas buvo duoti Kali jugos žmonėms juga dharmą - religiją, atitinkančią šį amžių. |
|
|
|
|
55 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: abhideja |
|
Tema: Istorija - Gaudija vaišnavų istorija |
|
|
|
SANKIRTANOS JUDĖJIMAS NUO ČAITANJOS MAHAPRABHU IKI ŠRILOS PRABHUPADOS.
Sankirtanos judėjimas prasidėjo, kai Šri Čaitannja Mahaprabhu sugrįžo iš Gayos, gavęs savo dvasinio mokytojo Išvara Purio iniciaciją. Grįžęs namo jis nežinojo nieko tik Šventą Vardą. Šrivasos Thakuros namuose jie pradėjo uždarus kirtanus, į kuriuos neleido nieko išskyrus pačius artimuosius Nimajaus pasekėjus. Po kurio laiko, garsas apie kirtanus pasklido po visą Navadvipą. Ateistai ir pavyduoliai piktžodžiavo, o vaišnavai apgailestavo, jog patys negali dalyvauti šiuose sankirtanos žaidimuose. Palaipsniui, per savo palydovus Haridasa Thakurą ir Nityananda prabhu, Čaitanja paskleidė sankirtaną visoje Navadvipoje. Atsidavusieji darė kirtanus savo namuose. Tokiu būdu Viešpats Nityananda yra Namahatta ačarja. |
|
|
|
|
56 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: abhideja |
|
Tema: Istorija - Rūpa ir Sanatana |
|
|
|
ŠVENTŲJŲ GYVENIMAI - ŠRILA RŪPA IR SANATANA GOSVAMIS
Šri Kumaradeva turėjo daug sūnų. tarpe jų buvo Šri Amar (Sanatana), Šri Santoš (Rūpa) ir Šri Valabha (Anupama) buvo dideli atsidavę.
Šrila Sanatana Gosvamis gimė 1488 m. Iš pradžių abu broliai mokėsi dėdės namuose, tačiau kai vietinis šachas sužinojo apie jų išsilavinimą pakvietė juos pas save tarnybon.
1515 m. Čaitanya Mahaprabhu apsilankė Ramakelyje, tuometinėje Gaudadešos sostinėje, kur ministrais dirbo Sakara Malik (Sanatana) ir Dabir Kas (Rūpa), su savo broliu Anupama, kuris turėjo mažą sūnų (Jiva).
Sanatana atėjo į Vrindavaną, būdamas 27 metų ir gyveno čia 43 metus. Paliko pasaulį 1558 metais. Vraja liloje jo vardas - Rati Manjari.
Šrila Sanatana Gosvamis parašė labai daug knygų apie reguliuojamos atsidavimo tarnystės principus ir apie Krišnos inkarnacijas. Jis komentavo Šrimad Bhagavatam. |
|
|
|
|
57 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: abhideja |
|
Tema: Istorija - Senosios Indijos istorija |
|
|
|
ARIJŲ IVAZIJOS TEORIJA (AIT) IR INDIJOS ISTORIJA
Dr. Dinesh Agrawal sako, kad Indijos istorija - ne vien Indijos reikalas. Ji keičia mūsų požiūrį į istoriją.
Dauguma indų užaugo tikėdami, kad senovės išminčiai, gyvenantys prie saptasindhu užrašė savo mintis ir išgyvenimus Vedų literatūroje. Vedos visą laiką buvo žinių šaltinis induistams. Staiga XIX a. jiems buvo primesta, kad Vedos yra užkariautojų raštai, ir kad net sanskritas nėra Indijos kalba.
AIT yra daugiau prielaida nei faktinis įvykis.
Arijų invazijos teorijos šaknys ne Indijoje, o tarp Europos politikų ir Vokietijos nacionalistų. Indijos istorijoje visiškai nėra duomenų, patvirtinančių šią teoriją.
Dauguma AIT autorių buvo netgi ne istorikai o misionieriai. Max Muller’iui atlyginimą mokėjo East Indija Company. |
|
|
|
|
58 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: abhideja |
|
Tema: Istorija - Šrila Dživa Gosvamis |
|
|
|
ŠEŠI GOSVAMIAI:
ŠRILA DŽIVA, RAGHUNATHA BHATTA, RAGHUNATHA DASA, GOPALA BHATTA GOSVAMIAI
Šrila Dživa Gosvamis.
Pagal Gauòéya Vaiñëava Abhidhäna, Dživa šiame pasaulyje buvo nuo 1433 iki 1518 Çaka eros metų (1511-1596). Kiti šaltiniai mini, kad Dživa gyveno nuo 1533 iki 1618.
Šrila Rūpa, Sanatana ir Šri Valabha buvo broliai. Valabha turėjo sūnų Dživa, kuris tarp visų brolių buvo vienintelis palikuonis. Visi trys broliai tarnavo Badsa Huseinui Šachui ir todėl gyveno labai turtingai. Jų namuose netrūko nieko. Kai gimė Dživa, namai spindėjo nuo vaiko auksinės spalvos Jo akys buvo kaip išsiskleidę lotoso žiedlapiai. Visos jo kūno dalys buvo nuostabiai sudėtos. |
|
|
|
|
59 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: abhideja |
|
Tema: Istorija - SRI GOPAL BHATTA GOSWAMI |
|
|
|
The all merciful Lord Sri Gaur Hari, as He travelled from village to village throughout the south of India, continued to distribute love of Godhead wherever He went.
Hearing the nectarean names of Hari from His lotus mouth, thousands and thousands men and women felt relief from the blazing fire of material existence. Various wretched, miserable and fallen souls lives were completely rejuvenated and thus they became virtuous and happy. While causing rains of love of God to fall anywhere and everywhere, without consideration of time or place, Sri Gaurasundor came to the holy place of Sri Rangaksetra.
The temple of Sri Ranga Ksetra was extremely large, the crest of the temple tower pierced the sky. |
|
|
|
|
60 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: abhideja |
|
Tema: Istorija - SRI RAGHUNATHA BHATTA GOSWAMI |
|
|
|
|
|
|
|
|
