|
Nr. |
|
21 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: sambandha |
|
Tema: Jiva - KONSTITUCINĖ SIELOS PADĖTIS |
|
|
|
Viešpaties ekspansijos dalinamos į dvi kategorijas: 1. svāṁśa - Jo asmeniniai pavidalai ir 2. vibhinnāṁśa - Jo atskirtos ekspansijos. Gyvosios būtybės (jīvos) dalinamos į dvi kategorijas: 1. nitya mukta - amžinai laisvos ir 2. nitya-baddha - amžinai sąlygotos. |
|
|
|
|
22 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: sambandha |
|
Tema: Jiva - Sąlygotos sielos |
|
|
|
Savo pirmine prigimtimi jīva yra amžina Kṛṣṇos tarnaitė. Jos svarūpa-dharma yra tarnystė Śrī Kṛṣṇai. Bhagavāno gluminančioji energija (māyā) baudžia tas jīvas, kurios neseka šia svarūpa-dharma. Ji suriša jas trijų materialios gamtos guṇų virvėmis: sattva, rajaḥ ir tamaḥ - padengia jų svarūpą grubiuoju ir subtiliuoju kūnais, nubloškia jas į pasigailėtiną karmos vergiją, versdama jas vėl ir vėl patirti laimę ir kančią rojuje bei pragare. Viešpats Balarāmos ir Saṅkarṣaṇos pavidalais apreiškia nesuskaičiuojamą gausybę amžinai tobulų (nitya siddha) jīvų. Pasinėrusios į tarnystę Viešpačiui, jos visad išlieka savo konstitucinėje padėtyje. Jos net nežino, ar yra tokia gluminančioji energija, vadinama māyā, ar ne. |
|
|
|
|
23 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: sambandha |
|
Tema: Jiva - SĄLYGOTA SIELA - LAISVA VALIA, LEMTIS IR KARMOS DĖSNIS |
|
|
|
Kodėl blogi dalykai atsitinka geriems žmonėms? Į šį klausimą atsako Vedų filosofija ir pirmiausiai „Bhagavad-gīta“. Aukščiausias Dievo Asmuo neatsako nei už nuodėmingus, nei už dorovingus jų poelgius. Kūne įkalintą gyvąją būtybę klaidina neišmanymas, kuris užgožia tikrąjį žinojimą. Šis neišmanymas verčia gyvą esybę elgtis prieš savo interesus, sukuriant rezultatus, kurių ji netrokšta. Problema atsiranda todėl, kad gyva esybė trokšta malonumo iš materialios veiklos (karmos), tačiau tokia veikla negali patenkinti dvasinės sielos. Kṛṣṇa, glūdintis su gyvąja esybe tame pačiame kūne, neatlieka materialios veiklos, taip pat neskatina žmonių šią veiklą atlikti ir nesukuria veiklos rezultatų tiems, kurie ją atlieka. Jei Kṛṣṇa neieško malonumo materialioje veikloje, kodėl gyvos būtybės tikisi jį ten rasti? |
|
|
|
|
24 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: sambandha |
|
Tema: Jiva - SĄLYGOTA SIELA - REINKARNACIJA |
|
|
|
Reinkarnacija išvertus iš lotynų kalbos reiškia pakartotinis sielos įsikūnijimas arba persikūnijimas po mirties skirtinguose kūnuose. Vedų literatūroje naudojamas terminas saṁsāra. Kṛṣṇos bhaktas, pasinaudodamas reinkarnacijos idėja, gali sėkmingai pamokslauti Kṛṣṇos sąmonę materialistiškiems žmonėms, bet neturėtų pats žavėtis šia idėja ir puoselėti planus apie geresnį kitą gyvenimą. Kṛṣṇos sąmonės tikslas yra nutraukti saṁsāros ratą – reinkarnaciją – ir grįžti atgal pas Kṛṣṇą. Vedų požiūriu reinkarnacija yra problema, o ne problemos sprendimas, nes reinkarnacija nepašalina visų nuodėmių šaknies – priešiškumo Aukščiausiam Dievo Asmeniui. Toks yra ir vaiṣṇavo požiūris. |
|
|
|
|
25 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: sambandha |
|
Tema: Jiva - VARNAŠRAMA - VEDINĖ VISUOMENĖS ORGANIZACIJA |
|
|
|
Žodį dharma Moniero Viliamso žodynas apibrėžia taip: Tai, kas yra įtvirtinta arba stovi tvirtai, statutas, paliepimas, įstatymas; panaudojimas, praktikavimas, sekimas papročiais arba elgesio taisyklės, pareiga; teisė, teisingumas (dažnai kaip bausmės sinonimas); dorybė; moralė, religija, religiniai nuopelnai, geri darbai, tai kas atitinka taisykles ir teisę, tai, kas atitinka prigimtį; teisingumo personifikacija (Indra arba Jamaradža), Višnu, Pradžapati, bulius, balandis prigimtis, charakteris, savita sąlyga arba esminė savybė, nuosavybė, ženklas, specifiškumas (svabhava),auka bendravimas su dorybingais religinė abstrakcija, atsidavimas. |
|
|
|
|
26 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: sambandha |
|
Tema: Jiva - VYRAI IR MOTERYS VEDŲ KULTŪROJE |
|
|
|
Ar visi Vedų teiginiai absoliutūs? Kaip buvo minėta anksčiau, kiekvienas realiai egzistuojantis objektas (vastu) turi savo neatsiejamą funkciją (dharmą). Kai objektas yra natūralioje sau aplinkoje, jis apreiškia natūralias savo savybes ir atlieka savo funkcijas, kurios atitinka jo tikrąją prigimtį. Tai vadinama nitya dharma. Kai objektas pakliūna į nenatūralias sąlygas, jo funkcijos taip pat pasikeičia. Tai vadinama naimittika dharma. Gyvosios būtybės natūrali funkcija yra tarnauti Dievui, o kai gyvoji būtybė pakliūna į materialų pasaulį, jos funkcija pasikeičia ir ji atlieka daugybę kitų funkcijų. Tuomet jos funkcijas apibrėžia įvairūs įvardijimai, tokie kaip vyras, moteris, induistas, krikščionis, lietuvis, rusas ir t.t. Kadangi sąlygotos sielos negali gyventi be tokių įvardijimų, Vedos aprašo įvairias dharmas, priklausomai nuo sielos kūniško įvardijimo. Kadangi kūnai pastoviai keičiasi, šios dharmos negali būti laikomos amžinomis ir nekintančiomis. |
|
|
|
|
27 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: sambandha |
|
Tema: Jiva - IŠSIVADAVIMAS |
|
|
|
Žodis išsivadavimas sanskrito kalba skamba mokṣa, mukti, apavarga ir t.t. „Pa“ varga – reiškia penkios sanskrito abėcėlės raidės: pa, pha, ba, bha ir ma. Kiekviena iš šių raidžių simbolizuoja materialaus pasaulio vargus: pa - reiškia pariśrama - labai sunkus darbas. Arba reiškia parābhava - pralaimėjimas; pha - phena - putos, einančios iš burnos nuo sunkaus darbo; ba - byarthatā - nusivylimas darbo pabaigoje; arba reiškia bandha - pančiai; bha - bhaya - baimė dėl ateities; |
|
|
|
|
28 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: abhideja |
|
Tema: Įvadas - Bhakti apibrėžimas |
|
|
|
Žodis bhakti gaunamas iš veiksmažodžio šaknies “bhaj” – garbinti, tarnauti. Uttamā-bhakti - tyra atsidavimo tarnystė – tai veikla, atliekama išimtinai Śrī Kṛṣṇos naudai. Ji neužgožta jñānos (pažinimo, kuris nukreiptas į impersonalų išsivadavimą) ir karmos (veiklos siekiant atlyginimo), jogos ar askezių; Ji visiškai laisva nuo visų troškimų, nesusijusių su noru suteikti džiaugsmą Śrī Kṛṣṇai.“ Uttama-bhakti turi dviejų rūšių požymius: 1. svarūpa-lakṣaṇa - vidinės charakteristikos; 2. taṭastha-lakṣaṇa - išorinės charakteristikos. |
|
|
|
|
29 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: abhideja |
|
Tema: Įvadas - Atsidavimo tarnystės pakopos |
|
|
|
Bhakti skiriama į tris kategorijas 1. sādhana bhakti – praktinė atsidavimo tarnystė, kuri savo ruožtu skiriama į a. vaidhi sādhana bhakti – taisyklėmis reguliuojama atsidavimo tarnystės praktika. Tokios praktikos pagrindinė charakteristika yra baimė ir pagarba Vedų nurodymams. b. rāgānuga sādhana bhakti – spontaniškai atliekama atsidavimo tarnystės praktika. Jos pagrindinė charakteristika yra didelis noras ir ilgesys (laulyam) bendrauti su Kṛṣṇa taip, kaip bendrauja Jo tobuli (rāgātmika) bhaktai Goloka Vṛndāvane. Rāgānuga bhakti atliekama dviem būdais: |
|
|
|
|
30 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: abhideja |
|
Tema: Įvadas - KARMA, JÑĀNA |
|
|
|
isi žmonės pagal gyvenimo tikslą skiriami į tris kategorijas: 1) Siekiantys juslinių malonumų (bhukti) atlieka karmą; 2) Siekiantys išsivaduoti (mukti) praktikuoja jñāną; 3) Siekiantys meilės (prema) praktikuoja bhakti; Iš jų karmis atstovauja prisirišimą (rāga) prie materijos; Jñānis atstovauja tuščią materijos atsižadėjimą (phalgu vairāgya); Bhaktas atstovauja teisingą atsižadėjimą (yukta vairāgya), panaudodamas materiją Kṛṣṇai. |
|
|
|
|
31 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: abhideja |
|
Tema: Įvadas - PAGRINDINĖ KṚṢṆOS SĄMONĖS TAISYKLĖ |
|
|
|
Śrīla Prabhupāda pavadinimą “Kṛṣṇos sąmonės judėjimas” paėmė iš Rūpos Gosvamio posmo Kṛṣṇa bhakti rasabhavita matiḥ – „intelektas, kuris nuolat siekia mėgautis nuotaikomis, kylančiomis tiesiogiai tarnaujant Kṛṣṇai.“ Kṛṣṇos sąmonė taip pat apibūdinama „Bhagavad-gītos“ 4.35 posme: Kṛṣṇos sąmonė reiškia suvokti pasaulį taip, kaip suvokia Kṛṣṇa: viskas priklauso Jam ir yra skirta Jam. Tikslas sanskrito kalba vadinamas sādhya, metodas arba praktika – sādhana, o asmenybė, kuri praktikuoja – sādhaka. Vienintelė tikra sādhana yra śuddha bhakti – tyra atsidavimo tarnystė, nes tik ji duoda tikrą dvasinį rezultatą. Visi kiti dvasiniai procesai, tokie kaip meditacija, karma joga ar jñāna joga yra priklausomi nuo bhakti. |
|
|
|
|
32 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: abhideja |
|
Tema: Įvadas - DEVYNI ATSIDAVIMO TARNYSTĖS PROCESAI |
|
|
|
Karma joga reiškia, jog žmogus atlieka veiklą, kuri jam patinka ir šios veiklos rezultatą aukoja Viešpačiui. Bhakti reiškia, jog žmogus pirmiau paaukoja save Viešpačiui, o tada atlieka veiklą, kurios iš jo nori Viešpats. Bhakti reiškia su meile atliekamą atsidavimo tarnystę Aukščiausiam Dievo Asmeniui, o ne kam kitam. Visi žmonės gali atlikti tarnystę Viešpačiui, ne tik brāhmaṇai ar gimę Indijoje. Moterys, vaiṣyos ir śūdros, žemesnės klasės nariai taip pat gali grįžti atgal namo atgal pas Dievą praktikuodami bhakti. |
|
|
|
|
33 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: abhideja |
|
Tema: Įvadas - ŠEŠI ATSIDAVIMO POŽYMIAI |
|
|
|
Apribojimų, ritualų ir taisyklių esmė yra paruošti žmogų visiškam atsidavimui, kai žmogus pasikliauja tik Dievu. Todėl atsidavimas Dievui aukščiau bet kokių religijos taisyklių ir žmogaus pareigų. Palaipsnis savęs įteikimas Viešpačiui turi šias pakopas: 1) karmārpana – aukoti savo veiklos rezultatus Kṛṣṇai. Tai taip pat vadinama karma joga; 2) śaranāgatī – priimti Kṛṣṇos prieglobstį. Tyras atsidavimas prasideda nuo śaranāgatī – pasikliovimo Kṛṣṇa; 3) ātma-nivedana – visiškai atiduoti save Kṛṣṇai. |
|
|
|
|
34 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: abhideja |
|
Tema: Praktika - Mėsos valgymas |
|
|
|
„Śrīmad Bhāgavatam“ 1.17.38 sako, kad Maharaja Parikšitas leido gyventi Kali asmenybei tose vietose, kur žaidžiami azartiniai žaidimai, svaiginamasi, vyksta prostitucija ir žudomi gyvuliai. Keturi nuodėmingo gyvenimo ramsčiai: dyutam panam striyah sūna – žaidimai, gėrimas, laisvas seksas, gyvulių žudymas. Jie sukelia pasekmes, kurias mes patirsime ateityje kaip kančią. Šie keturi nuodėmingo gyvenimo principai tiesiogiai sunaikina keturis religinio gyvenimo stulpus: tapah - asketizmą (sunaikina alkoholis ir svaigalai), śaučam - švarą (neleistini lytiniai santykiai), daya - gailestingumą ir dosnumą (mėsa) ir satyam - teisingumą (azartiniai žaidimai) („Śrīmad Bhāgavatam“ 1.17.24) |
|
|
|
|
35 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: abhideja |
|
Tema: Praktika - Lytiniai santykiai |
|
|
|
Kṛṣṇos sąmonėje lytinis gyvenimas yra leidžiamas tik šeimoje ir tik vaikų pradėjimui. “Manu samhitoje” bei kituose Vedų raštuose leistini lytiniai santykiai vaikams pradėti yra paaiškinami tokiu būdu: lytiniai santykiai nenaudojant kontraceptinių priemonių, nėštumą nutraukiančių priemonių, nedarant abortų, ir kartą per mėnesį palankiu vaiko pradėjimui metu. Palankus metas vaikams pradėti yra moters ciklo 5-16 dienos. Šios taisyklės laikėsi ir laikosi vediniai brāhmanai. Nors ciklo pradžioje moteris turi mažiau šansų pastoti, tačiau taip atsitikus vaikas gims neturėdamas kilnių savybių. Kuo didesnė tikimybė pastoti, tuo daugiau brāhmaniškų savybių turės palikuonis |
|
|
|
|
36 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: abhideja |
|
Tema: Praktika - Svaigalai ir azartiniai žaidimai |
|
|
|
Gyvenimas – tai azartas Žodis azartas kilęs nuo prancūziško hasard, arba arabiško az zahr - kauliukas arba žaidimas kauliukais. Žodynas žodį azartas apibrėžia kaip pernelyg didelį įsitraukimą į kokią nors veiklą arba įkarštį. Tai reiškia, kad pernelyg didelis įsitraukimas į bet kokią materialią veiklą gali būti prilygintas azartiniam žaidimui. Pasiutęs azartinių žaidimų biznis Amerikoje nusineša milijonų vargšų žmonių, ieškančių laimės, pinigus. Daug jų, netekę vilties, baigia gyvenimą savižudybėmis. Azartinis žaidimas yra tarsi miniatiūrinis gyvenimo modelis. Jame visi siekia pergalės, tačiau galiausiai patiria pralaimėjimą. Netgi laikina pergalė šiame žaidime mums duodama likimo tik tam, kad priverstų mus žaisti toliau. Niekas negali pasitraukti iš žaidimo, kai jis laimi, ir galų gale ant kortos pastatoma viskas, nes tikimės išlošti viską. |
|
|
|
|
37 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: abhideja |
|
Tema: Praktika - Švara ir tvarkingumas |
|
|
|
Kṛṣṇos sąmonės judėjimui Śrīla Prabhupāda nustatė tokius orientyrus: „Knygos yra pagrindas, pamokslavimas yra esmė, praktiškumas yra principas, o švara yra jėga.“ Šiuos orientyrus reikia suprasti teisinga tvarka, nuo grindžiančių iki grindžiamų. Mūsų širdis yra altorius į kurį turime pakviesti Viešpatį, bet prieš pakviečiant reikia pasirūpinti, kad ši vieta būtų švari. Širdies nešvara vadinami materialūs prisirišimai ir polinkiai, vadinami anārtha – nereikalingais dalykais. Kṛṣṇos sąmonės, o ypač švento vardo kartojimo praktika skirta tam, kad atsikratyti anārthų ir išugdyti vidinę švarą, kad Kṛṣṇa galėtų įsitaisyti mūsų širdies altoriuje. Sakoma, kad 7 taisyklės padeda palaikyti gerą sveikatą |
|
|
|
|
38 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: abhideja |
|
Tema: Praktika - Etiketas šventykloje |
|
|
|
Elgesys šventykloje Etiketą šventykloje detaliai aprašė Śrīla Prabhupāda savo „Atsidavimo Nektare“: 1. Reikia priimti girliandas ir gėles, kurios buvo pasiūlytos Dievybėms ir dvasiniam mokytojui ir uždėti jas ant savo kūno. 2. Reikia mokytis šokti prieš Dievybes. 3. Reikia išmokti nusilenkti iš karto, pamačius Dievybes ar dvasinį mokytoją. 4. Kai Dievybės išeina pasivaikščioti lauke, bhaktai pamatę turi tuoj pat prisijungti prie procesijos. 5. Reikia apeiti šventyklos pastatą bent tris kartus. 6. Reikia garbinti Dievybę šventykloje pagal reguliuojančius principus, (siūlyti Joms arati ir maistą, puošti Dievybes ir t.t.). |
|
|
|
|
39 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: abhideja |
|
Tema: Praktika - MAHA MANTRA |
|
|
|
Mantra Žodžio mantra reikšmė aprašoma “Śabda-Kalpa-Druma” žodyne: "manana trayate yasmat tasman mantra prakirtitah." "Kadangi tai išvaduoja meditacijos pagalba, todėl tai vadinama mantra". Panašus teiginys yra “Nārada Purāṇoje”, kur Sanatkumara moko Nārada Munį: mananam sarva-veditvam tranam samsary-anugrahaḥ manana trana-dharmatvan mantra ity abhidhiyate |
|
|
|
|
40 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: abhideja |
|
Tema: Praktika - PANCA TATTVA MAHĀ MANTRA |
|
|
|
Panca - penki, tattva - tiesos. Panca tattva - Absoliuti tiesa penkiais aspektais. Śrī Panca tattva pranama pañca-tattvātmakaṁ kṛṣṇaṁ bhakta-rūpa-svarūpakam bhaktāvatāraṁ bhaktākhyaṁ namāmi bhakta-śaktikam „Aš siūlau savo pagarbius nusilenkimus Aukščiausiam Viešpačiui Kṛṣṇai, kuris nesiskiria nuo savo savybių kaip atsidavęs, atsidavusio ekspansija, atsidavimo manifestacija, tyras atsidavęs ir atsidavimo energija.“ |
|
|
|
|