|
Nr. |
|
1 |
 |
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: įvadas |
|
Tema: Kas yra filosofija ir kodėl žmonėms jos reikia? |
|
|
|
Filosofija yra iš graikų kalbos kilęs žodis, reiškiantis „išminties meilę“. Teorinė filosofija šiuo atveju atspindi žinių siekimą, o iš to kylantis sąmoningas gėrio troškimas vadinamas praktine filosofija.
Vedinėje kultūroje žodžio „filosofija“ geriausias atitikmuo yra „jñāna“ (pažinimas). Žodžiu jñāna vadinamos ne žinios kaip nuosavybė, bet pažinimo procesas.
Bendrai pripažinti filosofijos šaltiniai yra šie:
nuostaba,abejojimas,pasmerkties suvokimas.
Gauḍīya Vaiṣṇavų požiūriu, pagrindinė priežastis, kodėl jaučiame poreikį filosofijai – atskirtumas nuo Kṛṣṇos.
„Bhagavad-gītoje“ Kṛṣṇa kalba apie keturias priežastis, dėl kurių žmonės pradeda ieškoti Dievo arba Būties: |
|
|
|
|
2 |
 |
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: įvadas |
|
Tema: Religija ir religingumas |
|
|
|
Žodis "religio" yra veiksmažodinis lotynų kalbos vedinys. Iš kokio veiksmažodžio jis išvestas, vis tik nėra aišku. Šiuo klausimu turime tris senovės etimologinius bandymus, kurių kalbotyra lig šiol nėra nei patvirtinusi, nei paneigusi, būtent: Cicerono, Lactantijaus ir Augustino.
Ciceronas žodį "religio" kildina iš veiksmažodžio "reeligere", perskaityti, apsvarstyti, paisyti. Ciceronas teigia, kad žmonės, kurie visa, kas priklauso dievų garbinimui, rūpestingai svarsto ir tarsi vis iš naujo skaito, yra pavadinti religininkais.
Lactantijus sako, kad žodis "religio" kyląs iš "religare": surišti, pririšti, apvynioti, pakinkyti. Kaip rodanti pirmųjų dviejų vertinių prasmė, religija esanti žmogaus ryšys su Dievu.
Augustinas "religio" kildina iš veiksmažodžio "reeligere": išrauti, išravėti, iš naujo rinktis. |
|
|
|
|
3 |
 |
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: įvadas |
|
Tema: Tikėjimas ir abejonės |
|
|
|
Žodis Veda kilęs iš sanskrito veiksmažodžio vid – pažinti. Veda reiškia žinios. Vedos yra Dievo duota instrukcija žmonėms, kaip gyventi šiame pasaulyje ir išsivaduoti.
Vedų literatūra vadinama astika - tai, kas turi būti priimama tikėjimu. Vedų autorius yra Dievas, jos apsireiškė per tyrų išminčių protus, tad dalykai, išdėstyti Vedose, nebūtinai bus suprantami sąlygotai sielai.
Iš tiesų Vedos davė įžadą kalbėti tik apie Kṛṣṇą, bet dažnai daro tai paslėptu būdu, kad žmonės, nekvalifikuoti tyrai atsidavimo tarnystei, nenusiviltų Vedomis.
Kad suprastų, kas yra tiesa, Kṛṣṇos sąmonės pasekėjai protingai laikosi patikrinimų bei atsvaros sistemos, kuri vadinama guru, sādhu ir śāstra. Tai yra, reikia priimti bona fide dvasinį mokytoją, kurio žodžius turi patvirtinti didžių šventų asmenybių nuomonė ir apreikštieji šventraščiai. |
|
|
|
|
4 |
 |
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: įvadas |
|
Tema: Pažinimo lygiai ir būdai |
|
|
|
5 jñānos kategorijos
indriyārtha jñāna – pažinimas, kurio tikslas – jutimų tenkinimas.
naitika jñāna – moralinis pažinimas.
īśvara jñāna – Aukščiausio kontroliuotojo, Dievo pažinimas.
brahma jñāna – impersonalaus Vienio arba Būties pažinimas.
śuddha jñāna – tyras pažinimas. |
|
|
|
|
5 |
 |
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: pramana |
|
Tema: Vedos - Vedų literatura |
|
|
|
Indijos tradicija mini tris svarbiausius pažinimo šaltinius:
1. pratyakṣa pramana – tiesioginė arba jutiminė patirtis (empirizmas). Pratyakṣa išvertus iš sanskrito reikštų tai, kas yra prieš akis.
2. anumana pramana – išvada (išvedimas). Pažodžiui reiškia – žinias, kurios seka iš paskos. Mes matome ryšius tarp įvairių objektų ir pagal požymius nusprendžiame, kad turi egzistuoti arba tam tikras objektas, arba ryšys tarp tam tikrų objektų. Turimos žinios sudaro pagrindą atsirasti kitoms, bet netiesiogiai, išvedimo būdu.
3. śabda pramana – reiškia autoritetų balsas. |
|
|
|
|
6 |
 |
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: pramana |
|
Tema: Vedos - ṢAṬ DARŚANA - Šešios Indijos filosofinės sistemos |
|
|
|
Žodis darśana turi daug prasmių, iš kurių kelios, svarbios mums, reiškia požiūrį, doktriną.
Visos 6 Indijos filosofinės sistemos yra vadinamos astika, t.y. jos pripažįsta Vedą kaip autoritetą. Čarvakos, budistai ir džainistai yra vadinami nastikomis, nes jie atmeta Vedas.
Pradedant nyāyos filosofija, kiekviena darśana pateikia vis pilnesnį vedinių žinių suvokimą. Nyāya nustato pagrindines filosofinio disputo taisykles ir identifikuoja pagrindines diskusijos temas: siela, fizinis pasaulis, Dievas, išsivadavimas. Vaiśeṣika pasinaudoja nyāyos, logikos metodu, ir giliau analizuoja materialios gamtos atributus, parodydama, kad visos regimos formos, prie kurių mes prisirišame savo gyvenime, galiausiai suskyla į nematomus atomus. |
|
|
|
|
7 |
 |
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: pramana |
|
Tema: Guru & sisya - KAIP SUVOKTI VEDAS - PARAMPAROS PRINCIPAS |
|
|
|
Tradicinės Vedinės mokyklos pripažįsta tris pagrindinius žinių gavimo šaltinius:
1) Pratyākṣa - tiesioginė patirtis, jutimais bei protu.
2) Anumāna - Logika bei išvados, gautos stebint pasaulį tiesiogiai.
3) Śabda – autoritetų balsas bei šventraščiai.
Pirmieji du šaltiniai grindžiami savarankišku faktų rinkimu ir jų analizavimu bei apibendrinimu. Trečiasis šaltinis grindžiamas apibendrintų ir išanalizuotų žinių gavimu iš patikimo autoriteto. Tiesioginė patirtis ir išvados tik sustiprina mūsų pasitikėjimą autoritetais.
Pirmieji du šaltiniai vadinami empiriniais, [gr. empeiria] pažinimu, paremtu jutimais, patyrimu. Trečiasis šaltinis gali mums atskleisti tai, ko niekada nesužinotume, jei pasikliautume tik jutimais ir savo protu. |
|
|
|
|
8 |
 |
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: pramana |
|
Tema: Guru & sisya -BŪTINYBĖ PRIIMTI DVASINĮ MOKYTOJĄ |
|
|
|
Dvasinis mokytojas vienintelis gali išspręsti gyvenimo problemas. Be tinkamų žinių spręsdami savo gyvenimo problemas sukuriame tik dar daugiau problemų. Dvasinis mokytojas žino dvasinius sprendimus materialioms problemoms, todėl šie sprendimai nebesunkina mūsų egzistencijos.
Dvasinis mokytojas gali išvaduoti mus iš materijos nelaisvės. Surištą žmogų išlaisvinti gali tik laisva asmenybė. Tokia asmenybė yra dvasinis mokytojas, Kṛṣṇos atstovas iš dvasinio pasaulio.
Norėdamas tapti kultūringu, žmogus turi domėtis gyvenimo prasme. Jei žmogus nieko nežino apie dvasinę sielą, jis yra dvikojis gyvulys, net jei sukūrė dideles galimybes tenkinti jusles. Dvasinis mokytojas padeda suvokti mums savo tikrąją dvasinę prigimtį ir paskirtį ir taip tapti išties kultūringais. |
|
|
|
|
9 |
 |
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: pramana |
|
Tema: Guru & sisya -Dvasinio mokytojo savybės |
|
|
|
Kas yra dvasinis mokytojas?
Tas, kuris pažadina atsidavimą Kṛṣṇai, tikrai yra dvasinis mokytojas.
Taip pat dvasinis mokytojas yra tas, kuris gali išvaduoti savo mokinį iš materialios egzistencijos arba gimimų ir mirčių rato.
Kas yra guru
Tas, kuris apšviečia savo mokinį ir išvaduoja jį nuo sugedimo šio materialaus pasaulio neišmanymo tamsoje, yra tikras guru.
Žodis guru reiškia sunkus, sunkus žiniomis. Šios žinios yra praktinė Vedinių raštų realizacija bei Dievo patirtis.
Kas yra ācārya?
ācārya vadinamas tas, kuris išmano Vedinės literatūros svarbą, paaiškina Vedų prasmę, paklūsta jų taisyklėms ir apribojimams, taip pat moko savo mokinius elgtis lygiai taip pat. |
|
|
|
|
10 |
 |
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: pramana |
|
Tema: Guru & sisya -Mokinys jo kvalifikacija ir pareigos |
|
|
|
Mokinys jo kvalifikacija ir pareigos
Trumpai apie temą
Pagrindinės mokinio savybės išdėstytos „Bhagavad-gītos“ 4.34 posme:
1. Nuolankumas. Praṇipātena reiškia džiaugsmingai siūlyti savo praṇāmas (nusilenkimus) dvasiniam mokytojui. Nuolankumas reiškia, kad savo jėgomis aš negaliu išsivaduoti iš iliuzijos ir suvokti Kṛṣṇos. Man reikalinga pagalba iš aukščiau. Todėl ir kreipiamės į dvasinį mokytoją, kuris yra tiesioginis Aukščiausio Viešpaties pasireiškimas.
2. Tarnystės nuotaika. Žodis sevā reiškia atlikti tarnystę, galinčią suteikti malonumą guru. Dvasinį mokytoją reikia priimti su visišku atsidavimu. Dvasiniam mokytojui reikia tarnauti visiškai nuolankiai, atsisakius klaidingo prestižo. Įtikti save suvokusiam dvasiniam mokytojui – štai tobulėjimo dvasiniame gyvenime paslaptis. |
|
|
|
|
11 |
 |
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: pramana |
|
Tema: Guru & sisya -DĪKṢĀ - INICIACIJA |
|
|
|
Žodis iniciacija (lot. initiatio) reiškia įšventinimą arba kokio nors proceso sužadinimą. Žodis iniciacija susijęs su lotynų kalbos veiksmažodžiu initio- pradedu. Tokiu būdu iniciacija reiškia pradžią. Gaudīya vaiṣṇavams iniciacija reiškia dvasinio gyvenimo pradžią, bet jokiu būdu ne pabaigą arba tikslą.
Vaiṣṇavų literatūroje iniciacija vadinama žodžiu dīkṣā. Dīkṣā reiškia mokinio įšventinimą (iniciaciją) į transcendentinio pažinimo procesą (divya jñāna), kurio pagalba žmogus išsivaduoja nuo materialaus užsiteršimo. |
|
|
|
|
12 |
 |
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: sambandha |
|
Tema: Išvara - KRIŠNA - AUKŠČIAUSIAS DIEVO ASMUO - ABSOLIUTO ASPEKTAS |
|
|
|
Žodynas lotyniškos kilmės žodį „absoliutùs“ paaiškina taip:
nuo nieko nepriklausantis, su niekuo nelyginamas, neapribotas;
visiškas; didžiausias, geriausias.
tai, ko egzistavimas ar prigimtis bei savybės nepriklauso nuo išorinių sąlygų, priešingybė santykiniam;
Absoliuti Tiesa sanskritu vadinama parama tattva arba parama satya - absoliuti, aukščiausia tiesa. Tiesa yra tai, kas egzistuoja iš tikrųjų, nepriklausomai nuo to, ar mūsų protas patvirtina tai, ar ne. |
|
|
|
|
13 |
 |
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: sambandha |
|
Tema: Išvara - AUKŠČIAUSIAS VIEŠPATS IR JO BUVEINĖ |
|
|
|
Dvasinis pasaulis
Visa Kṛṣṇos kūrinija skirstoma į keturias sritis:
1. Devī dhāma, kur viešpatauja materialios gamtos dėsniai.
2. Maheśa dhāma, tai sritis anapus materialios visatos, kur driekiasi brahmajyoti spindesys, kuris yra impersonalistų ir māyāvādžių siekiamas tikslas. Šioje buveinėje gyvena Viešpats Śiva su savo palydovais ir žmona.
3. Hari dhāma - nesuskaičiuojama gausybė dvasinių Vaikunṇṭhos planetų, skleidžiančių beribį spindesį. Tose buveinėse gyvena Viešpats Nārāyaṇa su savo atsidavusiais. |
|
|
|
|
14 |
 |
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: sambandha |
|
Tema: Išvara - KṚṢṆA - AUKŠČIAUSIAS DIEVO ASMUO: AVATĀROS |
|
|
|
Avatāra reiškia tas, kuris nužengia. Viešpats nužengia į materialų pasaulį dėka Savo nepriežastinės malonės.
Viešpaties nužengimo tikslai:
išlaisvinti doruosius,
sunaikinti piktadarius,
atkurti religijos principus.
Visos Aukščiausiojo avatāros ateina savo pirminiu dvasiniu pavidalu ir neįgyja materialaus kūno. Jie turi visas Dievo galias ir nepavaldūs materialiai iliuzijai. |
|
|
|
|
15 |
 |
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: sambandha |
|
Tema: Išvara - TRYS KṚṢṆOS ENERGIJOS |
|
|
|
Šventraščiai aprašo, kad egzistuoja trys tattvos – tiesos ar realybės, tai, kas egzistuoja iš tikrųjų:
1. viṣṇu tattva - Īśvara – tai Dievas,
2. jīva tattva – tai gyvosios būtybės ir
3. śakti tattva – tai Kṛṣṇos prigimtinė energija svarūpa śakti ir jos šešėlis - iliuzinė energija māyā śakti, sukurianti prakṛti - materialią gamtą.
Iš šių realybių Viešpats Hari, Īśvara, yra śaktimān - visų energijų šaltinis. |
|
|
|
|
16 |
 |
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: sambandha |
|
Tema: Išvara - Acintya bheda abheda tattva |
|
|
|
Vedose aprašoma vienovė tarp Dievo ir pasaulio bei gyvų būtybių, o taip pat Dievo išskirtinė padėtis jų atžvilgių. Šie teiginiai kelia didelę sumaištį filosofų tarpe, nes protas visuomet ieško paaiškinimo, išsprendžiančio prieštaravimus. Vedāntos pasekėjai šį klausimą bando atsakyti remdamiesi vienovės požiūriu – Dievas yra vienintelė Realybė, Absoliuti, neduali Tiesa. Visa kita kažkokiu būdu su Juo susiję.
Vedāntos filosofijos užduotys:
· paaiškinti vienos būties mąstomą vienovę ir stebimą įvairovę;
· atsakyti, kur slypi prieštaravimų priežastis – pačioje Būtyje ar mumyse;
· pasakyti, kaip šiuos prieštaravimus (jei įmanoma) įveikti, tai yra ar įmanoma pažinti Realybę. |
|
|
|
|
17 |
 |
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: sambandha |
|
Tema: Prakriti - KAS YRA MATERIALI GAMTA |
|
|
|
Yra dvi kategorijos gyvų būtybių:
išvaduotos (mukta). Šiai kategorijai priklauso tyri Kṛṣṇos bhaktai, kurių niekuomet nesupančiojo māyā (nitya siddha), arba kurie išsivadavo iš materialios egzistencijos Kṛṣṇos malonės dėka (sādhana-siddha bei kṛpa-siddha);
sukaustytos materialiame pasaulyje (saṁsāra-baddha) – tai tie, kurie pamiršo Kṛṣṇą ir neatmenamais laikais papuolė į māyos nagus.
Jīvos yra atominės dvasinės saulės spindulių dalelės (cit-kaṇa). Pirmiausia jīvos patenka ant ribinės linijos, skiriančios materialų ir dvasinį pasaulį. Jīvos, kurios nepamiršo savo santykio su Kṛṣṇa, gauna galią iš cit-śakti (dvasinės energijos), ir patenka į dvasinę karalystę, kur tampa amžinais Kṛṣṇos palydovais. |
|
|
|
|
18 |
 |
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: sambandha |
|
Tema: Prakriti - KŪRIMAS, PALAIKYMAS IR NAIKINIMAS |
|
|
|
Kṛṣṇos ekspansijos, prižiūrinčios materialų pasaulį:
Kṛṣṇa skleidžia save į Nārāyaṇos pavidalus, kurie palaiko dvasinio pasaulio planetas.
Nārāyaṇa skleidžia save į tris Viṣṇu, kurie sukuria, palaiko ir sunaikina visas materialias visatas. Šie trys Viṣṇu vadinami puruṣa avatāromis.
Viṣṇu persmelkia visa, kas egzistuoja, tačiau tiesioginio sąlyčio su materija neturi. Materialią gamtą Jis sukuria Savo žvilgsniu.
Materialus pasaulis turi tris stadijas:
1. sarga - kūrimą,
2. sthiti - palaikymą ir
3. saṁyama - naikinimą. |
|
|
|
|
19 |
 |
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: sambandha |
|
Tema: Prakriti - Laikas ir erdvė |
|
|
|
Laikas nėra materialus elementas ir nepavaldus trims guṇoms. Guṇų veikimas priklauso nuo laiko. Laikas išjudina guṇas.
Materialiame pasaulyje laikas yra Kṛṣṇos impersonalus pasireiškimas. Jis pasireiškia trimis fazėmis: praeitimi, dabartimi ir ateitimi.
Dvasiniame pasaulyje laikas yra asmeninis Kṛṣṇos pasireiškimas, papildantis Kṛṣṇos žaidimus. Jis neturi savybės prarasti nei vienos akimirkos, todėl dvasiniame pasaulyje laikas visuomet yra dabartis, be praeities ir ateities. Visi Kṛṣṇos žaidimai dvasiniame pasaulyje vyksta vienu metu, tačiau bhakto sąmonė juos fiksuoja chronologine tvarka.
Vedų požiūriu laiko tėkmė yra ciklinė. Tai reiškia, kad įvykiai ir situacijos šiame pasaulyje kartojasi. Nors įvairių ciklų metu detalės gali skirtis, esmė lieka ta pati. |
|
|
|
|
20 |
 |
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: sambandha |
|
Tema: Prakriti - TRYS MATERIALIOS GAMTOS GUṆOS |
|
|
|
Ahaṁkāra - netikras ego, arba netikra tapatybė yra skirtas palaikyti idėjai, kad „Aš“ esu visatos centre, o tai, kas mane supa, yra „Mano“ ir skirta „Man“.
Materialus kūnas, protas ir intelektas yra skirtingo subtilumo priemonės palaikyti neteisingą tapatybę ir tokiu būdu suvaržyti gyvosios būtybės laisvę.
Materiali iliuzinė gamta turi dvi funkcijas gyvų būtybių atžvilgiu:
Prakṣepātmikā – tempti žemyn gyvąsias būtybes. Nedėdamos pastangų dvasiškai tobulėti visos gyvos būtybės degraduoja į žemesnes gyvybės formas.
Āvaraṇātmikā – padengti gyvąsias būtybes. Gyvoji būtybė nesuvokia savo padėties, todėl yra patenkinta bet kokiu kūnu, kurį gauna ir stengiasi šį kūną kaip galima patogiau įtaisyti. |
|
|
|
|
